Sausio mėnesį Airijos parlamento kvietimu, minint jo pirmojo posėdžio šimtmečio datą, Airijoje lankėsi Lietuvos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris sutiko duoti interviu laikraščiui „Lietuvis“.
– Gerbiamas Seimo Pirmininke, ar Jums teko anksčiau lankytis Airijoje ir koks Jūsų šio vizito tikslas?
– Airijoje lankausi pirmą kartą ir man yra labai įdomu pažinti naują šalį. Įdomu ir tai, kad čia daug sutinkamų žmonių bendrauja ne tik anglų kalba, bet ir lietuviškai. Matau čia įsikūrusias lietuvių šeimas, čia gimusius ir augančius jaunuosius lietuvius ir suprantu, kad ši nauja šalis man yra tuo pačiu ir labai artima ir pažįstama. Į Airiją atvykau vedinas pareigos – su delegacija dalyvausime Airijos parlamento abiejų rūmų pirmojo jungtinio posėdžio 100-ųjų metinio minėjimo renginiuose, taip pat susitiksime su Airijos parlamento vadovu. Kėliausi ir kitą tikslą – susitikti su čia gyvenančiais lietuviais. Tai man yra pareiga tapusi privilegija. Džiaugiuosi aktyviai puoselėjama bendruomene, lituanistine mokykla, kultūriniais lietuvių susibūrimais. Visus sutiktus skatinu būti aktyviais savivaldoje, formuoti savo interesus ir juos atstovauti. Taip pat primenu, jog artėja Lietuvai svarbūs rinkimai, kurių metu ant balsavimo biuletenio atsidurs ir pilietybės išsaugojimo klausimas.
– Jūsų vizitas simbolizuoja Lietuvos ir Airijos istorinius panašumus – Lietuva praėjusiais metais minėjo valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Kaip vertintumėt dabartinį Lietuvos ir Airijos bendradarbiavimą ir kokias matytumėt perspektyvas?
– Mūsų šalių istorijoje yra daug paralelių: valstybių atsikūrimas, nepriklausomybės kovos, ekonominiai nuosmukiai, migracija, tikėjimo išsaugojimas, tautinės kultūros puoselėjimas, valstybingumo stiprinimas, ekonomikų atsikūrimas, tautinių mažumų integracija, narystė ES ir kt.
Šiais laikais Lietuvą ir Airiją pirmiausiai suartina lietuviai šiuo metu gyvenantys šioje svečioje šalyje. Džiaugiuosi jog pokalbiuose su Airijos parlamento vadovais ir nariais, kurie atstovauja tankiai lietuvių apgyvendintas apygardas, (ypač didelę bendruomenę apie Monaghan miestą), išgirstu tik gerus atsiliepimus apie lietuvius ir pažadą palaikyti lietuvius bei kitas tautines bendrijas, padėti susidoroti su joms iškylančiomis problemomis. Džiaugiuosi tokiu atviru, empatišku ir konkrečiu Airijos politikų požiūriu ir labai tai vertinu. O išskirtinį dėmesį mūsų kalbos išsaugojimui stebiu per galimybę kurti lituanistines mokyklas ir, netgi, Airijos ambasadoriaus Lietuvoje David Noonan lietuvių kalbos žinojimą – jis kalba!
Vienas svarbiausių mūsų šalių artumo aspektų yra ir ekonominiai ryšiai. Čia dar galime rasti nemažai potencialo ir galimybių. Dvišalė prekyba tarp Lietuvos ir Airijos pastaruoju metu rodo kilimo tendenciją. Pozityviai nuteikia aktyvi Lietuvos ir Airijos komercijos rūmų veikla. Vizito metu jau spėjau susipažinti su juose dirbančiais lietuviais, jie pasižymi ypatingu ryžtu. Rūmų į Lietuvą organizuojamos verslo misijos, neabejoju, prisidės atrandant dar daugiau ekonominių jungčių tarp Lietuvos ir Airijos.
Vertinant bendrai, Lietuvos ir Airijos bendradarbiavimas yra teisingas ir kryptingas. Esame Europos Sąjungos, kurioje visos šalys turi lygiavertį balsą, narės. Ne visas šalis tenkina tokia lygybė, tad šiuo metu mūsų bendrija susiduria su nemenku Brexit‘o iššūkiu. Lietuva išlieka tvirta šiuo klausimu ir vienareikšmiškai remia Airijos poziciją šiaurinės sienos klausimu.
– Lietuviai ir airiai turbūt yra labiausiai proeuropietiškos tautos. Kaip manote, ar artėjantis Brexit‘as ir jo keliami iššūkiai nesusilpnins to proeuropietiško kurso ir ar nesusilpnės pati Europos Sąjunga?
– Europos Sąjunga yra nepriklausomų ir taikių šalių bendrija. Kaip ir visose šeimose, taip ir čia pasitaiko įvairių, net kraštutinių pažiūrų, galima išgirsti grubesnių, įžeidžiančių žodžių ar net išgyventi skyrybas. Tačiau Europos Sąjungos vertybės grįstos demokratija ir lygaus balso principu išliks. Visos bendrijos narės sutarė dirbti tokiu būdu, nes jis yra naudingiausias. Taip, tai reikalauja finansinio ir socialinių investicijų. Pirmiausia, yra investuojama į silpnesnes bendrijos nares. Taip pat turime išlaikyti nemažą centrinį aparatą Briuselyje ir Strasbūre. Pabrėžiu, jog visa tai yra tam, kad aplink save turėtume stiprias partneres ir galėtume lengvai vieni kitus suprasti ir susikalbėti. Tie, kas teigia, kad Europos sąjunga yra per brangi, rizikuoja Europos, kaip vienintelės demokratiškų vertybių valstybių sąjungos, susilpnėjimu. Tuo rizikuoti negalima, nes alternatyva demokratiniams principams atsiras ir įsigalios labai greitai. O Brexit‘o iššūkiai, manau, tik sutvirtins dvišalius Lietuvos ir Airijos santykius.
– Pirmieji emigrantai iš Lietuvos į Airiją atvyko dar XIX a. pabaigoje. Tai buvo žydai, litvakai, kurių palikuonys sudaro šiandien Airijos žydų bendruomenės branduolį. Susitikote su išeiviais, į Airiją iš Lietuvos atvykusiais jau XXI amžiuje. Kokie įspūdžiai po šio susitikimo?
– Bendruomenė čia yra labai didelė ir graži. Susitikti su lietuviais man teko keliuose formatuose. Pirmiausiai susipažinau su lituanistinės mokyklos „4 vėjai“ mokytojais ir moksleiviais. Jų darbas paliko tikrai didelį įspūdį. Džiaugiuosi, kad tiek daug jaunųjų lietuvių yra smalsūs ir pakankamai noriai domisi lietuvių kalba ir kultūra. Svarbu, kad čia jie mezga ryšius ir randa draugus. Labai smagu buvo išgirsti ir jų šnekamojoje kalboje išlikusį vieną kitą tarminį žodį.
Kita mano sutiktų Lietuvių grupė buvo į priėmimą ambasadoje sukviesti bendruomenės atstovai. Čia susipažinau su vietos verslininkais, kultūros, žiniasklaidos atstovais, vertėjais. Akivaizdžiai pamačiau, kad lietuviai Airijoje nesibodi aktyviai dalyvauti visuomenės veiklose. Čia susirinkę žmonės nebijo kurti Airijos rinkoje dar nematytus produktus, juos pardavinėti, plėsti savo veiklą, taip pat noriai ir dosniai skiria laiką ir išteklius labdaringai veiklai. Tai verčia nuoširdžiai žavėtis.
Galiausiai, didžiausią grupę tautiečių sutikau lietuviškose mišiose, Dubline Šv. Andriejaus bažnyčioje. Mišių metu kunigo Egidijaus Arnašiaus buvau pakviestas perskaityti Šv. Rašto skaitinį ir skaitydamas mačiau prieš save sėdinčius lietuviškos maldos suvienytus tautiečius. Jų nedalija jokie klasių principai. Susidariau įspūdį, kad jų motyvacija yra buvimo kartu džiaugsmas. Tokia bendrystės išraiška savaime yra žavi.
Beje, teko sutikti ir tų pirmųjų imigrantų – litvakų palikuonių atstovą, Airijos žydų bendruomenės prezidentą Leonard Abrahamson. Buvo malonu sužinoti, kad litvakai žino ir domisi savo šaknimis.
– Airijos lietuviai yra labai aktyvūs puoselėdami lietuvybę, palaikydami ryšius su tėvyne, plėtoja kultūros, švietimo, ekonominę veiklą. Ar nemanote, kad Lietuva irgi galėtų būti aktyvesnė plėtodama ryšius su išeivija?
– Atsakymas į šį klausimą visuomet yra – taip.
Plačiąja prasme Lietuva – tai jos žmonės Tėvynėje ir jos žmonės svečiose šalyse – yra viena tauta, pirmiausiai išsauganti šeiminius ryšius, artimųjų bendravimą ir draugų bendrystę.
Kartu kuriame naujas tradicijas, pavyzdžiui kartu vienu metu giedame „Tautišką giesmę“ Liepos 6-ąją dieną. Šiuo metu veikia kelios pavyzdinės lietuvius jungiančios programos, kaip „Globalios Lietuvos“ programa ir „4000000“ iniciatyva. Asmeniškai tikiu, kad ryšiai tarp Lietuvos ir jos išeivių turėtų būti gilinami ir rinkimų pagalba. Artėjančių rinkimų metu visose gausiai išeivių apgyvendintose vietose bus kuriama daugiau balsavimo vietų, kad lietuvių užsienyje balsas būtų girdimas aiškiau ir plačiau. Išeivių nuomonė yra svarbi, jų problemos – plačiai jaučiamos, tad tikiu, kad nuolatinis išeivių atstovas galėtų būti ir Seime. Viliuosi, jog tai taps realybe.
– Bene svarbiausias šioje srityje klausimas – lietuvių kalbos mokymas, lituanistinis švietimas. Kokie įspūdžiai apsilankius Dublino „4 vėjų mokykloje“?
– Lituanistinės mokyklos „4 vėjai“ kolektyvas buvo pirmieji mano sutikti Airijos lietuviai. Čia dirbantys ir jaunajai lietuvių kartai savo šeštadienius atiduodantys mokytojai verti didžiausios pagarbos. Jų rankose yra didelė atsakomybė. Jie mokydami vieną sunkiausių pasaulio kalbų kuria moksleivių širdyse lietuvybę kaip vertybę, kaip kultūrą. Rezultatai abiejose srityse yra nuostabūs. Ypač džiaugiuosi tuo, kad lituanistinėse mokyklose kaip ši lietuvių kalba yra išmokstama taip pat gerai kaip ir bet kur Lietuvoje. Tai įrodo standartizuotų testų rezultatai. Tokie standartai patvirtina, kad lituanistinės mokyklos yra rimtos mokymo įstaigos ir taip turėtų būti vertinamos.
– Manome, kad iki šiol Lietuva skyrė per mažai paramos šiai sričiai, labai mažas procentas lietuvių vaikų išeivijoje gali mokytis lietuvių kalbos. Ar neplanuojama artimiausiu metu keisti padėtį?
Šiuo metu yra nagrinėjami keli būdai kaip būtų galima remti lituanistinių mokyklų veiklą užsienyje. Toks mokymasis turi ir neformaliojo ir formaliojo ugdymo bruožų. Jo kuravimas turi gimti tarpinstitucinio bendradarbiavimo formate, nes susiduria kelių ministerijų ekspertinės sritys. Visam tam reikės dar šiek tiek laiko. Mano nuomonę tą laiką išnaudoti turėtų ir lituanistinės mokyklos pasaulyje. Airijos lituanistinio švietimo kokybės pavyzdys, kai nudirbtą rimtą darbą galima aiškiai pamatuoti, turėtų būti sektinas daugumoje lituanistinių mokymo įstaigų. O konkrečiai apie planus – mano žiniomis jau ateinančioje sesijoje Seimo Švietimo ir mokslo komitetą pasieks naujas galimas lituanistinės edukacijos užsienyje dalinio finansavimo modelis. Jis bus diskutuojamas, bus ieškoma sprendinių. Viliuosi, kad bendromis jėgomis sieksime užtikrinti lietuvių kalbos mokymo galimybes.
– Kitas itin aktualus klausimas – galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę gyvenant užsienyje. Kokius prognozuojate artėjančio referendumo rezultatus?
– Prognozuoju ir nuoširdžiai tikiuosi tik teigiamų referendumo rezultatų. Pilietybės išsaugojimas yra lygus pilietybės neatėmimui. Dabartinė mūsų teisinė apibrėžtis kartais pastato mūsų tautiečius į kryžkelę, kurioje jie turi pasirinkti atsisakyti Lietuvos pilietybės. Tokios situacijos neturėtų būti. Visi lietuviai pasaulyje yra brangūs mums čia, Lietuvoje. Mes kasdien kviečiame ir laukiame jų grįžtant, tad privalome suteikti ir galimybę išsaugoti savo pilietybę.
– Jau daug metų verda diskusija – kaip sustabdyti emigraciją ir susigrąžinti išvykusius. Kokia Jūsų nuomonė, ką reikėtų daryti, kad žmonės neišvyktų iš Lietuvos, o išvykusieji – grįžtų? Kokie Seimo ir Vyriausybės planai šioje srityje?
Beveik visi mano Airijoje ir kitose šalyse sutikti tautiečiai antrina vienas kitą, kad pagerėjus keliems aspektams mūsų valstybėje jie neapsisukdami grįžtų į Lietuvą. Visų pirma tai geresnės ekonominės sąlygos: aukštesni atlyginimai ir daugiau darbo vietų, ypač regionuose. Taip pat dažnai vyrauja nerimas netekus darbo ar darbingumo, ar bus suteiktos pakankamos socialinės garantijos, lengvatos auginantiems vaikus. Galiausiai, dažnai kyla klausimas ar užtektų pensijos. Tikiu, kad gerindami šias sritis, taip pat toliau tobulindami švietimo sistemą, socialinę ir sveikatos apsaugą galime pasiekti, kad lietuviai ne tik nepaliktų savo šalies, bet ir jau išvykę į ją sugrįžtų. Jau yra imtasi konkrečių veiksmų. Senatvės pensijos didėjimas nuo sausio 1 d. yra susietas su trejų metų vidutinio atlyginimo didėjimo, padidinti vaiko pinigai. Lietuvą kasmet pasirenka daugiau nei kelios didelės užsienio kompanijos taip verčiančios pasitemti ir vietines firmas. Tad vidutinis atlyginimas taip pat proporcingai kyla. Tikiu, kad dėl to šiemet mes jau kelis mėnesius matėme emigracijos balansą grįžtančiųjų į Lietuvą pusėje. Be jokios abejonės skaudūs mums yra rugsėjai, kuomet išvažiuoja į užsienio universitetus iškeliauja abiturientai. Kol aukštojo mokslo reforma Lietuvoje ima įgauti pagreitį, viliuosi, kad šie jaunuoliai po studijų rinksis grįžti į Lietuvą ir skatinu save realizuoti pasinaudojant „Kurk Lietuvai“, „Talentai Lietuvai“ ar „Work in Lithuania“ programų suteikiamomis galimybėmis.
– Ko palinkėtumėt Airijos lietuviams?
– Linkiu, kad tarp Airijos ir Lietuvos pilni lėktuvai skristų į abi puses. Linkiu išlikti Lietuvos dalimi, kurti sau, savo šeimai ir Tėvynei, ieškoti kelio, išeities, bet ne kaltės. Linkiu visiems tokio nuoširdumo ir jaukumo, su kuriuo Airijos lietuvių buvau priimtas aš.
Artėjant Vasario 16-ajai, tokia lietuvių bendrystė ne tik žavi, bet ir įkvepia. Jaučiuosi dėkingas visiems už lietuvybės puoselėjimą svetur. Dėkoju taip pat ir už visų Jūsų indėlį į Lietuvos ir Airijos santykių stiprinimą. Savo sunkiu ir stropiu darbu Jūs leidžiate didžiuotis ir įpareigojate tobulinti. Linkiu atrasti save Tėvynėje, nes savo tautos istoriją ir dabar kuriame kiekvienas. 1918 m. vasario 16-ąją Nepriklausomybės aktą pasirašė dvidešimt Lietuvos Tarybos narių, tačiau išties tai buvo visos tautos troškimas ir lūkestis turėti savo šalį su sostine Vilniuje. Nuo tada atsakomybė už laisvą šalį priklauso kiekvienam laisvės piliečiui, Todėl prasidėjus antrajam mūsų valstybės šimtmečiui kiekvienam lietuviui Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga linkiu drąsos prisiimti atsakomybę ir didžiuotis savo nuveiktais darbais.
– Dėkojame Jums, kad vizito į Airiją metu radote laiko susitikti ir su Lietuvių bendruomenės atstovais, išklausyti jų nuomonės, padiskutuoti daugeliui aktualiais klausimais bei atsakyti į laikraščio „Lietuvis“ klausimus.
