Home Mano Airija Vasario 1-ąją Airija švenčia šv. Brigitos dieną

Vasario 1-ąją Airija švenčia šv. Brigitos dieną

1363
0

Vasario 1 dieną Airija mini šv. Brigitos (St. Brigit) dieną. Šventoji Brigita – ne tik katalikų ir stačiatikių šventoji, ji – visos katališkosios bažnyčios šventoji. Stačiatikiai ją vadina neprilygstamąja Brigita, Kildare vienuole, Airijos princese.

Ši šventoji yra garbinama daugelyje Europos šalių, taip pat ir Rusijoje. Jos garbei yra pastatytos ir pavadintos bažnyčios Italijoje, Portugalijoje, Belgijoje, o Anglijoje jų yra net 19, kurios siejamos su šv. Brigitos vardu.

Manoma, kad šventoji Brigita padeda visiems. Ji yra akušerių ir naujagimių, poetų ir mokslininkų, jūreivių ir keliautojų, kalvių ir melžėjų globėja.

Pasak legendos, šv. Patrikas (St. Patrick), labiausiai garbinamas Airijos šventasis, ypatingai gerbė Brigitą ir vadino ją savo mylimiausia mokine.

Kur ir kada ji gimė?

Duomenys dėl jos gimimo vietos yra labai prieštaringi. Viena iš legendų byloja, kad Brigita gimė vasario 1 dieną grafystėje Kildare, kur vėliau ji įkūrė vieną garsiausią Airijos mišrų (vyrų ir moterų) vienuolyną. Pasak kai kurių šaltinių, ji buvo kilnios giminės palikuonė, kiti sako, kad ji buvo vergės dukra. Tačiau vienaip ar kitaip, su Brigitos vardu siejama daug Airijos legendų ir padavimų.

Vienoje iš tokių legendų pasakojama, kad Brigita nuo pat gimimo buvo labai dosni. Ji žmonėms atiduodavo viską: kas jai priklausė ir netgi tai, kas jai nepriklausė. Brigita paprasčiausiai nesuprato, ką reiškia „mano“ ir „ne mano“, galbūt dėl to ji vieną kartą kažkam padovanojo visas motinos aliejaus atsargas. Kai ji pamatė, kad mama labai nusiminė dėl tokio jos poelgio, Brigita ėmė karštai melstis ir visos aliejaus atsargos buvo atstatytos. Mergaitė taip pat kažkam atidavė savo batus, kad tas, vaikščiodamas per aštrius akmenis, nesusižeistų kojų, kažkam atidavė savo apsiaustą, kad tas nesušaltų…

Kai Brigita užaugo, tėvai nusrendė ją ištekinti. Tačiau mergina vieną po kito jaunikius atstumdavo – ji netroško susieti save vedybiniais saitais, todėl nusprendė duoti vienuolės įžadus.

Stebuklai

Pasakojama, kad sykį Brigita kreipėsi į karalių, prašydama skirti žemės vienuolyno statybai. Ji nustatė ir sklypo dydį: „Mums reikia tik tiek, kiek aš galėsiu uždengti savo apsiaustu.“ Naivus karalius nedvejodamas sutiko – jis nieko nežinojo apie Brigitos gebėjimus daryti stebuklus. Ir stebuklas įvyko – jai atsegus apsiaustą ir jį padėjus ant žemės, apsiaustas uždengė didžiulę pievą Kildare apskrityje – greitai toje vietoje buvo pastatytas šv. Brigitos vienuolynas. Šlovė apie šv. Brigitą greitai išplito ir to dėka vienuolių bendruomenė, kurią ji subūrė, sparčiai augo ir klestėjo. Žmonės, prisiklausę kalbų apie jos dosnumą, kreipėsi į ją pagalbos – Brigita padėdavo visiems: vargšams ir raupsuotiems, turtuoliams ir garsiems hierarkams.

Brigitą plačiai išgarsino jos dosnumas ir gerumas. Ji dalijosi maistu su vargšais, gydė ligonius – niekam ir niekados ji neatsisakė padėti. Ji padėjo žmonėms ir gailėjo gyvūnų, ji lyg magnetas traukė žmones, nes jie žinojo, kad būdami šalia jos, jie bus saugūs, suprasti ir apgaubti meilės. Užtekdavo tik jos rankų prisilietimo ir maisto ar gėrimų atsargos niekada neišsekdavo – visko ir visiems užtekdavo.

Pasak legendos, kartą šventoji buvo užimta darbais, kai netikėtai ją užklupo liūtis ir ji pramirko iki paskutinio siūlo. Grįžusi namo, ji pakabino savo drabužius į tą vietą, kur švietė menkas spindulėlis – manoma, kad dėl nuovargio ji tą spindulį palaikė medžio šaka. Tačiau, stebuklas – jos drabužiai ištiesų kabojo ant to spindulio taip, lyg laikytųsi ant medžio šakos.

Šventoji Brigita buvo palaidota Downpatrick mieste (vidutinio dydžio miestas, esantis netoli Belfasto, Down grafystėje, Šiaurės Airijoje ), šalia šv. Patriko amžino poilsio vietos.

Ją labai greitai pradėjo garbinti ne tik Airijoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių. Vasario 1 dieną šv. Brigitos iš Airijos atminimą mini visos katalikiškos bažnyčios, o sausio 23 dieną ją pagerbia ir pravoslavų cerkvės.

Kaip ir šventasis Patrikas, šventoji Brigita yra laikoma Airijos globėja.

Vasario 1-oji

Buvo tikima, kad vasario 1-osios išvakarėse, šventoji Brigita keliauja po šalį, laimindama žmones ir jų namus. Laukiantieji jos malonės paprastai ant palangės padėdavo pyragą ir sviestą bei kelias grūdų varpas jos mylimai baltai karvutei. Kai kuriose grafystėse tą dieną specialiai kepdavo duoną, turinčią kryžiaus formą.


Šią dieną daug kur galima buvo pamatyti iškabintas audinių juosteles, kurios vadinamos Brigitos drabužiais. Buvo tikima, kad šis ritualas suteiks jėgų ir sveikatos visiems šeimos nariams iki kitų metų vasario pirmos dienos. Be to, buvo galvojama, kad jeigu šventoji prisilies prie tokios juostelės, tai ta skiautelė įgis gydomųjų savybių

Minint šv. Brigitos dieną buvo uždrausti visi darbai ar veiksmai, kurie asocijavosi su rato sukimosi, pavyzdžiui,tą dieną negalima buvo važinėti dviračiu.


Pasakojama, kad kartą šv. Brigita apsilankė pas merdintį pagonį ir palaimino jį iš nendrių supintu kryžiumi. Taip gimė tradicija šv. Brigitos dieną pinti kryželius iš nendrių, kurie ištisus metus saugo namus.

Dvi Brigitos

Pasakojimai apie šv. Brigitą iš vienos pusės sutampa su Evangelijos stebuklu apie penkis duonos kepalėlius ir žuvį, iš kitos pusės – pasakojimai siejami su pagonių deivės Brigitos vaisingumu. Įdomu tai, kad vasario 1 dieną pagonys taip pat šventė deivės Brigitos dieną.

Toks atitikimas paskatino Airijos krikščionybę tiriančius mokslininkus paieškoti ryšio tarp dviejų Brigitų. Pasak vieno tyrinėtojo, „nėra jokių abejonių, kad egzistuoja ryšis tarp airiškos šv. Brigitos ir pagoniškosios deivės Brigitos.“

Galima pridurti, kad šv. Brigitos minėjimo diena – vasario 1-oji – sutampa su viena iš keturių didžiausių pagoniško kalendoriaus švenčių – Imbolc arba pavasario atėjimo švente.

Parengta pagal Airijos spaudą ir kitus informacinius šaltinius