Vis daugiau Europos valstybių energetikos krizės akivaizdoje savo gyventojams išmoka 100, 200 ar 300 eurų vienkartines išmokas. Lietuvoje tokia priemonė kol kas nesvarstoma, nurodoma į neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą, dėl ko daliai darbuotojų 2023 metais sumažėtų mokesčiai.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, dėl išaugusių iškastinio kuro kainų Europos namų ūkių pragyvenimo išlaidos 2022 metais turėtų padidėti vidutiniškai 7 proc. Liepos 29 dieną paskelbtoje analizėje pastebima, kad išlaidos energijai didžiausią dalį sudaro Čekijoje (16,1 proc.), mažiausią – Suomijoje (6,1 proc.). Išlaidų energijai dalis kiekvienoje šalyje priklauso ir nuo namų ūkio pajamų lygio. Pavyzdžiui, Čekijoje 10 proc. uždirbančiųjų daugiausiai energijai skiria 12,6 proc. išlaidų, o 10 proc. uždirbančiųjų mažiausiai – 18,8 proc. Suomijoje šie rodikliai atitinkamai yra 5,2 ir 5,1 proc.
Lietuvoje, pasak TVF, išlaidos energijai vidutiniškai siekia 10 proc. Dešimtadalis didžiausias pajamas gaunančių gyventojų tam skiria 8,7 proc. visų namų ūkio išlaidų, o dešimtadalis gaunančių mažiausias pajamas – 10,6 proc.
Išlaidos energijai, tai – išlaidos angliai, elektrai, dujoms, degalams ir pan. TVF analizėje rašoma, kad 2022 metais Europos namų ūkių išlaidos angliai turėtų padidėti vidutiniškai 49,9 proc., elektrai – 72,5 proc., dujoms – 121,6 proc., benzinui – 36,3 proc., dyzelinui – 39,2 proc.
Moka išmokas
Vartotojus nuo augančių energijos kainų apsaugoti siekiančios vyriausybės Europoje imasi įvairiausių priemonių. Viena paprasčiausių – vienkartinės išmokos. Analitinis centras „Bruegel“ yra surinkęs duomenų, kad Austrijoje namų ūkiams turėtų būti išmokėtos 150 eurų išmokos. „Šis dydis būtų dvigubai didesnis nepasiturintiems“, – rašoma jo ataskaitoje. Prancūzijoje vienkartinę 100 eurų išmoką ketinama išmokėti 5,8 mln. namų ūkių, kurie jau yra gavę kuponų energijai. Graikijoje 200 eurų išmokos šių metų balandį jau buvo išmokėtos mažiausias pajamas gaunantiems pensininkams. Vokietijos gyventojus jau artimiausiu metu turėtų pasiekti turbūt dosniausios išmokos Bendrijoje – po 300 eurų. Tuo metu kaimyninėje Latvijoje, kaip nurodo „Bruegel“, suplanuota, kad 150 tūkst. pažeidžiamiausių namų ūkių lapkritį ir gruodį turėtų gauti tarp 15 ir 20 eurų elektros ir dujų sąskaitoms apmokėti.
(…)
Kaip skelbta, Vyriausybei pritarus siūlymams minimalią mėnesinę algą 2023 metais didinti iki 840 eurų, o NPD – iki 625 eurų, visų „popieriuje“ uždirbančiųjų tarp 840 ir 1704 eurų laukia 24,48 eurų padidėjimas „į rankas“. (…) Daugiau apie papildomą paramą Lietuvos gyventojams turėtų paaiškėti pristačius 2023 metų valstybės biudžetą. Tai padaryti planuojama spalio 11 dieną. Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad augančioms energijos kainoms kompensuoti kitais metais reikės numatyti daugiau nei 1 mlrd. eurų.
