Home Naujienos Vaikų dviguba (daugybinė) pilietybė

Vaikų dviguba (daugybinė) pilietybė

71 views
0

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje leidžiama atskirais, įstatymo numatytais atvejais, būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu. Jau dabar Pilietybės įstatymas numato vienuolika išimčių. Atitinkant bent vieną iš jų, galimybė išlaikyti Lietuvos pilietybę yra įmanoma.

Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų. Jeigu vaikas gimė mišrioje šeimoje ir vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, o kitas – užsienio šalies pilietis, vaikas dažnais atvejais gali turėti dvi pilietybes.

Dalia Asanavičiūtė

Vaikas gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę vaikas įgijo gimimu. Reikalavimas, kad, sulaukęs 21 metų amžiaus, asmuo turėtų apsispęsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti, jau nėra taikomas.

Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis:

  • 1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
  • 2) yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriuose įtvirtinta vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę. Vadovaujantis naujomis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę, t. y. būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas

14 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas gimstant, kai vaiko tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai

  1. Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
  2. Vaikas, kurio bent vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau mirė iki vaiko gimimo, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
  3. Šiame straipsnyje nurodytų vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą.

I. Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma registruojant vaiko gimimą tik vaikams, gimusiems nuo 2011-04-01.

II. Vaikai gimę iki 2008-07-22 ir įgiję kitos valstybės pilietybę.

Jeigu Jums iki 2008-07-22 gimė vaikas, kurio gimimu metu Jūs buvote Lietuvos Respublikos pilietis ir jis gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ir Jūs norite, kad Jūsų vaikas būtų Lietuvos Respublikos pilietis, tai Jūs turite, iki vaikui sukaks 18 metų, raštu pateikti prašymą laikyti Jūsų vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu. Jeigu pasitvirtins, kad Jūsų vaikas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, tai bus priimtas sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės fakto konstatavimo. Priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, Jūsų vaiko duomenys apie turimas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę bus įrašyti Gyventojų registre.

Atkreipiame dėmesį, kad jeigu Jūsų vaikas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, tai jis turės teisę turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę visą gyvenimą.

III. Vaikai gimę nuo 2008-07-22 iki 2011-04-01 ir įgiję kitos valstybės pilietybę.

Jeigu Jūsų vaikas gimė nuo 2008-07-22 iki 2011-04-01, o jo gimimo metu Jūs buvote Lietuvos Respublikos pilietis, tai Jūsų vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis nuo gimimo. Jeigu Jūsų vaikas gimimu įgijo ir kitos valstybės pilietybę, būtina pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Tačiau svarbu žinoti, jog Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik LR piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.

Dalia Asanavičiūtė
LR Seimo narė