Home Aktualu Užgavėnės

Užgavėnės

232
0

Tai žiemos virsmo į pavasarį šventė, žiemos palydos ir pavasario žadinimas, linksma ir triukšminga šventė, kuri visada būna antradienį, švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šiais metais Užgavėnes švęsime vasario 13d.

Ja prasideda priešvelykinio susitelkimo metas – Gavėnia. Nors šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su kriščionybe. Per Užgavėnes leidžiamą paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, nes kitą dieną prasideda pasninkas.

Tikima, kad jei per Užvagėnes daug ir sočiai valgysi, tai būsi sotus ir stiprus visus metus. Užgavėnsiu dieną valgoma nuo 7 iki 12 kartų.

Tradiciniai Užgavėnių valgiai – blynai, šaltiena, šiupinys, spurgos. Kaukės bei persirenginėjimas – vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų. Persirengėliai, eidami iš trobos į trobą, krėsdavo pokštus, dainuodavo, stengdavosi pavogti kokį nors buities rakandą.

Per Užgavėnes būdavo vaišinamas kiekvienas į namus užėjęs žmogus. Nors jis ir būtų sotus, privalėdavo kiekvieno mėsiško valgio po truputį paimti. Užgavėnių valgių, priešingai negu Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėdavo taip apskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai.

Persirengėliai vaizduodavo mitines būtybes, gyvulius, paukščius. Deginama šiaudinė Morė – vejama žiema.

Svarbi ir Lašininio bei Kanapinio dvikova. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali. Visa tai simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu.

Pateikiame keletą Užgavinių patiekalų receptų.

Tradicinė šaltiena

J u m s  r e i k ė s:

  • Poros kiaulės kojų ir kulniuko (karkos), taip pat tinka ir ausys bei galva.
  • Morkos, svogūno, trupučio česnako,
  • Lauro lapelių, kvapiųjų ir juodųjų pipirų, druskos,
  • Jei mėgstate galite įberti ir vegetos ar kitų mėgstamų prieskonių.

Mėsa nuplaunama, užverdama ir pirmas vanduo nupilamas. Tuomet mėsa užpilama švariu vandeniu (vandens reikia nepamažinti, ypač jei virsite paprastame puode, per ilgą laiką daug nugaruos), verdama ant silpnos ugnies 2,5 – 3 val. arba kol nuo kaulų labai lengvai atsiskirs mėsa.
Prieš baigiant virti sudedamos pjaustytos ar tarkuotos morkos, svogūnas, česnako truputis bei visi kiti prieskoniai.
Kai mėsa lengvai atsiskiria nuo kaulų, ją išsiimame į indą ir su šakute bei peiliu išrenkame kauliukus, mėsa susmulkiname ir sudedame atgal į sultinį. Jei trūksta druskos, įdedame papildomai. Šiaip druskos turėtų jaustis, nes atšalus šaltienai, joje druska mažiau jausis. Jei įdėjote druskos dar kelias minutes paverdame ir viskas.. šaltiena išvirta… belieka išpilstyti į lėkštes, atšaldyti ir padėti šaltai arba į šaldytuvą, kad sustingtų.

Užgavėnių šiupinys

J u m s  r e i k ė s:

  • 500 g geltonų žirnių,
  • 4 svogūnų,
  • mėgstamų prieskonių, druskos, pipirų,
  • 1 valgomo šaukšto mairūno,
  • 1 rūkytos kiaulės galvos (tiks ir kitokia kiauliena),
  • 1 kg bulvių.

Nuplauti žirniai brinkinami vandenyje per naktį. Tame pačiame vandenyje juos reikia virti pridėjus smulkintų svogūnų, prieskonių, druskos, mairūno ir, žinoma, kiaulės galvą. Kitame puode reikėtų virti nuskustas bulves. Kai mėsą išimsite iš košės, ją atvėsinkite ir nuimkite nuo kaulų, būtinai nupjaukite odą. Mėsą reikia smulkiai supjaustyti, o bulves, kartu su žirniais sutrinti į košę. Tada į tą košę dėti mėsą, paskaninti pipirais ir druska. Šiupinys gali būti tiekiamas su spirgučiais, raugintais kopūstais ir agurkais.

Varškės spurgytės

J u m s  r e i k ė s:

  • 2 pakelių varškės,
  • 3 kiaušinių,
  • truputėlio druskos,
  • cukraus pagal skonį,
  • sodos arba kepimo miltelių,
  • miltų (nereikėtų padauginti, nes gausis kietos).

Varškę ištrinti, sudėti kiaušinius, druską, cukrų. Viską išmaišyti iki vientisos masės, dėti miltų ir išminkyti iki tol kol nelips prie rankų.
Tuomet tešlą iškočioti ir daryti mažas spurgytes ar baronkėles, virti aliejuje iki auksinės spalvos.

Avienos sriuba

J u m s  r e i k ė s:

  • Avienos gabalo,
  • Morkų, petražolių ir saliero šaknų,
  • Česnako ir svogūno,
  • Juodųjų ir kvapniųjų pipirų,
  • Lauro lapų,
  • Druskos pagal skonį.

Anksčiau avienos mėsą virdavo su daržovėmis (česnakais, morkomis, petražolių šaknimis, svogūnais, ir salierais). Pirmąsias putas nugraibydavo, o mėsą virdavo ant silpnos ugnies tol, kol ji lengvai atsiskirdavo nuo kaulų. Baigiant virti, pasūdydavo, įberdavo laurų lapų, juodųjų ir kvapiųjų pipirų ir, uždengus dangtį, viralą su visa mėsa pastatydavo šiltai.

Miltiniai kukuliai prie avienos

J u m s  r e i k ė s:

  • 500g aukščiausios kokybės kvietinių miltų,
  • vienos stiklinės karšto vandens,
  • vieno kiaušinio,
  • druskos.

Vandenyje ištirpinkite druską, kiaušinį suplakite ir supylę į išsijotus miltus, išminkykite tešlą. Palikite tešlą sunokti. Po to suformuokite volelį, supjaustykite tešlą ripkelėmis ir virkite pasūdytame ir čiobreliais pagardintame vandenyje, kol iškils.
Šiuos kukulius galima valgyti ir kaip atskirą patiekalą su grietine arba spirgų ir svogūnais padažu.