Home Mano Airija „Tiltas TV“ – laida, kurią gali padaryti ir „sugadinti“ tik Airijos lietuviai!

„Tiltas TV“ – laida, kurią gali padaryti ir „sugadinti“ tik Airijos lietuviai!

38
0

Istorija apie tai, kaip lietuvė Dalia iš Airijos ir jos draugas Jack (Džekas – ne lietuvis, bet bandantis tokiu būti) „sugadino“ Smaragdinės salos lietuvei Laimai vieną iš jos populiarių „Tiltas TV“ laidų „Amžini studentai“.

Pandemija, atėmusi galimybę rengti “gyvus” renginius, visą veiklą perkėlė į virtualią erdvę. “Tiltas TV” – tai pandemijos metu gimęs virtualus projektas, kurio virtualioje studijoje svečiuojasi ne tik po visą pasaulį išsibarstę lietuviai, bet ir žymūs dainininkai, šokėjai, aktoriai, menininkai, politikai. Į šį traukinį įšoko ir šio projekto sumanytojai – Laima Prokofjevienė, kuri taip pat yra Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkė, daugybės kitų projektų ir iniciatyvų autorė ir sumanytoja iš Airijos, Marina Šiauderienė ir Algimantas Romanauskas iš Jungtinės Karalystės.

Marina Šiauderienė

Labai liūdna, bet Algimanto jau nebėra mūsų tarpe – jį pasiglemžė šis klastingas virusas…

Laima papasakoja, kad “Tiltas TV” startavo kovo mėnesį su grandioziniu renginiu, skirtu Tarptautinei teatro dienai.

Laima Prokofjevienė

Nuo pat pirmosios jo gimimo dienos laidas transliuoja net keli Lietuvos, Anglijos bei Airijos Facebook puslapiai ir portalai, o peržiūros visada skaičiuojamos tūkstančiais. Po vasaros atostogų “Tiltas TV” pradėjo savo antrąjį sezoną. Ir nors gyvenimas kažkiek ir sugrįžo į senąsias vėžes, bet šis projektas ir toliau sėkmingai tęsia savo darbus.

Pasakome Laimai, kad po „Tiltas TV“ laidos „Amžini studentai“ laikraštį „Lietuvis“ pasiekė Dalios Smelstoriūtės įspūdžiai apie laidą, kurioje ji dalyvavo kartu su Jack O‘Sullivan ir kad po laidos labai kankinosi, nes galvojo, kad ją sugadino. Pasiteiraujame Laimos, tai kaipgi viskas buvo iš tikrųjų?

Laima Prokofjevienė: „Aišku, aš prisimenu laidą „Amžini studentai“ ir jos atmosferą“…

Laima sako, kad prisimena tą laidą, bet dabar jai ne tas galvoje – artėja šventės

„Dalia su Jack? Taip, jie svečiavosi mūsų virtualioje laidoje „Amžini studentai”. Žinote ką? Buvo be galo miela ir malonu su jais bendrauti, nes jie ne tik spinduliuoja gėriu, nuoširdumu, meile, bet ir turi ką papasakoti. Ir klausėmės mes jų visi su didžiausiu žingeidumu, nes, paprasčiausia, buvo gera būti su jais. Norėčiau palinkėti Pasauliui kuo daugiau tokių žmonių kaip Dalia ir Jack. Ačiū Jiems už tą atmosferą, nuotaiką bei gerumą. Aš esu palaiminta, turėdama juos savo gyvenime“.

Keista, Laima, nieko blogo nepasakė, priešingai, netgi gyrė savo pašnekovus. Tai kokios mintys kankino Dalią?

Dalia Smelstoriūtė: „Kaip mes Laimai jos laidą sugadinom“…

„Kai mudu su Džeku nejauni būdami susipažinom lifte Lietuvoj ir „sumetėm šmutkes“, tai galit suprasti, kad uošvės anytos mums gyvenimo jau nereguliavo. Bet ir vaikais neapsirūpinom. Kad tieji senatvėj mums paaiškintų: tu čia moč/tėvai, labai neįsijausk. Žinai, kur tave pakvietė – kalbėti per TV. Tiesiai į eterį. Nebus čia jokių repeticijų, dublių. Ten tau iš gabaliukų filmo nekarpys ir neklijuos… Nu „karočė“ – galvok, ką sakai. Kalbėk trumpai, labai neišsiplėsk. Leisk ir kitiems pasireikšt. O svarbiausia – klausimo klausyk. Nu ir tik be pamokslų…

Vargu ar kas nors gali Daliai ir Džekui sugadinti nuotaiką

Todėl Laimos paprašiau klausimų, kad galėčiau pasiruošti. Ir Džekui pasakyti, apie ką kalbėsim. Džekas – anglakalbis airis. Lietuvių kalbos šiek tiek pramoko. Man jau reikia būti labai atsargiai, kai su drauge jį apkalbinėju, bet lietuviškoje laidoje pats dar negali dalyvauti lietuviškai. O aš, nors Airijoje jau beveik 21 metai, nenutuokčiau, ką ir ar apie mane jis kalba. Gal airiškai draugui guodžiasi, kad Dalia su dulkių siurbliu nedraugauja, kad jos pasodintos daržovės ar gėlės prastai auga, nes ji jų nelieja, kad maistą dažnai prisvilina ir kad reikia jai priminti išskalbti drabužius, o išskalbtus išlyginti, gražiai sulankstyti ir sudėti į jiems skirtą vietą, nesumesti kaip papuola į krūvą. Nes viskam – sava vieta. Ir viskas – savo vietoje. Čia taip Džekas išmoko dar jaunystėje, kai įsigijo irklinę valtį, iš jos pasidarė burinę ir su draugu, kuris turėjo palapinę, o jis valtį, per vasaros atostogas išsileisdavo į kelionę dviem-trims savaitėms…

Taigi, Laima man atsiuntė klausimus.

Dalia Smelstoriūtė

Jie buvo gyvenimiški ir paprasti. Kaip ir pats laidos pavadinimas – “Amžini studentai”. Gal girdėjot sakant: visą gyvenimą mokaisi, o… Pabaigai ji liepė pamiršti, kad mes – „amžini studentai“. Papašė pabūti mokytojais ir duoti patarimą. Lyg žinodama, kad mudu su Džeku esame mokytojavę. Net algą už mokytojavimą esame gavę, o į gyvenimo pabaigą, man net dalį pensijos už tai paskyrė. O va, studentavom mes su Džeku labai seniai ir daug trumpiau, nei paskui mokytojavom.

Tai žinot, kas mokytojams būdinga? Ogi jie įsitikinę, kad jie viską moka, todėl visus visko tik moko ir klausimų nesiklauso. Bet kad nepamirštų, kartais užsirašo duotus klausimus ant lapelio ir vis viena nusišneka…

Taigi, prieš pat laidą Laimos klausimus Džekui daviau, net raštu per Whatsapą nusiunčiau, ir jis pavyzdingai juos su „gūglu“ išsivertė, kol aš ieškojau, kuo apsirengti, kad gražiai per kompiuterį atrodyčiau.

Visus susijungimo per „zūmą“ reikalus tvarkė Džekas. Jis daug „zūminasi“. Kartais po kelis kartus per dieną. Net ir tą pačią dieną, po Laimos “Tilto TV”, mes dar antrą „zūmą” turėjom. Todėl visų išklausyti nespėjom. O kuriuos girdėjom, kalbėjo labai įdomiai, trumpai ir į temą. Mums, seniams, mokytis ir mokytis iš jų.

Kol jungėmės, kol reguliavome garsą, nes kompiuteris burzgė, vieni kitus prastai girdėjom, savo atsakymus pamiršau. Nesuprantu, kas blogiau – retai tvarkoma spinta ar galvelėj minčių kamšalynė…

Prieš pat laidą Džekas manęs klausia:

– Tai kas pirmas kalbės? Tu ar aš? Gal leisk man pirma atsakyti, nes tu daug šnekėsi ir man laiko neliks, o klausimų tai daug…

Jack O’Sullivan (Džekas)

Su džiaugsmu sutikau, nes atsakymų jau neprisiminiau, o jis kalba nesiblaškydamas, atsako tiesiai į klausimus, o jau aš kokią nereikšmingą detalę paįvairinimui įmesiu. Jis juk mane per tuos 26 pažinties ir 21 bendro gyvenimo metus gerai perkando: man tik duok pašnekėt, ir dar lietuviškai. Kitam išsižiot neleisiu. Girdi Džekas, kaip aš su broliu ar su kokia drauge po valandą telefonu gir-gar-gar… O aš pasiteisinimą turiu: brolis šeimoj tai lietuviškai kalba, o aš tai svetima kalba, angliškai. Dar pamiršti galiu, kaip kalbėti gimtąja kalba. Tai ir kalbu, kai atsiranda proga. Nors gerai, kad turim bendrą kalbą ir mums ji – anglų. Jam – gimtoji. Man – antroji, užsienio.

Kai čia Airijoje tekdavo vertėjauti, kai tuokdavosi lietuvė su užsieniečiu (dažnai rytiečiu, iš arabų pasaulio ar Pakistano). Galvą laužydavau, kaip jie susišnekės. Viena man pasakė – taigi „gūglas“ yra…

Kaip lengva dabar gyventi. 1995 metais, kai su Džeku susipažinau, „gūglo“ dar nebuvo. Žodyną į kompiuterį reikėdavo įsiinstaliuoti. Bet žodyne – tik žodžiai išversti, ne sakiniai. Tau reikia vieno žodžio, o išspjauna devynias jo reikšmes. Kol perskaitai visas, o kuri iš jų teisinga?.. Na, bet ką aš čia aiškinu jaunimui, kuris jau mano anūkų amžiaus būtų, jei laiku būčiau užsisakiusi ir pagimdžiusi vaikų, o tie savo ruožtu – man anūkų… Puslapio ir penkių minučių būtų pakakę, jei tie nesami, tik įsivaizduojami anūkai, būtų pasakoję mūsų meilės istoriją… O išėjo nei šiaip nei taip…

Laidą pradėjo Džekas, beveik viską išpasakojo, paskui užmetė akį į klausimus, kur Laima atsiuntė, ir nelaukęs kol ji jo paklaus, klostė toliau. Nors jis ir teisingai ten šnekėjo, bet galutiniai pamiršau, ką prieš laidą buvau planavusi pasakyti. O čia dar Laima manęs paprašė trumpai reziumuoti lietuviškai, ką Džekas greitakalbe išliejo angliškai. Nes „Tiltas TV“ laidų klausosi ir tie lietuviai, kurie nesupranta angliškai. Ir gal dar ką galėčiau pridurti. O tu siaubeli… Kaip gali trumpai apie savo gyvenimą kalbėti, kai gyveni 24x7x 365 ir taip metai po metų jau nemažai metų?

Visai man galas… Tai tik pasakiau, kaip jis atėjo manęs į koncertą kviesti ir kaip po koncerto į restoraną nuvedė. Visgi užsienietis, pinigų pilnos kišenės. O 1995 metais mes tik ką „vagnorkas vagnorėlius“ į litus ir centus buvom iškeitę ir į apyvartą paleidę. O dar kitą dieną aš jį po Vilniaus Senamiestį ir Užupį pavedžiojau ir klausiu „Tiltas TV“ dalyvių ir klausytojų:

– O žinot, ką aš pirmiausia Džekui parodžiau?

Čia jau Laima pasimetė ir paklausė:

– Ką?

Sakau – Bernardinų kapines. Mačiau, kad toks mano atsakymas pritrenkė visus. Juk apie meilę kalbam, apie gyvenimą, o čia – nei į tvorą, nei į mietą. Tada jau pasitaisiau ir sakau: „Ir kai su Džeku susipažinau, jis man labai daug Lietuvos parodė, ko per savo gyvenimą buvau nemačiusi: ir Nemuno deltos, užliejamųjų Nemuno pievų, ir Kuršių Nerijos, ir Druskininkų, ir Žemaitijos, ir…

Būčiau dar tęsusi, kaip ten gražu, kokia Lietuva nuostabi, bet pamačiau, kad “Tilto TV” dalyviai iš Anglijos ir Panamos pasimetė, nes susirinko klausytis ir patarimą gauti apie meilę, o ne apie Lietuvos grožę. Ir dar pajutau, kaip Džekuliukas po stalu man į koją spardo, kad per daug neišsiplėsčiau… O ir Laima atsitokėjo ir paklausė apie patarimą.

Aš vėl pradėjau nuo Adomo ir Ievos. Kad dar Lietuvoj gyvendama anais laikais, kuriuos visi stengiasi pamiršti kaip klaikų košmarą, nes taip, atseit, ir buvo, prisiminiau jaunos žurnalistės klausimą aštuoniasdešimtmetei senutei su vyru nugyvenusiai daugiau nei penkiasdešimt metų, kaip pavyko taip gražiai visą gyvenimą sutarti, didelę šeimą užauginti ir dar gražesnio amžiaus sulaukti. O toji ir atsakiusi: „Tai kad, vaikeli, mes vienas kitam tarnavom…“

Čia Laima mano žodžius apibendrindama gražiai išvertė į šiuolaikinę kalbą, nes žmonės tarnavo tik prie ponų XIX amžiuje. Na, gal prie Smetonos Lietuvoj. Ir Airijoj žmonės visokiais būdais stengėsi į amerikas ir australijas plaukti tarnauti, kad geresnį gyvenimą susikurtų, nes Airijoje jie jau buvo ponus išviję, neturėjo kam tarnauti, gyventi buvo labai blogai iki kol jie įstojo į Europos Sąjungą. O tada privažiavo – vos nepasakiau “turistų” iš Rytų Europos, – ir pakėlė Airijos ekonomiką. Ir dar namus Airijoje sau nusipirko ir visam laikui čia apsigyveno.

Po laidos galima ir stresą “užvalgyti” – nusprendė Dalia ir Džekas

Va taip „surijom“ tris ketvirtadalius laidos laiko, ir trims kitoms jaunoms gražioms šeimynėlėms iš Anglijos ir Panamos liko tik 15 minučių… O jie taip įdomiai kalbėjo apie savo gyvenimą ir mums, seniams, iš jų tik mokytis ir mokytis. Ir likti amžinais studentais, o ne mokytojais… Atsiprašau“.