Home Aktualu Slyvų sezonas prasideda: kulinarijos technologė pasidalijo netikėtais jų panaudojimo būdais virtuvėje (receptas)

Slyvų sezonas prasideda: kulinarijos technologė pasidalijo netikėtais jų panaudojimo būdais virtuvėje (receptas)

16 views
0

Geltonos, raudonos, žalios, violetinės, purpurinės ar juodos slyvos pasižymi maloniai kontrastuojančiu saldžiarūgščiu skoniu, jaučiamos šiek tiek pikantiškos natos. Atėjus šių vaisių sezonui, sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pasakoja apie jų naudą žmogaus organizmui bei įspėja, jog džiovintos slyvos turi vidurius laisvinantį poveikį, tad jas reikėtų vartoti saikingai. Tuo tarpu prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė dalijasi netikėtais slyvų panaudojimo būdų, kurie pravers virtuvėje.

Rekomenduoja džiovintas slyvas vartoti saikingai

Kaip teigia „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, slyvų šeima yra labai plati, o pačios slyvos skiriasi didžiu, spalva bei skoniu. Priklausomai nuo spalvos atsiranda papildomų naudingųjų medžiagų.

„Slyvos yra labai maistingos ir naudingos sveikatai. Jose yra daug vitaminų ir mineralų, taip pat skaidulų ir antioksidantų, kurie gali padėti sumažinti kai kurių lėtinių ligų riziką. Slyvas galima valgyti šviežias arba džiovintas. Šiuose kaulavaisiuose randama kalio, kalcio, magnio, nedaug vario ir cinko, o taip pat visą eilę B, C, A grupės vitaminų, folatų, karotinoidų ir fenolio junginių“, – pasakoja dr. E. Gavelienė. Tiesa, lyginant su kitomis uogomis, slyvos yra šiek tiek kaloringesnės: 100 gramų jų yra apie 57 kalorijos, 14 gramų angliavandenių ir 2 gramai skaidulų.

Pastebima, jog dažnai bijoma valgyti slyvas dėl jų laisvinamojo poveikio. Tačiau dr. E. Gavelienė sako, jog pagrindinis laisvinamasis poveikis yra nuo džiovintų slyvų, nes jose yra tam tikros medžiagos – sorbitolio, taip pat daugiau (lyginant su nedžiovintomis slyvomis) tirpių ir netirpių skaidulų, kurios skatina žarnyno motoriką: „Džiovintas slyvas patariama vartoti tiems, ką vargina vidurių užkietėjimas. Slyvų dienos norma neturėtų viršyti 7-8 vaisių per dieną.“

Pasak gydytojos dietologės, slyvas galima valgyti tiek vienas, tiek maišant su kitais vaisiais ar uogomis, iš jų plakti kokteilius ar spausti sultis. Slyvas galima maišyti ir į įvairias vasariškai gaivias salotas. Tiesa, dr. E. Gavelienė rekomenduoja į sveikatai palankią kasdieninę mitybą įtraukti ir kitas uogas bei vaisius, tik taip mityba bus visavertė.

Tinka net ir prie mėsos patiekalų

Pasak prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologės Linos Barčaitės, slyvos yra labai universalus vaisius. Jas galima valgyti karštas arba šaltas, šviežias arba džiovintas. Slyvos puikiai naudojamos tiek saldiems, tiek pikantiškiems patiekalams gaminti.

„Puikios būklės slyvos išlieka ne ilgiau kaip 3-4 dienas. Dėl šios priežasties patartina pirkti tik tokį kiekį, kuris bus iš karto vartojamas. Tačiau jei sode ar darže užderėjo daug slyvų, jas nuplaukite, nusausinkite, nulupkite ir išskobkite, o vėliau supjaustykite mažesniais gabalėliais, sudėkite ant padėklo vienu sluoksniu ir greitai užšaldykite, o tada perkelkite į sandarų indą ir vėliau naudokite uogienėms, įdarams ar padažams gaminti“, – pataria L. Barčaitė. 

Anot kulinarijos technologės, tiek šviežios, tiek džiovintos slyvos – dar viena įdomi originalių patiekalų alternatyva, nes tinka prie žvėrienos, paukštienos ar kiaulienos patiekalų. Iš slyvų taip pat galima paruošti gardžius saldžiarūgščius padažus. Jos labai tinka konservams, kompotams, uogienėms, drebučiams, želė ar kepiniams, pavyzdžiui, pyragams gaminti.

Nepelnytai užmirštos

Prekybos tinklo „Rimi“ kategorijos vadovė Rūta Genienė sako, kad labiausiai slyvos perkamos vasaros mėnesiais, nors parduotuvėse jomis prekiaujama visus metus: „Europoje slyvų sezonas prasideda liepos pradžioje, o pats pardavimų pikas – rugpjūtis. Slyvos mūsų parduotuvių lentynas pasiekia iš Ispanijos, Italijos, Moldovos, Makedonijos, Pietų Afrikos, Čilės bei kitų šalių.“

Specialistė rekomenduoja perkant slyvas rinktis kiek kietesnes, jei planuojate jas valgyti ne iš karto. Beje, jų skonis priklauso ne nuo kietumo, o nuo veislės. R. Genienė pastebi, jog šio sezono pirkėjų mėgstamiausios yra „Lepotica“ veislės slyvos.

„Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė kviečia pasigaminti gardų žaliųjų citrinų ir džiovintų slyvų džemą.

RECEPTAS

Žaliųjų citrinų ir džiovintų slyvų džemas 

Džemui reikės: 

  • 500 g slyvų;
  • 100 g džiovintų slyvų;
  • 3 vnt. žaliųjų citrinų;
  • 1 žiupsnelis grūstų juodųjų pipirų;
  • 150 ml vandens;
  • 0.5 šaukštelio maltos vanilės;
  • cukraus pagal poreikį.

Gaminimo eiga:

  1. Slyvas nuplaukite, nusausinkite, perpjaukite per pusę, pašalinkite kauliukus.
  2. Į puodą sudėkite slyvas, džiovintas slyvas ir kitus produktus, įpilkite truputį vandens, kad produktai nepriliptų prie puodo dugno.
  3. Slyvas virkite, kol visiškai suminkštės.
  4. Nukelkite nuo kaitros. Pasverkite slyvų tyrę. Atsverkite cukraus lygiai tiek, kiek turite tyrės.
  5. Nutarkuokite nuo citrinų žievelę ir išspauskite sultis.
  6. Supilkite slyvų tyrę, citrinų sultis, žieveles ir cukrų į puodą, kaitinkite ant mažos kaitros apie 30 minučių, kol džemas sutirštės.
  7. Paruoštą slyvų džemas supilkite į stiklainį.

Skanaus!