Home Mano Airija Sekmadienis Waterford’e

Sekmadienis Waterford’e

62 views
0

Šiltas sekmadienio rytas ir mes važiuojame į Waterford – seniausią Airijos miestą ir trečią pagal senumą Europoje (po Paryžiaus ir Londono), kurį 914 m. įkūrė vikingai. Vos atvykę į Waterford,  patraukiame link krištolo gamyklos-muziejaus.
Visai nedidelė gamyklos ekskursijos grupė –mes ir ukrainiečių šeimyna. Išgirstame šiek tiek istorijos ir žiūrime filmukas veidrodžių salėje.

 

Ir tada įdomiausia dalis – gamyba. Formos, stiklo pūtimas, krištolo pjaustymas.

 

 

 

 

Labai gera atmosfera. Leidžia palaikyti rankose pjaustomus krištolo gaminius. Oho, kokie nelengvi… Beje, dauguma Waterford krištolo  gaminių daroma rankiniu būdu. Stiklo pūtėjai, krištolo pjaustytojai mokosi 8-10 metų.
Tokių vienetinių dirbinių gamyba užtrunka kelis mėnesius.

 

Užsukame į krištolo parduotuvę. Gražu… Ir iš karto tampa aišku, kodėl tikras krištolas kainuoja tiek daug.

 

Vaikštinėjame aplink pranciškonų vienuolyno liekanas. Šalia pastatas panašus į bažnyčią, pasirodo, viduje modernaus meno galerija – tuo metu vyko paroda „Exotica“.

 

Nusprendžiame užeiti į viduramžių muziejų. Labai linksmas gidas – ko gero, tai viena smagiausių ekskursijų. Sako, jei nebūtų buvę vikingų, tai nebūtų atsiradę miestų, nes keltai gyveno klanais (giminėm).

 

Paveikslas, vaizduojantis vienas įžymiausių Airijos vestuvių. Leinsterio kunigaikštis  Dermot McMurrough, konfliktuodamas su kitais kunigaikščiais ir netekęs žemių, kreipėsi į Anglijos karalių Henry II pagalbos. Henry II nusiuntė armiją, vadovaujamą grafo Richard De Clare, dar žinomo kaip Strongbow. Mainais už tai Dermot prisiekė karaliui ištikimybę ir dar atidavė savo dukrą Aoife į žmonas Strongbow.
Jungtuvės įvyko Waterforde, Christ of Church bažnyčioje. Pagal to meto Arijos įstatymus moterys negalėjo būti ištekintos per prievartą. Todėl manoma, kad ji pati sutiko tekėti už Strongbow. Paveiksle anglo-normanai pavaizduoti daug tamsesnėm spalvom, nei airiai… Taip 1169 m. prasidėjo anglo-normanų invazija į Airiją.

 

 

Viduramžiais Waterford buvo laikomas Airijos vyno sostine, nes per Waterford uostą buvo importuojamas vynas visai salai. XIV a. sustiprėjo Waterford uosto konkurencinė kova su netoliese esančiu New Ross uostu (priklausė Strongbow žentui W. Marshall). 1372 m. miesto valdžia sukūrė Anglijos karaliui raštą-ritinį (4 m. ilgio), vaizduojantį miesto istoriją nuo 1215 m. Sakoma, kad raštas – viduramžių “PowerPoint prezentacija”, siekiant sugrąžinti uostui monopoliją. Apskritai, tai geras tų laikų tikslinės reklamos pavyzdys.  Raštas „suveikė“ ir karalius sugrąžino uostui privilegijas.

 

Muziejuje eksponuojami  XV a. katalikų bažnytiniai drabužiai, surasti statant bažnyčią Church of Christ. Dar vienas įdomus eksponatas – Great Parchment Book – įrašai apie miestą 1361-1650 m. Pavyzdžiui, surašytos taisyklės, kokius drabužius galėjo vilkėti miestiečiai XV a. Užsieniečiai turėjo vilkėti angliško stiliaus drabužius. Tarnai turėjo vilkėti drabužius, pagamintus mieste (įstatymai, skatinantys vietinę tekstilės pramonę). Tai pirma knyga Airijoje su rašytine anglų kalba.

 

 

Einame link Regnall  bokšto. Vienintelis Airijos miestas su išlikusiu skandinaviškos kilmės pavadinimu – Vadrarfjordr, vėliau virto į Waterford. Lygiai prieš 1100 metų, 914 m. čia išsilaipinę vikingai, vadovaujami Regnall (Reginald), įkūrė prekybinį miestą.
Ekspozija apie vikingus, rasti metalo dirbiniai. Bokšto viršuje filmukas su Waterford istorija.
Galima pamatyti pavadėlį šuniui iš vikingų laikų.

 

Bokštas

 

Slampinėjame krantine.

 

Aikštėje – W.W.Wallace skulptūra (airių kompozitorius, gimęs Waterford).

 

Pajudame link namų, tačiau pakeliui nusprendžiame dar išlipti trumpam Dungarvan žvejų kaimelyje. Mielas nedidelis miestukas, graži krantinė, pilies liekanos.

 

 

 

 

Na, dabar jau tikrai laikas namo. Pravažiuojant Youghal, mus palydi saulėlydis…

 

Parengta pagal https://travellogvita.com informaciją