Home Naujienos Po 9 metų pertraukos vėl padidėjo alkoholio vartojimas Lietuvoje: labiausiai išsiskyrė vienas...

Po 9 metų pertraukos vėl padidėjo alkoholio vartojimas Lietuvoje: labiausiai išsiskyrė vienas gėrimas

38 views
0

Praėjusiais metais vienam 15 metų ar vyresniam šalies gyventojui teko 11,4 litro absoliutaus alkoholio. Alkoholio vartojimas per metus truputį padidėjo, jo suvartota 0,3 litrais daugiau nei pernai. Daugiausiai lietuviai suvartoja alaus – jis sudaro net 44 proc. viso suvartoto alkoholio.

Alkoholio vartojimas mažėjo nuo 2012 metų iki pernai Tokius duomenis penktadienio rytą spaudos konferencijoje pateikė Lietuvos Statistikos departamentas. Kasdien kiekvienam gyventojui vyresniam nei 15 metų tenka bokalas alaus ar didelė taurė vyno – 312 g. 2011, 2012 metais suvartodavome daugiausiai alkoholio, tada kiekvienam gyventojui tekdavo po 15 l gryno alkoholio. Po to rodikliai laipsniškai mažėjo ir tik pernai vėl padidėjo. Suvartoto alkoholio kiekis skaičiuojamas įvertinus legalaus alkoholio pardavimus, pridedant užsienyje lietuvių turistų suvartotą alkoholį, atimant pasienio kontrolės ir Duty free įsigytą alkoholį bei užsienio turistų, atvykusių į Lietuvą, suvartotą alkoholį.

Lietuviai daugiausiai išgeria alaus, jis sudaro 44 proc. viso suvartoto alkoholio. Nemažai išgeriama spiritinių gėrimų, alkoholinių kokteilių. Tuo metu vnas sudaro tik 15 proc. viso suvartoto alkoholio. Vien pernai metais alaus buvo parduota 220 mln. litrų – tai 88 olimpiniai baseinai. Alaus pardavimai per metus padidėjo beveik 3 procentais, vyno pardavimai padidėjo 8 proc.

Alkoholio kainos praėjusiais metais, palyginti su 2019 metais, padidėjo nedaug – 1,8 proc. Labiausiai pabrango stirpūs likeriai, Lietuvoje pagaminta degtinė, brendis ir vermutas, atpigo importinis alus ir putojantis vynuogių vynas. Tokį kainų padidėjimą lėmė ir kovo 1 dieną imtas taikyti naujas akcizas. Per metus spiritinių gėrimų gamyba sumažėjo 9,5 proc., o daugiausiai pernai pagaminta alaus, jo gamyba per metus padidėjo 5,1 proc. Per metus labiausiai išaugo vyno ir alaus importas ir eksportas.

Po truputį, nors ir labai nedaug, daugėja žmonių, visai nevartojančių alkoholio. 2019 m. 29 proc. vyresnių nei 15 metų gyventojų teigė, kad per metus iki apklausos visiškai nevartojo alkoholinių gėrimų. Tai yra 4 proc. daugiau nei 2014 metais. 13 proc. gyventojų vartoja alkoholį kiekvieną savaitę, tuo metu 2014 metais tokių asmenų buvo 14 proc. Kokios vartojimo pasekmės? Pernai beveik 24 tūkstančiams Lietuvos gyventojų diagnozuota tiesiogiai su alkoholiu susijusi liga. Tiek žmonių gyvena visoje Tauragėje. Daugiausiai su alkoholiu susijusiomis ligomis serga 45-49 metų vyrai.

Pernai 598 žmonės mirė dėl su alkoholiu tiesiogiai susijusių ligų. Net trečdalį nusikaltimų padarė girti asmenys, šis skaičius, palyginus su 2014 metais, sumažėjo labai neženkliai. Kas 13 eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo.

Vienam 15 metų ir vyresniam asmeniui per pernai metus teko 1128 cigaretės, įsigytos mažmeninėje prekyboje ar maitinimo įstaigose. Tad matomas 1,5 proc. sumažėjimas. Kasdien rūkančių gyventojų dalis, palyginus su 2014 metais, sumažėjo vos 1 procentu. Kasdien rūkantis gyventojas kasdien vidutiniškai surūko po 13 cigarečių. 19 proc. rūko kasdien, 12 proc. 15-24 metų asmenų kasdien rūko el.cigaretes. Tokie skaičiai parodo realią situaciją Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo, 0,3 litrų alkoholio suvartojimo padidėjimas parodo realią situaciją, kokia buvo ir anksčiau.

For rate card and enquirers call 0851602896 or sales@lietuvis.ie

„Kitaip tariant, vartojimo įpročiai keitėsi dėl kovido konteksto, nes 2020 metais buvo daugybė apribojimų, nebuvo galimybės apsipirkti Latvijoje ar Lenkijoje. Dėl to nedrįsčiau vertinti, kad šis dydis yra labai blogai, nes tai parodo realią situaciją, kokią turėjome ir anksčiau. Kita vertus, dar turime kur tobulėti, Europos vidurkį viršijame pakankamai ženkliai. Bet tam tikrų susirgimų, ligų mažėjimas tikrai matomas. Žinoma, gali kelti nerimą su alkoholiu susijusių ligų padidėjimas. Bet tai nereiškia, kad tos ligos susiformuoja per metus ar du. Tai labiau pasekmės 2011-2012 metų“, – sakė prof. dr. R. Čiužas.

Profesoriaus manymu, prie didesnio alkoholio suvartojimo prisidėjo ir karantino suvaržymai, nerimas dėl ateities bei tai, kad žmonės visą alkoholį pirko Lietuvoje, o ne Latvijoje ar Lenkijoje. Jo teigimu, nerimą kelia eismo įvykių, sukeltų neblaivių asmenų, padidėjimas.

Gabrielė Grinkaitė, Delfi