Home Mano Airija Pirmoji Dublino siena

Pirmoji Dublino siena

49 views
0

Yra žinoma, kad Airijos sostinę įkūrė vikingai, nors apie gyvenvietę ant Lifio upės krantų dar II m. e. amžiuje užsiminė Ptolemėjas. Ir kodėl gi miestas turi du skirtingus pavadinimus?

Vikingų miestas

VIII a. šalia šiaurinės ir rytinės Airijos pakrančių pasirodė vikingai. Jie ėmė puldinėti gyvenvietes ir plėšti vienuolynus. Išsilaipinus vikingams, prasidėjo naujas, audringas ir neramus Airijos istorijos laikotarpis. Pirmasis jų laivyno puolimas buvo surengtas 795 metais vakarinėje Škotijos pakrantėje. Kariai apiplėšė airių abato, misionieriaus šv. Kolumbos (airių k. Colmcille) įkurtą vienuolyną Ionos (Jonų) saloje. Vėliau žvilgsniai nukrypo į rytinę Airiją. Deja, airiams nepavyko pasipriešinti karingai nusiteikusiems norvegams.

IX a. vikingai įsikūrė Airijoje ir pradėjo jungtis prie vietinių gyventojų bendruomenės. Atskira jų bendruomenė šalyje neegzistavo. Apie bandymus užkariauti Airiją nebeužsiminta iki pat XI a. pradžios. Nors grobuoniški žygiai tęsėsi, jie išliko chaotiški. Būtų klaidinga manyti, kad vikingai veržėsi į šalies gilumą. Greičiau jos vengė. Jų gyvenvietės buvo įsikūrusios pakrantėje ir ilgainiui išaugo į didelius miestus. Vikingų miestai-karalystės noriai įsitraukė tiek į prekybines sąjungas, tiek ir į Airijos karalių tarpusavio karus už teisę tapti aukščiausiu Airijos valdovu. Dėka vikingų užgimė daugelis airių miestų: Viklou, Voterfordas, Veksfordas ir, žinoma, Dublinas.

Kodėl Dublinas vadinamas dvejopai?

Pirmosios gyvenvietės Dublino žemėse ėmė kurtis II a. pr. m. e. Apie šio laikotarpio keltų gyvenvietę Eblaną (Eblana Civitas) užsiminė dar Aleksandrijos astronomas ir matematikas Klaudijus Ptolemėjus. VI a. šventasis Patrikas savo biografijoje paminėjo kaimo gyventojų krikštą prie Padl upės. Pirmojoje krikščionių šventyklos vietoje dabar stovi šv. Patriko katedra.

X a. Dublinas buvo nedidelė Norvegijos vikingų karalystė. Miesto įkūrimo data laikomi 988 metai, tačiau rašytiniuose šaltiniuose Dublinas pirmąkart minimas 964 metais, o pirmoji Dubh Linn gyvenvietė – 841-aisiais.

Dabartinės sostinės centre variagai (vikingai, IX-X a. keliavę po Rytų Europą – aut. past.) įkūrė net dvi gyvenvietes. Viena iš jų buvo Dublino pilies teritorijoje, o tiksliau – parke šalia Chester Beatty bibliotekos, kur Padl ir Lifio upių santakoje tyvuliavo juodasis Oak Lynn užutėkis (Dubh Linn, Du ḃ Linn, Duḃlinn). Antroji gyvenvietė vadinosi Okho-Klief (Áth Cliath). Taip airiai dar ir dabar pavadina sostinę. Gyvenvietė buvo išsidėsčiusi šalia merijos pastato Wood Quay rajone ties Lifio upės brasta, tapusia natūralia kliūtimi drakarams – šiauriečių laivams. Abi gyvenvietės kūrėsi saloje, atsiradusioje susiejus Lifio ir Padl upėms. Dabar Padl upelis teka požeminiu kanalu. Paviršiuje jis matomas tik Harold cross priemiestyje stovinčios rusų stačiatikių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios galiniame kieme.

Dublino pavadinimas kilo iš airiško ir angliško žodžių junginio Dubh Linn (dubh→ juodas, linn → užutėkis, tvenkinys). Istoriškai airių kalboje bh buvo rašoma su tašku virš b (Duḃ Linn arba Duḃlinn). Prancūziškai kalbantys normanai tašką praleido ir pavadinimą parašė kitaip – Develyn. Kai kurie šaltiniai abejoja jo etimologija ir spėja, jog žodis „Dublinas“ yra greičiau skandinaviškos, būtent islandiškos kilmės djúp lind („gilus užutėkis“). Tačiau Dublinas vadintas Dubh Linn dar nuo VIII a., iki Norvegijos vikingams pasirodant ties Airijos pakrantėmis, todėl žodžio „Dublinas“ skandinaviška kilmė mažai tikėtina.

Prieš įsikuriant miestui, dabartinio Trejybės koledžo rajone stovėjo vienuolynas. Vienuoliai užutėkį taip pat vadino Dubh Linn („Juoduoju tvenkiniu“). Šiuolaikinis miesto pavadinimas airių kalba rašomas kaip Baile Átha Cliath („Gyvenvietė prie brastos“). Áth Cliath yra vietovardis, nurodantis į Lifio upės brastą šalia Hjustono stoties. Bale Aha Klia buvo vadinamas ir ankstyvųjų krikščionių vienuolynas Angier gatvės rajone. Šiandien čia stovi karmelitų Whitefriar Street gatvės bažnyčia, kurioje saugomos šv. Valentino relikvijos. Sutrumpintai miestas kartais pavadinamas BÁC. Dublinas brangina tiek mišrų anglo-airišką, tiek pirmapradį airišką sostinės pavadinimą. 1973 m. Airijos vietovardžių įstatymas pripažino abiejų pavadinimų teisinę galią.

Kur dar išlikę vikingų statiniai?

Okho-Klief (Áth Cliath) gyvenvietė Wood Quay rajone dabar užstatyta miesto merijos pastatu. Prieš pradedant kasinėjimus rasta keletas šiauriečių laivų ir senovinės variagų gyvenvietės sienos liekanų. Ji buvo išsaugota kaip šiuolaikinės konferencijų salės Wood Quay dalis. Kiti rasti artefaktai išgabenti į Nacionalinį muziejų Kielder gatvėje.

Kitas normanų * liudininkas – XII a. Šv. Audoeno (St. Audoen) bažnyčia, statyta dangiškojo Normandijos globėjo šv. Audoeno (arba Ruono) garbei. Remiantis originaliais brėžiniais, šventovė ne kartą rekonstruota. Išlikusi tik nava, padidinta XIV a., ir Kristaus katedra, kuriai 1028 m. pamatus padėjo vikingų karalius Sithrig‘as Silkenbeard‘as, grįžęs iš piligriminės kelionės į Romą. Pastatas užbaigtas 1180 m. ir liko nepakitęs iki šių dienų.

Dame Street gatvė – dar vienas senovės vikingus primenantis objektas. Pavadinimas kilęs nuo pylimo, supilto ties Padl upe, kad apsaugotų Juodąjį tvenkinį nuo potvynių ir formuotų apsauginius griovius aplink pilį.

Tample Bar rajono pavadinimas – taip pat vikingų palikimas. Tample buvo šios žemės savininkas, o bar‘as galėjo tarnauti ir kaip senojo uosto krovinių krovimui skirta konstrukcija, ir kaip upės rentinys, apsaugantis nuo priešų laivų.

Dublinas po vikingų

Nors 902 metais vikingus iš Dublino išvijo vietinės gentys, jie grįžo 917-ais. Beveik po šimto metų, 1014 m., Klontarfo mūšyje vikingai patyrė triuškinantį pralaimėjimą kovoje su karaliumi Braienu Boru.

1169 m. Dublinas tapo anglų valdovų tvirtove Airijoje. Invazijos metu, vadovaujant Henrikui II Plantagenetui, anglo-normanai, iš kurių daugelis taip pat buvo Skandinavijos vikingų palikuonys, gan greit užkariavo Veksfordą ir be didelio vargo užėmė Dubliną. Popiežius pripažino Henriką II Airijos valdovu, ir jau 1171 m. Dublinas buvo paskelbtas karališkuoju miestu.

Iki šiol Pietų ir Šiaurės Dublino gyventojai skiriasi ne tik savita elgsena, bet ir specifiniu akcentu, išlikusiu po šimtmečius trukusio šiaurinio anklavo vikingų pasipriešinimo ir anglų pietinės dalies valdymo.

————————————————————————————————————————
⃰ normanai – etninė grupė, X a. susiformavusi Šiaurės Prancūzijoje, vikingų užkariautojams maišantis su vietiniais frankais ir galais.