Praėjusį savaitgalį Lietuvos Ambasadoje Airijoje liejosi posmai ir skambėjo dainos. Čia vyko pirmasis Airijos lietuvių Poezijos pavasaris. Savo kūrybą poezijos mylėtojams dovanojo lietuvių poetai, kuriantys ir gyvenantys Airijoje. Šventės dalyvius ir svečius pasveikino Lietuvos Ambasados Airijoje atstovė Ieva Nurminen.
Šventės vedėjai ir renginio idėjos įgyvendintojai Rasa Raižienė ir Darius Mileris džiaugėsi galėdami po ilgo laiko gyvai pristatyti savo idėją, kuri gimė pandemijos metu, kuomet buvo bendraujama per atstumą, kompiuterio ekrane. Tuomet virtualiai vyko Lyrikos vakarai, lietuviško teatro “Alternatyva Alternatyvai” pokalbių laida Tiltas, Virtuali Scena su Nojumi, Pasaulio Lietuvių Poezijos Kelionė – virtualus poezijos tiltas, sujungęs lietuvių poetus visame pasaulyje.
Savo poeziją skaitė poetas Valdas Kišūnas, poetė, žemaičių kilmės pedagogė Dangė Sendriūtė, bardas, dainų autorius ir atlikėjas Jonas Kriauklys, rašytoja Junda Vaitkė, rašytojas, žurnalistas Svajūnas Sabaliauskas, poetė Rasa Raižienė, dainininkas, muzikantas Darius Mileris – Nojus. Jautriausias klausytojų sielos stygas virpino ukrainiečių poetės Nadijos Postemskos eilių posmai.
Vakaro svečias airių poetas Jack O’Sullivan, įsimylėjęs M.Martinaičio Kukutį, savąjį Kukutį vedžiojo po Vilniaus Užupį, Airiją, Europą. Jo poeziją į lietuvių kalbą vertė Dalia Smelstoriūtė. Dalia ir Jack – pora, kurios Airijos lietuviams pristatyti nereikia.
Airijos lietuvių Poezijos pavasariui didelį dėmesį skyrė Dublino ir Airijos lietuvių bendruomenės. Renginį rėmė LR Ambasada Airijoje, VP Flowers, Cakes by Renata, Dublin Duona.
Rasa Raižienė – viena ryškiausių asmenybių Airijos lietuvių bendruomenėje, buvusi ilgametė Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkė, poetė, išleidusi dvi poezijos knygas, Lyrikos vakarų organizatoių grupės vadovė. Rasa noriai dalinosi mintimis apie savo kūrybinį kelią ir Airijos lietuvių poezijos pavasario idėją.
Kada ir kaip tapote poete?
Net nežinau, ar galėčiau save vadinti poete. Rašyti pradėjau dar vaikystėje, bet ilgą laiką savo eilėraščių niekam nerodžiau. Netgi jau organizuodama su bendraminte Lyrikos vakarus Airijoje ir juose skaitydama savo eiles, nedrįsau prisipažinti, kad tai mano eiles. Sakydavau, autorius nežinomas. Noras išleisti knygą buvo seniai, o dukrai skatinant ir palaikant pagaliau 2018 metais, išleidau pirmąją poezijos knygą “Nepaliki svarbiausio rytojui”. Tuomet ir drąsos daugiau atsirado. Dabar jau pratinuos būti vadinama poete.
Gyvenimas šiandien labai proziškas. Kaip manote, kam reikalinga ir ką gali poezija?
Gal. Niekada nesusimąstydavau. Aš rašau, kai ateina įkvėpimas, kai yra noras eilėmis pasakyti tai, ką jaučiu. Dažniausiai į posmus sugula emocija, jausmas, o ne rašymas turint konkretų tikslą.
Kaip Jūs manote, ar kuriantis žmogus telpa į kasdienybės rėmus?
Ne, tikrai ne. Kuriančio žmogaus į jokius kasdienybės rėmus įsprausti neįmanoma ir net nereikia. Juk, kai pagalvoji jis todėl ir rašo, taip išreiškia save, nes jam neužtenka tų būdų, kuriuos siūlo gyvenimas kasdienybėje. Kuriančiam žmogui poezija suteikia sparnus !
Airijos lietuvių poezijos pavasaris įvyko pirmąkart. Kaip kilo idėja surengti šventę, kurioje dalyvauja tik poetai, kuriantys ir gyvenantys Airijoje?
Poezijos pavasariai Airijoje vyksta daugybę metų. Pamenu, dar 2009 metais padėjau Lietuvos Ambasadorei Izoldai Bričkovskienei organizuoti Poezijos pavasarį. Dabar jau eilę metų šiam projektui vadovauja ir poetus kviečia Valentina Navakauskaitė. Bet jau seniai iš kuriančiųjų, kurie skaito savo kūrybą Lyrikos vakaruose, girdžiu, tarsi priekaištą, tarsi pageidavimą – o kodėl negalim surengti savo, Airijos lietuvių Poezijos pavasario ir pristatyti žmones, kurie gyvena ir kuria čia? Juk daugelis lietuvių gal net nežino, kad tokių žmonių yra. Ta mintis ypač sustiprėjo po pandemijos, kai su Dariumi Mileriu – Nojumi suorganizavome Virtualią pasaulio lietuvių poezijos kelionę. Buvo šilta ir jauku matyti poetus iš viso pasaulio, skaitančius savo kūrybą viename renginyje. Tad pasibaigus pandemijai neabejojome, kad norim gyvų susitikimų.
Ar taps Airijos lietuvių poezijos pavasaris tradicija?
Kaip minėjau Poezijos pavasariai vyko Airijoje ir anksčau.Tad negaliu kalbėti apie tradiciją. Galbūt norėčiau, kad tradicija taptų tai, kad šiose šventėse dalyvautų Airijos lietuviai ir Lietuvos poetai. Nes daugelis jaučiasi tarsi izoliuoti ar nesvarbūs vien todėl, kad gyvena čia, užsienyje. Juk poezija yra poezija! Todėl, jei ir kviečiam svečius poetus, neturėtume užmiršti ir tų, kurie šalia.
Kaip gyvenate dabar? Ką rašote? Praėjusį rudenį pristatėte antrąją poezijos knygą “Tiesiog gyventi”. Kada sulauksime trečios Jūsų knygos?
Apie trečiąją knygą tikrai kalbėti anksti, tokių tikslų kol kas neturiu.
Liepos mėnesį planuoju pristatyti mano antrąją knygą Lietuvoje – Kaune, Vilniuje, Kėdainiuose.
Ačiū už pokalbį!
Parengė Inga Murauskaitė
Nuotrauka Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje
