Karalius Mindaugas – vienintelis Šventojo sosto legitimuotas Lietuvos karalius, kuris ne tik formalizavo Lietuvos valstybę Vakarų žemėlapyje, bet ir tapo pirmu krikščionišku jos valdovu. Nepaisant to, istorinių ir archeologinių duomenų apie jį turime itin mažai – ir dėl to Mindaugas su visa savo šeima vis dar yra dengiamas paslapčių šydo.
Manoma, kad Mindaugas gimė apie 1200 metus – tačiau tikslesnės datos kol kas niekas negali nurodyti. Nežinoma ir Mindaugo žmonos Mortos gimimo data. „Lietuva tuo metu buvo pagoniška valstybė, nebuvo jokių rašytinių tradicijų. Žinoma tik tiek, kad jis galėjo gimti apie 1200 metus, o mirti sulaukęs savo septintojo dešimtmečio“, – sako Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja, istorikė Jolanta Karpavičienė. 1990 metų spalio 25 dieną buvo nuspręsta, kad liepos 6-oji turi tapti valstybine švente – nors yra žinoma, kad Mindaugo karūnavimo diena buvo švenčiama ir nepriklausomoje Lietuvoje, dar prieš sovietinę okupaciją.
Šaltinių trūkumas Istorinių ir archeologinių šaltinių iš Mindaugo epochos yra labai mažai – o ir tie nėra labai išsamūs ar labai patikimi. Daugiau apie Mindaugą buvo rašoma vėlesniuose amžiuose, todėl gretindami ir lygindami šiuos šaltinius, mokslininkai bando nustatyti, kaip atrodė XIII a. Lietuva. „Jei kalbėtume apie Mindaugo epochos šaltinius, tai vienas pagrindinių yra „Eiliuotoji Livonijos kronika“, kuri, beje, iš senosios vokiečių kalbos yra išversta ir į lietuvių kalbą. Antrasis šaltinis – Voluinės arba Ipatijaus metraštis, parašytas Pietų Rusioje ir saugotas Kostromos (Rusija) vienuolyne“, – teigia J.Karpavičienė. Kitokių mokslinių įrodymų mažoka, ir archeologas Aleksiejus Luchtanas sako, kad egzistuoja tik hipotezės, kur galėjo būti Voruta – Voluinės metraštyje apie 1251 metus paminėta lietuvių pilis ir Mindaugo buveinė. „Yra keliolika piliakalnių, pretenduojančių į Vorutos vietą, vienas iš tokių būtų Šeimyniškėlių piliakalnis netoli Anykščių“, – sako A.Luchtanas. Jis taip pat pamini, kad yra nemažai teorijų apie tai, kur galėjo vykti Mindaugo karūnavimas. Kai kurie mini Naugarduko vardą, tačiau A.Luchtano nuomone, istorikai nelabai tiki šia versija. Taip pat manoma, kad iškilminga ceremonija galėjo vykti Kernavėje. „Yra daugybė vietų, kurios pretenduoja į Mindaugo karūnacijos vietą – nes šaltiniuose nėra aiškiai nurodoma tiksli vieta. Aprašomi mūšiai, pilys, bet kurioje tiksliai vyko karūnavimas – kol kas nežinome, o archeologiškai tai sunkiai patvirtinama“, – teigia A.Luchtanas.
