Home Mano Airija Pasivaikščiojimas po Limerick

Pasivaikščiojimas po Limerick

39 views
0

Šeštadienio rytas, o mes dar neturime aiškaus įsivaizdavimo, kur link patrauksime… Galiausiai nusprendžiame patraukti link vakarinės salos dalies. Jau stovime eilėje prie autobuso, bet vis dar nenusprendėme kur išlipsime.

Paimame bilietus iki Limerick, kuris yra trečias pagal dydį Airijos Respublikoje. Miestas, kuriame Airijos nepriklausomybės karo metu, 1919 m. balandį, 2 savaites gyvavo darbininkų paskelbtas Limerick Soviet, jie turėjo net savo pinigus.

Išlipę autobusų stotyje, patraukiame link karaliaus John pilies. Pakeliui užeiname dar į St Mary katedrą. Bilietus pardavinėja kalbus seniokas. Klausia iš kur esame, o paminėjus Lietuvą, prisimena Vilnių ir sako, kad nedaug lietuvių čia buvo užsukę.

 

Katedra yra seniausias Limerick pastatas, statytas 1172 m., tačiau iš tų laikų išlikę nedaug, pvz., šios durys

 

Kol ieškome pilies, prasideda lietus. Pačiu laiku surandame įėjimą į pilies muziejų. Muziejus visai įdomiai pasakoja Airijos istoriją. Anot ekspozicijos, Airijos aukso amžius buvo nuo VI a. iki 1169 m. Tuo metu, kai didžioji Europos dalis skendėjo tamsoje, Airijos salos vienuolynai garsėjo kaip mokymosi centrai (tą liudija iki šių dienų išlikę knygos, pvz., Book of Kells). Airijoje tuo metu galiojo gana demokratiškas Brehon įstatymas – lygios moterų ir vyrų teisės, įdomi kompensacijų sistema įvykdžius nusikaltimą. Sužaidžiame galvosūkį apie Brehon įstatymą. Reikia “išnagrinėti” skyrybų, muštynių, bičių pasidalinimo bylas. Interaktyvus, gana smagus muziejus. Siūlo paliesti kai kuriuos eksponatus, apsirengti tų laikų drabužiais.

 

Viduramžių istorija pasakojama per Anglijos karalius ir jų okupacinę politiką. Šią pilį pastatė Anglijos karalius John, Henry II (kuris 1169 m. atsiuntė armiją padėti Dermot McMurrough) sūnus. Tas pats karalius John yra vaizduojamas Robin Hudo istorijose.

Tudorius Henry VIII siūlė airių didikams pasiduoti ir gauti iš anglų titulus ir žemes (Surrender and Regrant). Ši politika buvo gana sėkminga Limerick žemėse… Karalienė Elizabeth sugalvojo naują okupacijos tvarką – konfiskuoti žemes ir apgyvendinti anglus (Confiscation and Plantation).

Užrašai ant sienų siūlo įsivaizduoti Limerick kvapus: Sickly sweet smells of emptied chamber pots, Sharp acrid stench of the tannery, Aromatic smoke from turf fires (liet: salstelėjęs naktipuodžių kvapas, aštri odos gamybos smarvė, durpinių krosnių dūmai).

Atskira salė skirta pilies apgulčiai 1642 m. Įdomu, kad puolėjai (airių sukilėliai katalikai) sugalvojo pasikasti po pilimi, kad susilpnintų pamatus ir galbūt sugriautų pilį. Pilies gyventojai savo ruožtu pradėjo kasti tunelius, kad sustabdytų užpuolikus…
Viršuje puiki panorama į Limerick, Shannon upę.

 

 

Patraukiame į autobusų stotį. Pakeliui mus pasitinka skulptūra

 

Sėdame į autobusą link Bunratty kaimelio. Kai kurie gidai gana negatyviai atsiliepia apie Bunratty pilį ir parką, kaip per daug apgultą turistų ir sukomercintą. Na, pažiūrėsim. Pilis yra kartu su liaudies buities muziejumi.

 

 

Normanų pilis, statyta apie 1425 m., gana gerai išsilaikiusi, nemažai kambarių atkurti tokie, kokie jie buvo XVII a. pradžioje.

 

 

Miegamasis

 

Pora šviestuvų

 

 

Paveikslas. Stalas

 

 

Užlipus į viršų, atsiveria puikus vaizdas. Gražu

 

Einame pasivaikščiot po parko namukus. Panašiai kaip Rumšiškių buities muziejuje – namai perkelti iš visos Airijos.
Žvejo troba

 

Auksinio slėnio (Golden Vale) name moteriškė siūlo pasivaišinti scone (Britanijoje, Airijoje populiarus pyragėlis).

 

 

Brolių Hughes namas. Broliai XX a. pr. įkūrė pieninę, kuri gamina žinomus Airijoje ledus HB.

 

 

Pastatytas visas miestukas, net bažnyčia ir mokykla. Kai kuriuose namuose veikia parduotuvės, kur galima nusipirkti mezginių, papuošalų. Veikia ir kai kurios kavinės. Vienoj parduotuvėje, besislėpdami nuo lietaus, neatsilaikome ir nusiperkame  iš airiškų nėrinių padarytą skirtuką knygoms.

 

Kiekvienas namas turi vis kitokį senų namų ir daiktų kvapą. Daugumoje namukų jaučiamas gana stiprus dūmų kvapas, nes kūrenama ugnis.

 

 

 

 

Bandome pajausti, kokie žmonės galėjo čia gyventi. Mąstome apie nenumaldomai lekiantį laiką… Užplūsta prisiminimai ir apie Lietuvoje paliktus savo senolių namus…

Įdomūs nerti lovų užtiesalai ir siuvimo mašinos, kurias randame beveik visuose namuose.

 

 

Pabendraujame su parko gyvūnais.

 

 

 

 

Išėję iš parko patraukiame ieškoti autobuso.

 

Už poros valandų jau būsime namie…

Parengta pagal https://travellogvita.com/category/airija-2014/page/4/ informaciją