Lietuva, jei tu esi pavasarinė pieva,
Tai aš – tava gėlė puriena,
Jei tu gėlė brangių laukų,
Aš tavo žiedlapis esu.
Esi kaip žiburys jaukių namų
Ir mūsų mintyse, ir širdyse, ir dainose,
Ir Tautinėje giesmėje su tavimi aš gyvenu…
Liepos 6 – tą – Lietuvos Valstybės dieną mes, iš įvairiausių Airijos kampelių susirinkę lietuviai Stradbally paplūdimyje iš širdies gelmių išsakėme, išdainavome savo meilę gimtinei. Jau penktą kartą mes rengiame vasaros šventę – Pasaulio lietuvių Vienybės dieną, skatindami visus tautiečius burtis, vienytis ir parodyti visam pasauliui, kad mes esame stiprūs, nes turime savo šaknis. Visai nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje esame. Mes esame lietuviai su savo kalba, kultūra, tradicijomis ir papročiais, kuriuos puoselėjame ir perduodame vieni kitiems ir savo vaikams.
Suburti tautiečius ir rengti vasaros šventę sugalvojome dar 2010 – tais metais. Tada, Liepos 17 – ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną, įvyko pirmasis mūsų susitikimas Dungarvane. Šventėje dalyvavo ir šią idėją labai palaikė lietuvių kunigas kapelionas Airijoje Egidijus Arnašius. Nuo 2016 metų šią šventę rengiame puikiame gamtos kampelyje, Stradbally paplūdimyje. Kasmet prie mūsų prisijungė vis daugiau žmonių, jaunimo. Vienaip ar kitaip prisidėdami, pasidalindami tuo, ką turime ir ką galime, patys norėjome jaukiai praleisti laiką nuoširdžių žmonių draugijoje. Atrodytų, kad be rinkliavų ir paramos suorganizuoti tokią`didelę šventę neįmanoma? Įmanoma, reikia tik labai didelio noro! Tegul bus kukliau, bet iš širdies…
Mes – puiki komanda: Žaneta, Irena, Aldona, Kęstas, Vytautas, Dalius, Jovita, Romualda, Renata, Vaiva, Veronika, Rimis, Gintauta, Remigijus, Ramunė, Alvydas, muzikantai ir dar daugelis kitų buvome šventės siela. Vienijomės ir jautėme palaikymą vieni iš kitų ir iš dangaus! (Pasakojo, kad važiuojant į šventę aplink visur stipriai lijo, o pas mus oras buvo puikus, tik vėliau vos vos pakrapnojo). Taigi, visi prisidėdami kas kuo gali – puoselėjame lietuvišką tradiciją “bičiulystę”. Vaišinomės namine duona ir gira, šakočiais, šimtalapiais ir kitais neapsakomo skanumo naminiais gardumynais, kuriuos susinešė mūsų lietuvaitės, nerealios šeimininkės. Degustavome, vaišinome vieni kitus.
Kepėme šašlykus, virėme sriubą ant laužo, net kavos virimo aparatą turėjome gamtoje… Mes su Žaneta įdėjome labai daug pastangų, kad šventė įvyktų. Visi esame dėkingi Žanetai už didžiulį indėlį labai atsakingai tvarkant įvairiausius reikalus ir begalinį norą, kad šventė įvyktų, Renatai – už pagamintą atributiką, Aldonai už šeimininkavimą ir kavutę, Vaivai – už sriubytę, Jovitai – už piešinukus, Jovitai ir kitoms šeimininkėms už pyragus ir užkandžius, visiems fotografams už įamžintas akimirkas, Kęstui, Vytautui, Daliui, Rimiui, Gintautai, Remigijui, Alvydui, Renatai, Ramunei, Laimai, Irenai – už visokią pagalbą… Neįmanoma būtų visko ir visų išvardinti, bet visiems ir kiekvienam nuoširdžiai dėkojame už pagalbą vienaip ar kitaip prisidedant prie šventės organizavimo ir visiems, kas atsiliepė į mūsų kvietimą ir kūrė šventinę nuotaiką kartu su mumis.
Teritorijos tvarkymo, šienavimo darbai prasidėjo nuo trečiadienio, o jau nuo penktadienio vakaro kas galėjome susirinkome ruoštis šventei. Patys gaminome sceną, pynėme vainikus, statėmės palapines, apsirūpinome malkomis.
Šiais metais mūsų registracijos žurnale užsiregistravo 188 šventės dalyviai iš Waterfordo, Dungarvano, Wexfordo, Abbeyfeale, Dublino, Trimo, Portlaoise, Clonmelio, Carrick on Suiro, Droghedos, Corko, Carlowo, New Rosso, Enniscorty, Mullingaro ir labai draugiška Tulamorės bendruomenės komanda, taip pat sulaukėme keleto svečių iš Lietuvos.
Džiaugiamės, kad mūsų šventė šiemet įgavo naujų spalvų. Su mokytoja, menininke Romualda Loveikiene kūrėme MANDALAS. Mandala – sanskrito kalbos žodis, reiškiantis apskritimą, visų formų vienovę. Tai taip pat ir sveikatos, sėkmės simbolis. Mandalų kūrimo idėja – per meną ir meditaciją skleisti gėrį ir harmoniją. Kiek daug viena už kitą gražesnių Mandalų sukūrėme. Tačiau viskas šiame pasaulyje laikina, kažką kuriame, po to sugriauname… Taip ir mūsų Mandalas nuplovė jūros bangos. Tačiau mūsų idėja skleisti gėrį liko ir gyvena mūsų širdyse… Labai jaukiai į mūsų šventinę programą įsipynė JOGA. Instruktorės Veronikos Flinkos žodžiais tariant: – “Joga yra pusiausvyros tarp kūno, sielos ir širdies kūrimas. Jogoje vienas sunkiausių, bet labiausiai išlaisvinantis dalykas yra ego paleidimas ir pripažinimas jog niekas nėra geresnis už kitą. Kiekvienas žmogus tiesiog daro tai, ką sugeba geriausiai. Šiuolaikiniai žmonės sunkiai skiria sau laiko. Joga padeda grįžti į čia ir dabar momentą sau. Taip nuraminamas protas, nervų sistema, pagerinama vidinių organų veikla…”.
Mes, organizatoriai ir visi dalyviai nuoširdžiai dėkojame Romualdai ir Veronikai už paruoštą ir pravestą programą.
Kaip ir pernai metais, Jovita ir jos pagalbininkės savanoriškai papuošė vaikučių ir suaugusių veidukus, vyko draugiškos kvadrato varžybos, Žaneta organizavo protų mūšį “Ar gerai pažįsti Lietuvą?”. Vieni kepė šašlykus, Vaiva su Remigijum virė vienybės sriubą ant laužo, o 19 valandą Airijos laiku Tautinė giesmė ir lietuviška daina sklido iš širdies į širdį ir nuvilnijo per visą pasaulį. Šventės muzikinį foną kūrė ir koncertą mums visiems dovanojo tikro garso grupė “SAVI”.
Dar ir dar kartą dėkojame muzikantams: Jonui Kriaukliui, Gintautui Gudonavičiui, Dariui Kodikui, Vidmantui Galeckui, Igoriui Vološinui ir dainininkei Solveigai. Ilgai vakarojome prie laužo, bendravome, šokome, neišgąsdino net lietutis. Kažkas padovanojo mums visiems fejerverkus…
Esame labai dėkingi Woodhouse Estate savininkams Mr. Jim ir Mrs. Sally Thompsonams už galimybę iškylauti paplūdimyje. Buvo domimasi mūsų švenčių istorija ir papročiais, beje, apie mūsų šventę ir tradicijas paskelbta Airijos spaudoje – Dungarvan Leader laikraštyje.
Taigi, Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt…
Tautinė giesmė ir lietuviška daina skambėjo iš širdies į širdį ir nuvilnijusi per visą pasaulį lai vienija mus…
Mums šventinis savaitgalis, tarsi atostogos – džiaugėmės puikiu Airijos kraštovaizdžiu, iškylavome, susipažinome su naujais draugais, ilgai kalbėjomės, dainavome… Išsiskirstėme kaip didžiausi bičiuliai tik sekmadienio pavakarę,
O mintyse vis sukosi ir sukosi žodžiai:
Pasiimkime šviesos vienas iš kito, iš gamtos, iš laužo,
Įsidėkim šilumos širdin.
Ir jeigu bus liūdna – tai prisiminkim.
Ir tas džiaugsmas mus lydės pirmyn….
Ačiū, kad esame!
Iki kitos šventės, mielieji! ? ✨
Irena Petkevičienė
Waterfordas
2019, liepa
