Home Portretai Norvegijoje Rogalando lietuvių bendrija savo lėšomis, darbu ir dideliu tikėjimu pastatė lietuvių...

Norvegijoje Rogalando lietuvių bendrija savo lėšomis, darbu ir dideliu tikėjimu pastatė lietuvių bendruomenės namus

15 views
0

2022 birželio 4 diena neabejotinai taps Lietuvos diasporos telkimosi ir veikimo reikšmingu istoriniu riboženkliu – Norvegijoje, Hommersako miestelyje, Rogalando Lietuvių Bendrija savo pasišventimu, lėšomis, darbu ir dideliu tikėjimu pastatė lietuvių bendruomenės namus. Tai yra pirmas naujos (trečiosios) emigracijos bangos resursais ir pastangomis suręstas lietuvybės išsaugojimo rūmas.

Pasaulyje yra pastatyta ar įsigyta nesuskaičiuojamai daug lietuviško paveldo objektų – bažnyčių, mokyklų, vienuolynų, laikraščių redakcijų, lietuvių kultūros centrų, lietuviškų organizacijų namų, muziejų ir t.t. Absoliuti jų dauguma buvo pastatyti pirmosios emigracijos bangos, t.y. lietuvių daugiausiai išvykusių dar iki Pirmojo pasaulinio karo ir tarpukario laikotarpiu. Juos statė žmonės, kurių dauguma buvo ekonominiai emigrantai, beveik visuomet išvykę be jokių santaupų (išskyrus pinigai šipkartei). Šie lietuviai išeivijoje, dirbdami pačius sunkiausius ir ypač mažai apmokamus darbus, sutaupytus centus skyrė savo tikėjimo, telkimosi ir lietuvybės išsaugojimo centrams statyti. Jie būrėsi į organizacijas ir diskutuodavo apie Lietuvos Valstybės atkūrimą. 1918 metais atkūrus Lietuvos Respubliką, vieni grįžo į Lietuvą, o kiti toliau išeivijoje aktyviai jungėsi į Lietuvos kūrimo, modernizavimo, garsinimo darbą, savo vaikams stengėsi perduoti lietuvybę.

Po Antrojo pasaulinio karo nuo bombų liūties ir sunaikinimo pasitraukusi dažniausiai lietuvių inteligentija, stambesni ūkininkai ir kt. (antroji emigracijos banga) atliko ypatingą vaidmenį, neleisdama pasauliui susitaikyti ir pamiršti Lietuvos okupaciją, ieškojo būdų kaip ir vėl padėti atkurti Lietuvos laisvę, o ją atkūrus, stengėsi kuo galėdami padėti atgimusiai Lietuvai. Tik nuvykę daugelyje kraštų jie rado pirmosios kartos pastatytas bažnyčias, mokyklas, kultūros centrus. Juose būrėsi ir veikė. Jie taip pat darė viską, kad lietuvybė būtų perduodama iš kartos į kartą. Ši emigracijos banga taip pat pastatė bent keletą lietuvybės centrų, iš kurių žinomiausi Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje, Pasaulio lietuvių centras Lemonte, Čikagoje (didžiausias lietuvybės kultūros centras pasaulyje), o taip pat lietuvių centrai, muziejai, redakcijos Australijoje ir keletas kitų.

Iki šiol dažnai buvo teigiama, kad trečioji emigracijos banga yra daug mobilesnė, per sovietmetį nemokyta bendruomeniškumo ir naujų lietuvybės kultūros centrų tikrai nestatys. Dar daugiau buvo keliamos abejonės, kiek ilgai pavyks išsaugoti ankstesnių emigracijos kartų pastatytus tikėjimo, kultūros ir lietuvybės centrus.

Ir štai šį savaitgalį Norvegijos Rogalando provincijoje gyvenantys lietuviai, vadovaujami Saulius Trepekunas, sudaužė visas skeptikų ir bambeklių prognozes, iš vietos savivaldybės gavę apleistą griūvantį pastatą ir jį iš pagrindų susitvarkę, įkūrė lietuvybės salą sau, savo vaikams ir anūkams.

Žinoma ir trečiosios bangos lietuvių yra sukurta daugybė lietuvybės centrų ir mokyklų puikiai veikiančių išnuomuotose patalpose ir jomis tikrai galime didžiuotis, bet toks lietuvių daugeliui kartų į ateitį sukurtas lietuvybės išsaugojimo pagrindas yra pirmasis ir juo svarbu pasidžiaugti. Ar toks permanentinių lietuvybės židinių kūrimas taps užkrečiančiu pavyzdžiu, ar liks tik malonia išimtimi parodys laikas. Aš nuoširdžiai tikiu, kad tokių pavyzdžių rasis ir ateityje, ir žemai lenkiu galvą prieš Saulių Trepekūną ir visą didelę jo komandą.

Kartu su šių lietuvių namų atidarymu įvyko ir istorinės Europos kraštų lietuvių kultūros dienos, organizuotos Lietuvos nacionalinio kultūros centro, į kurias atvyko lietuvių liaudies šokių kolektyvai, chorai ir kt. net iš 10 Europos šalių. Galbūt vieną dieną jų dėka užgims galinga Europos lietuvių dainų ir šokių švenčių tradicija, kokia jau daug dešimtmečių vyksta Šiaurės Amerikoje ir beveik šimtmetį Lietuvoje.

Nebijokime didelių svajonių, nes, atkakliai siekiant, jos tikrai pildosi.

Nuotraukos asmeninės ir pasiskolintos iš šventės dalyvių.

Lietuvos Respublikos ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas