Nauji mokslo metai – nauji iššūkiai Monaghan‘o „Beech Hill College“

Pasaulyje siaučia koronaviruso pandemija, užsidaro šalys ir žmonės, tačiau Airijoje, beveik po pusės metų pertraukos, laimei, vėl atsidarė mokyklos. Norėdami sužinoti, kokia situacija mokyklose dėl lietuvių kalbos mokymo, nuvykome į „Beech Hill College“ Monaghan‘o mieste, kur susitikome ir pakalbinome mokyklos vadovą Patrick McArdle, lietuvių kalbos mokytoją Kristiną Jankaitienę ir šios mokyklos mokinius.

 „Pandemija – baisus dalykas, tai globalinė problema ir didžiulis iššūkis mums visiems bei visai švietimo sistemai. Karantino metu, o ir dabar, reikia išmokti gyventi kitaip nei įprastai ir susitaikyti su keliamais reikalavimais. Nepaisant to, džiaugiuosi, kad šį rudenį vėl sugrįžome į klases ir galime gyvai mokyti vaikus ir bendrauti.

Žinoma,  informacinės technologijos teikia mums galimybę bendrauti, mokyti ir patiems – dar daug iš ko – mokytis. Bet tai ne tas bendravimas, kuris reikalingas žmogui… Juk žmogus – ne daiktas, ne robotas, jam reikalingas – kultūrinis, socialinis gyvenimas, natūralus, artimas, nevienašališkas bendravimas, – sako mokytoja Kristina Jankaitienė. – Kad lituanistinis švietimas nenutrūktų ir mokiniai galėtų toliau tobulėti, karantino metu turėjau sukurti net trejoms mokykloms mokymo klases MS Teams platformoje. Taigi, tuo metu tradicinis mokymas buvo perėjęs į nuotolinį (virtualinį) mokymą ir bendravimą. Nepaisant nuotolinio mokymo privalumų, galėčiau paminėti ir jo trūkumus. Mokinantis virtualiai, moksleiviai praleidžia nemažai laiko prie kompiuterio. Jaunesni mokiniai pavargsta greičiau, jų dėmesys susikoncentruoti mažėja. Taip pat didžiulė problema tiems moksleiviams, kurių internetinis ryšys yra blogas, negali atidaryti siųsto dokumento arba mokinys neturi kompiuterio ar telefono. Mokymasis virtualiai be kompiuterio ar telefono nėra įmanomas. O tokių atvejų tikrai yra“.

Kalbėdami su Kristina pastebėjome, kad mokykloje visi dėvi kaukes, pastoviai dezinfekuoja rankas, laikosi judėjimo apribojimų, klasėse suolai išdėstyti tam tikru atstumu, mokiniai sėdi po vieną, o pasibaigus pamokai kruopščiai valo-dezinfekuoja suolus ir kėdes. Užklausiame keleto vaikų, kaip jiems sekasi laikytis visų šių apribojimų ir visi kaip vienas patvirtina, kad „nieko baisaus nevyksta, tik po kokių trejų valandų kaukės ant veido pradeda erzinti, būna sunku kvėpuoti“.

„Šiais mokslo metais mokiniai, mokytojai bei visas mokyklos personalas susiduria su tam tikrais naujais iššūkiais – tiek mokymo prasme, tiek higienos reikalavimais bei instrukcijomis dėl pandemijos. Nepaisant to, tai nesutrukdė Nacionalinei Mokymo Programos ir Vertinimo Tarybai (NCCA), patvirtinti naujus reikalavimus dėl lietuvių kalbos egzamino pakeitimo vyresnių klasių mokiniams (Senior Cycle), – pasakoja Kristina. – Taigi, nuo šių mokslo metų rugsėjo mokiniai gali džiaugtis, kad lietuvių kalba jau yra mokymo programos dalis, pamokoms skiriama daugiau valandų ir egzamino struktūra prilygsta kitų užsienio kalbų egzaminui. Tokio tipo egzaminas (Leaving Certificate) bus pirmą kartą laikomas 2022 metais. Tai tikrai didžiulis šuolis Airijos švietimo sistemoje ir, žinoma, džiaugsmas lietuvaičiams. Lietuvių kalbos gali mokytis ne tik vyresnių klasių mokiniai (Senior Cycle), bet ir jaunesnių klasių mokiniai (Junior Cycle) bei mokiniai, kurie neturi lietuvių kalbos pagrindų, bet nori ją pramokti bei pažinti. Taigi, šiuo metu Airijos mokyklose yra dėstoma trijų tipų lietuvių kalba: Trumpieji lietuvių kalbos kursai, skirti jaunesnių klasių mokiniams (Short Course for Junior Cycle), lietuvių kalbos pamokos vyresnių klasių mokiniams (Senior Cycle), t.y., 4-tų metų (TY) ir 5-tų bei 6-tų metų (Leaving Certificate) mokiniams“.

Pasibaigus lietuvių kalbos pamokai, kurios metu mokytoja Kristina supažindino mokinius su nauja programa ir naujais iššūkiais. Eriko Šulco ir Milanos Vasilionok pasiteiraujame, kodėl jie nusprendė mokytis lietuvių kalbos?

Erikas papasakoja, kad į Airiją su tėvais atvyko iš Panevėžio prieš trylika metų. O lietuvių kalbos jis mokosi todėl, kad galėtų su tėvais bendrauti, o viešint Lietuvoje ir su kitais lietuviais. Be to, pasak Eriko, papildoma kalba pridės jam daugiau balų, kurie bus reikalingi tolesniam mokymuisi.

Mūsų užkalbinta Milana į Airiją su tėvais atvyko iš Vilniaus prieš ketverius metus. „Lietuvių kalbą nusprendžiau mokytis todėl, kad Lietuvoje turiu senelius su kuriais ir toliau noriu kalbėti lietuviškai, be to, Airijoje dauguma universitetų reikalauja kelių kalbų žinojimo, todėl reikia mokytis. Suprantu, kad norint gerai mokėti kalbą, neužtenka tik pamokų, reikia dar ir savarankiškai padirbėti ir aš tai darysiu”, – pažada Milana.

Malonu, kad tą dieną, kai lankėmės šioje mokykloje, su mumis sutiko pasikalbėti ir mokyklos direktorius Patrick McArdle.

Teiraujamės, ar lietuvaičiai noriai mokosi lietuvių kalbos jo vadovaujamoje mokykloje ir kodėl jaunam žmogui svarbu mokėti savo tėvų, senelių ir prosenelių kalbą.

“Lietuvių kalba “Beech Hill College” buvo pradėta dėstyti prieš trejus metus. Mes labai džiaugiamės, kad lietuvių kalbos pamokomis domisi mūsų mokykloje besimokantys lietuvaičiai ir, kad su kiekvienais metais jų skaičius didėja.  Airijos Vyriausybė iš tikrųjų rūpinasi ir siekia, kad žmonės, atvykę į Airiją iš kitų šalių, turėtų galimybę mokytis savo gimtosios kalbos. Airijoje gyvena daug iš Lietuvos atvykusių žmonių, todėl stengiamės sudaryti visas sąlygas, kad lietuvaičiai čia galėtų mokytis savo kalbos. Žmogui, ypač jaunam, labai svarbu žinoti ir mokėti keletą kalbų, ypač – gimtąją kalbą, nes tai ne tik praplečia akiratį, formuoja intelektą, bet ir padeda išlaikyti savo identitetą. Kai airiai prieš 200 metų pradėjo emigruoti į Ameriką, tai jau antra emigrantų karta pasirinko anglų kalbą ir prarado savo gimtąją airių kalbą. Tai labai liūdnas faktas, kurį lig šiol bandome taisyti. Mes tai žinome ir suprantame, todėl nenorime, kad taip atsitiktų ir su tomis tautinėmis mažumomis, kurios emigravo į Airiją”.

Titulinėje nuotraukoje – Kristina Jankaitienė ir Patrick McArdle

Parašykite komentarą