Home Portretai Marijus Gudynas: Nuoširdžiai kviečiu kiekvieną Airijos lietuvį prisidėti prie lietuviškos veiklos Airijoje...

Marijus Gudynas: Nuoširdžiai kviečiu kiekvieną Airijos lietuvį prisidėti prie lietuviškos veiklos Airijoje bei kartu kurti modernią ir klestinčią Lietuvą, į kurią bus gera sugrįžti

168 views
0

– Gerbiamas Ambasadoriau, pirmiausiai laikraščio „Lietuvis“ skaitytojų ir visų Airijos lietuvių vardu sveikiname Jus atvykus į ūkanotą Airiją ir, naudodamiesi proga, norėtume paklausti: kaip Jūs pats sutikote žinią, kad atstovausite Lietuvą Airijoje?

– Nuoširdžiai dėkoju laikraščiui „Lietuvis“ ir Airijos lietuviams, kurių daugumą, dėl šalį sukausčiusios pandemijos, kol kas, deja, sutikau tik virtualiai, už šiltą priėmimą ir gausius sveikinimus. Išties, yra labai didelė garbė, bet kartu ir labai didelė atsakomybė, atstovauti ir dirbti Lietuvai Airijoje. Galėčiau teigti, kad esu paskirtas į turbūt pačią lietuviškiausią šalį už Lietuvos ribų, nes manoma, kad lietuviai sudaro net apie pusantro procento visų šios valstybės gyventojų. Taigi, atvykau žinodamas, kad „Lietuvos komandos“ potencija  čia yra išties didelė ir visi susitelkę galime daug padaryti.  Aš nuoširdžiai tikiu, kad dideli darbai yra padaromi tik sutelktomis daugelio žmonių pastangomis, todėl žinodamas, kad čia rasiu Lietuvą mylinčių aktyvių tautiečių būrį, tikėdamas čia gyvenančios gausios lietuvių bendruomenės potencialu bei puikia Lietuvos ambasados Airijoje komanda nuoširdžiai džiaugiuosi šia misija. Be abejo suprantu, kad kokybiškai pakeisti vieną labiausiai patyrusių Lietuvos ambasadorių – Egidijų Meilūną – tikrai nebus lengva.

Lietuvos ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas

– Daugelis Airijos lietuvių Jus pažįsta, nes ne kartą lankėtės šioje šalyje, bendravote su tautiečiais ir netgi esate davę interviu laikraščiui „Lietuvis“, bet visgi apie Jus žinome nelabai daug. Gal galėtumėte papasakoti apie savo darbus Lietuvoje ir užsienyje?

– Kauno technologijos universitete baigiau statybos inžinerijos studijas, įgydamas magistro laipsnį, aktyviai įsijungiau į jaunimo nevyriausybinį sektorių, kartu su bendraminčiais būrėme Kauno jaunimo organizacijas į skėtinę organizaciją – „Apskritas stalas“, buvau neetatinis Kauno miesto mero patarėjas jaunimo politikos klausimais, dirbau Kauno rajono savivaldybėje. Lietuvai pradėjus integraciją į ES buvau pakviestas prisijungti prie naujai buriamos Europos integracijos specialistų komandos Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje. Tuo metu integracija į Europos Sąjungą buvo vienas svarbiausių Valstybės uždavinių, bet kartu tai buvo ir visiškai nauja nežinoma sritis, kurios patirties Lietuvoje neturėjo niekas, todėl to išmokti turėjome tik daug dirbdami ir gilindamiesi. Formuojant derybinę mūsų šalies komandą Lietuvos atstovybėje prie Europos Sąjungos Briuselyje buvau atrinktas ten darbuotis. Tai buvo labai įdomus ir intensyvus gyvenimo etapas, kai teko dirbti ir po 20 valandų per parą, bet tas darbas tikrai buvo vertas visų bemiegių naktų ir įdėtų pastangų. Nepaprastai džiaugiuosi, kad tame, jog šiandien esame pilnaverčiai ES nariai yra ir kuklus mano darbo indėlis.

Balzeko Lietuvių kultūros muziejus 2018 m. Muziejaus Metų Žmogaus titulą skyrė M. Gudynui

Mano kuruota derybų sritis buvo regioninė politika – t. y. Lietuvos rengimasis priimti ES struktūrinius fondus, kurie skiriami tam, kad savo išsivystymu šalis artėtų prie vidutinio Europos Sąjungos išsivystymo lygio. Būtent šių fondų paramos tinkamas planavimas ir skaidrus panaudojimas sukūrė prielaidas Airijai reformuotis iš skurdžiausios į vieną pačių turtingiausių ES valstybių, todėl derybų metu būtent airiai mus mokino kaip šią paramą turėtume tinkamiausiai panaudoti. Grįžęs į Lietuvą, dirbau Vidaus reikalų ministerijoje Regioninės politikos departamente, koordinavau Lietuvos prisijungimą prie Europos Sąjungos tarptautinio, regioninio ir abipus sienos bendradarbiavimo programų. Šiame darbe taip pat teko turėti sąlyčio taškų su Airija. Pamenu, kai į vieną „Intereg tarptautinio bendradarbiavimo programos valdymo komiteto posėdį Dubline, kuriame man teko atstovauti Lietuvai, nutraukęs biudžeto svarstymą Airijos parlamente, atvyko pats šios šalies ministras pirmininkas, nes Airija tuo metu labai aktyviai siekė, kad čia įsikurtų šios ES programos regioninis sekretoriatas. Koordinuodamas tarptautinių programų įgyvendinimą Vidaus reikalų ministerijoje,  buvau ne kartą kalbintas prisijungti prie Užsienio reikalų ministerijos komandos ir galiausiai tai padariau. Išvykau dirbti į Lietuvos ambasadą Baltarusijoje, o vėliau grįžęs į URM ėmiausi vadovauti Baltarusijos skyriui.

M. Gudynas Pelesoje per Šv. Lino atlaidus 2019 m.

Po kelių metų darbo buvau paskirtas Rytų kaimynystės politikos departamento direktoriaus pavaduotoju, dar vėliau šio departamento direktoriumi. Šis departamentas buvo atsakingas už Lietuvos dvišalius ir daugiašalius santykius su Rytų partnerystės šalimis, Rusija, Centrinės Azijos valstybėmis. Tai buvo šešeri labai įtempto darbo metai Lietuvai tikrai svarbiame Rytų fronte, kurie išmokino suprasti ir ginti ne tik politinius, ekonominius ar kultūrinius, bet neretai ir egzistencinius šalies interesus. Po šio darbo etapo buvau paskirtas vadovauti Lietuvos generaliniam konsulatui Čikagoje, JAV, kuris man tapo transatlantinės politikos ir diasporos mokslų universitetu.

Generalinio konsulo Čikagoje M. Gudyno susitikimas su Amerikos žydų komiteto atstovais 2015 m.

Ten dirbdamas supratau, kokią galingą diasporą Lietuva turi ir kiek daug ji yra padariusi, padėdama Lietuvai ne tik kovoti už savo laisvę, bet ir remdama socialiai jautriausias Lietuvos visuomenės grupes, stiprindama ekonominį Lietuvos vystymąsi, megzdama ryšius tarp Lietuvos ir JAV –  neabejotinai svarbiausios mūsų nacionalinio saugumo partnerės. Taip kaip airių ar žydų diasporos padėjo savo valstybėms tvirtai atsistoti ant kojų, taip ir mūsų diaspora jau daugiau nei šimtą metų buvo ir yra ypatinga atrama Lietuvai. Beveik viskas, ką man pavyko per penkerius darbo metu JAV nuveikti – įvyko tik dėl to, kad dirbome išvien su daugybe ten gyvenančių ir Lietuvą labai mylinčių mūsų tautiečių. Tiek JAV gyvenantys lietuviai, tiek ir litvakai atvėrė Lietuvai daugybę durų, per kurias be jų pagalbos vargu ar būtume įžengę. Ten dirbdamas aiškiai suvokiau, kad vienas iš svarbiausių modernios ir klestinčios Vakarų civilizacijoje įsitvirtinusios Lietuvos kūrimo raktų glūdi būtent mūsų diasporos potencialo suvokime, glaudaus ryšio išlaikyme ir sutelktame veikime. Neabejoju, kad būtent tai suprasdami sovietai per visą okupacijos laikotarpį siekė išlaikyti Lietuvą atkirstą nuo užsienyje gyvenančių mūsų tautiečių. Man išties apmaudu, kad nors savo diasporos ir jos turtingos istorijos pažinimas Lietuvoje pastaruosius 30 metų auga, tačiau jis vis dar yra tik labai ribotas. Grįžęs iš JAV, buvau paskirtas vadovauti URM užsienio lietuvių departamentui.

URM Užsienio lietuvių departamento susitikimas su Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovais

Kartu su daugeliu Lietuvos institucijų, įgyvendinančių Globalios Lietuvos programą, ieškojome kelių kaip Lietuva galėtų pagelbėti tautiečiams užsienyje išsaugoti ir sėkmingai iš kartos į kartą perduoti lietuvišką tapatybę, kaip sustiprinti organizacijas ypač naujosios emigracijos šalyse ir kaip Lietuvos pažangai pasitelkti tą milžinišką potencialą, kuris egzistuoja mūsų diasporoje. Džiaugiuosi, kad per šiuos metus Lietuvai pavyko žengti tikrai didelį žingsnį diasporos politikoje – Lietuvos parlamente jau yra išrinkta darbuotis diasporos interesus Seime atstovausianti Seimo narė, visos politinės partijos šį klausimą yra įtraukusios į savo programas ir netgi viena diasporos atstovė kandidatavo ir buvo išrinkta į Seimą.

Seimo Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posdis. 2018 m.

Šiuo atžvilgiu Lietuva pamažu tampa panaši į Airiją ar Izraelį kur diasporos svarba Valstybei yra labai gerai suvokiama. Tiesa pasakius, kai kuriais diasporos politikos aspektais mes šias šalis jau net ir lenkiame. Nors daugelis Europos šalių Lietuvos diasporos politiką vertina tikrai gerai, aš tikiu, kad kelias, iki tol, kol po visą pasaulį pasklidę lietuviai apsijungs į galingą Globalią Lietuvą, dar yra labai ilgas.

Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie savo šeimą, savo pomėgius?

– Tikrai esu labai dėkingas savo žmonai Gintarijai, su kuria per beveik 20 bendro gyvenimo metų susilaukėme ir auginame keturis vaikus. Ji yra baigusi Juozo Gruodžio konservatorijos fortepijono klasę, Vytauto didžiojo universitete filosofijos, anglų k. ir teisės bakalauro bei magistro studijas, yra įgijusi JAV Mičigano valstijos universiteto teisės mokslų sertifikatą, stažavosi JAV Ilinojaus valstijos teismuose ir Čikagos teisės klinikoje, yra teisės filosofijos mokslų daktarė, dirbo įvairų lingvistinį bei teisinį akademinį ir teisinį praktinį darbą, tačiau didelę savo karjeros dalį, dėl mano diplomatinio darbo specifikos, paaukojo laikydama keturis namų kampus ir padėdama vaikams prisitaikyti prie nuolat kintančių gyvenimo aplinkybių. Gintarijai visuomeninė veikla taip pat yra artima: dar studijų laikais buvo studentų Korp! Neo-Lithuania valdybos narė bei dvi kadencijas jai vadovavo; o tuo metu, kai aš dirbau Čikagoje LR generaliniame konsulate, Gintarija buvo įsitraukusi į Čikagos konsulų moterų klubo (CCCLC) veiklą ir vieną kadenciją jam vadovavo.

Vyriausios dukros Marijos išleistuvės baigus Vilniaus Jėzuitų gimnaziją

Į Airiją su mumis atvyko tik trys vaikai, nes vyriausia dukra Marija praėjusiais metais Lietuvoje baigė Jėzuitų gimnaziją ir įstojo studijuoti mediciną Vilniaus universitete. Vienuoliktokė Danielė, aštuntokas Karolis ir penktokė Paulina jau pradėjo lankyti mokyklas čia, Airijoje.  Matysime ar mūsų vaikams pavyks ir čia, Airijoje, tęsti Lietuvoje puoselėtas veiklas: Danielei  – debatų užsiėmimus, Karoliui –  šokių ir stalo teniso, o Paulinai – gimnastikos treniruotes.

Laisvalaikio visa šeima kartu turime labai mažai dėl mano darbo specifikos, dėl to, kad vaikams reikia nuolat prisitaikyti prie naujų gyvenimo ir mokslo sąlygų bei užlyginti skirtingų mokymo sistemų nulemtas žinių spragas, ir dėl to, kad žmona turi spėti sužiūrėti ir namus, ir visus vaikus. Visgi, jei atrandame laisvą valandą, ją leidžiame visi kartu, dažnai tiesiog eidami pasivaikščioti, bendraudami. Nors ir mėgstame keliauti, tačiau, deja, tai pavyksta ypač retai.

– Dar prieš atvykdamas į Airiją turbūt užsibrėžėte pagrindinius tikslus ir darbus, kuriuos ketinate čia atlikti ir įgyvendinti – kokie tai darbai, projektai, kurie svarbūs tiek Lietuvai, tiek Airijai?

Marijus Gudynas Lietuvos ambasdoje Airijoje susitiko su Airijos lietuvių bendruomenės atstovais. 2019 m.

– Lietuva ir Airija yra labai panašios šalys tiek fiziniais, tiek politiniais, tiek ir istoriniais aspektais. Abi šalys yra ir dydžiu, ir gyventojų skaičiumi panašios, esame vieni didžiausių Europos Sąjungos integracijos rėmėjų, labai vertiname transatlantinę partnerystę, priklausome toms pačioms svarbiausioms tarptautinėms politinėms ir ekonominėms organizacijoms, labai panašiai vertiname jų svarbą bei iššūkius. Abi šalys yra katalikiškos ir puoselėja panašias vertybes. Ir viena, ir kita tauta ne vieną kartą istorijoje kovojo už teisę turėti savo valstybę. Šį sąrašą galima būtų dar daug plėsti, o tai reiškia, kad bendrumų turime labai daug, taigi ir bendradarbiavimo potencialas yra platus.

Turbūt nepasakysiu kažko naujo teigdamas, kad pats svarbiausias Lietuvos turtas Airijoje (kaip beje ir Lietuvoje, ir kitur pasaulyje)  yra lietuviai.

2019 m. Kovo 11-ąją M. Gudynas šventė Airijoje

Todėl ambasada bus visuomet atvira lietuviškai veiklai ir telkimuisi. Labai laukiu kol galėsiu aplankyti kiekvieną čia gyvenančią ir veikiančią lietuvišką bendruomenę tam, kad apsijungtume bendram darbui lietuvybės išsaugojimui ir Lietuvos kūrimui. Gyvendamas JAV, aš labai aiškiai suvokiau, kad pati didžiausia Valstybės galia kyla iš aktyvių jos piliečių telkimosi ir veikimo, todėl institucijos turėtų būti katalizatoriumi, skatinančiu veikti ir padedančiu augti. Nuoširdžiai kviesiu kiekvieną Airijos lietuvį atrasti savo individualų kelią prisidėti prie lietuviškos veiklos Airijoje bei kartu kurti modernią ir klestinčią Lietuvą, kuria galėsime pagrįstai didžiuotis ir į kurią visada bus gera sugrįžti.

Man yra šiek tiek keista, kad turėdami tokią gausią lietuvių diasporą ir puikų susisiekimą tarp šalių, mes – lietuviai ir airiai – dar mažai vieni kitus pažįstame, o ir šalių bendradarbiavimas dar nėra platus. Taigi natūralus noras yra ieškoti kelių, kaip kuo daugiau airių galėtų nuvykti ir atrasti Lietuvą, o lietuvių atvyktų pasisvečiuoti čia. Per pažinimą ir žmogiškuosius kontaktus paprastai mezgasi ir daug gilesni verslo, mokslo, kultūros ir kitų sričių bendradarbiavimo saitai.

Buvęs Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas įteikė Marijui Gudynui pirmosios lietuviškos Sporto šventės Airijoje padėką ir Šventės medalį. 2019 m.

Visais šiais aspektais Airijoje gyvenantys tautiečiai tikrai gali daug padėti: savo darbovietėse papasakoti apie Lietuvą, skatinti airius ja domėtis ir megzti bendradarbiavimo ryšius, o jei sužino, kad jų darbovietės svarsto plėtrą užsienyje, apie tai pranešti ambasadai. Būtent tokiu būdu ir patys airiai per savo diasporą traukia investicijas į savo šalį, o ir į Lietuvą taip, diasporos dėka, atėjo jau ne viena svarbi ir didelė užsienio kompanijų investicija. Jei kiekvienas čia gyvenantis tautietis apie Lietuvą kasmet papasakotų bent 5-10 savo draugų, skatindamas juos ten apsilankyti, o pastarieji grįžę savo įspūdžiais dalintųsi toliau, tai turizmas iš Airijos į Lietuvą, o kartu su tuo ir socialiniai, kultūriniai, ekonominiai bei politiniai saitai augtų eksponentiškai. Tai yra tik keli paprasti būdai,  kaip kiekvienas gali tapti savo šalies ambasadoriumi. Stengsimės maksimaliai kokybiškai ir sklandžiai teikti konsulines paslaugas tiek mūsų tautiečiams, tiek ir kitų šalių piliečiams, nes būtent konsulinis padalinys dažnai yra labiausiai  asmeniškai pajuntamas ambasados ir žmonių sąlyčio taškas. Kviesiu į Airiją atvykti verslo delegacijas iš Lietuvos, noriu, kad tiek ir tradicinių pramonės šakų, technologijų ir paslaugų sektoriaus produktai, tiek ir pažangiausios Lietuvos technologijos, tokios kaip lazeriai, biotechnologijos ir kt., rastų sau rinkas šioje šalyje.

Čia gyvendamas kasdien valgau tikrai labai skanią Airijoje kepamą lietuvišką „Dublin duona“, jau ragavau Šiaurės Airijoje kepamus šakočius, Dubline gaminamus lietuviškus patiekalus. Žinau, kad čia yra gaminami kiti skanūs lietuviški gaminiai. Galimybė – nuolat Lituanica arba kitose parduotuvėse pirkti daugybę skanių ir labai kokybiškų maisto produktų iš Lietuvos – leidžia jaustis tarsi nebūčiau niekur išvykęs. Labai norėčiau, kad lietuviško skonio produktai taptų vis labiau pažįstami airiams ir užkariautų dar daugiau parduotuvių lentynų.

Sieksime, kad Lietuvos ir Airijos mokslininkai megztų bendradarbiavimo ryšius ir apjungtų savo potencialą ES mokslinių tyrimų projektuose. Tikiu, kad Airija gali padėti Lietuvai geriau pažinti Afrikos šalis ir su jomis užmegzti platesnį bendradarbiavimą, o mes galime padėti Airijai geriau suprasti Rytų partnerystės šalių iššūkius ir tikėtis Airijos dalyvavimo juos sprendžiant. Lietuvai labai svarbi yra Airijos narystė Jungtinių Tautų saugumo taryboje, o mūsų pagalbos Airijai gali prireikti sprendžiant įvykusio Brexit padarinius ES. Labai svarbu telkti abiejų šalių ir jų diasporų JAV pastangas, kad vėl į ES-JAV darbotvarkę grįžtų derybos dėl Transatlantinės prekybos, investicijų ir partnerystės sutarties, kuri turi potencialą tapti „ekonominiu NATO“. Galbūt pavyks padėti Lietuvai geriau pažinti Airijos kultūrą ir meną, o airiams – lietuviškąjį. Labai norėčiau, kad per mano kadenciją būtų keičiamasi aukščiausių abiejų valstybių vadovų vizitais, nes jie duoda didelį postūmį daugeliui čia išvardintų ir neišvardintų bendradarbiavimo sričių.

Žinau, kad tikriausiai ne viską, kas čia išvardinta, pavyks pasiekti, ir tikrai ne visos sritys, kuriose reikės darbuotis, čia yra paminėtos. Bet jei mano kadencijos pabaigoje Lietuvoje bus daugiau Airijos, o Airijoje – daugiau Lietuvos, vertinsiu, kad savo misiją įvykdžiau sėkmingai.

– Savo, kaip Lietuvos ambasadoriaus skiriamuosius raštus jau įteikėte Airijos Prezidentui. Papasakokite trumpai apie šį susitikimą.

2020 m. gruodžio 8 d. naujai paskirtas Lietuvos Respublikos ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas įteikė skiriamuosius raštus Airijos Prezidentui J. E. Michael D. Higgins

– Išties, į šalį atvykęs Ambasadorius gali oficialiai pradėti vykdyti savo pareigas tik įteikęs savo skiriamuosius raštus tos šalies vadovui. Esu labai laimingas, kad man tokia galimybė buvo sudaryta tikrai greitai – jau gruodžio 8 dieną. Po oficialios raštų įteikimo ceremonijos su J.E. Prezidentu Michael D. Higgins įvyko ir nepaprastai šiltas, ir atviras pokalbis apie Lietuvą bei Airiją, ir kaip šias šalis dar labiau galime politiškai, ekonomiškai ir kultūrų pažinimo srityse suartinti. Kalbėjomės apie abiejų šalių diasporas, apie Europos Sąjungos šiandieną ir apie jos ateitį, apie transatlantinio bendradarbiavimo svarbą, apie demokratiją pasaulyje, apie Brexit iššūkius, palietėme ir daug kitų temų. Prezidentas ypač šiltai prisiminė savo vizitą į Lietuvą ir ypač apsilankymą Kaune, kuris tikrai paliko jam didelį įspūdį. Daug šiltų žodžių Prezidentas skyrė ir šioje šalyje gyvenantiems lietuviams.

– Atvykote į Airiją nelabai dėkingu laiku – pasaulyje siaučia koronaviruso pandemija, kuri riboja žmonių veiklą, saisto kontaktus: kaip Jūs manote, ar tai ilgainiui netaps kliūtimi užmezgant naujus ekonominius, mokslinius, turizmo ir kitus ryšius tarp Lietuvos ir Airijos? 

– Aš esu optimistas ir tikiu, kad nėra tokių iššūkių, su kuriais žmonija nebūtų pajėgi susidoroti, tik viskam reikia laiko ir pastangų. Žinau, kad šią pandemiją tikrai įveiksime, bet tik tada realiai galėsime įvertinti, kiek pasaulis, kurį mes pažinojome iki pandemijos, bus pasikeitęs. Visgi tikiu, kad ir toliau valstybių pažangos varomąja jėga išliks šalių ir žmonių atvirumas, bendravimas, bendradarbiavimas. Galvoju, kad ambasadų pagalba mezgant ryšius tarp verslo, mokslo ir kitų sričių atstovų po pandemijos bus dar aktualesnė. Žmonės yra ištroškę kelionių, todėl kai tik virusas bus suvaldytas, turizmo sektorius pradės atsigauti. Ši krizė, kaip ir visos iki šiol buvusios, leis laimėti tiems, kurie bus lanksčiausi ir gebės lengviau keistis. Mažesnėms valstybėms yra paprasčiau prisitaikyti ir,  jei to reikia, greičiau perorientuoti savo ekonomikas, todėl ir Lietuva, ir Airija turi nemažai potencialo būti tarp laimėtojų.

– Tiek viešėdamas Airijoje, tiek vadovaudamas Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentui ne kartą esate minėjęs, kad Jums patinka gausi ir veikli Airijos lietuvių bendruomenė: kada ketinate susitikti su jos atstovais ir kokiems bendruomenės veiklos aspektams skirsite prioritetinį dėmesį?  

– Išties, viešėdamas Airijoje, sutikau entuziastingų lietuvių, kuriems lietuviška veikla ir ryšys su Lietuva yra labai svarbūs. Prieš kelerius metus teko lankytis keliose lituanistinėse mokyklose, todėl žinau, kad čia auga daug vaikų, kurie ne tik mokomi lietuvių kalbos, bet ir į jų širdis skiepijama meilė Lietuvai. Teko sutikti ne vieną Airijos lietuvį ir Lietuvoje. Bet visa tai yra tik maži gabalėliai lietuviškosios Airijos, kurią prieš atvykdamas dirbti pažinau.

Marijus Gudynas džiaugėsi netikėtu susitikimu su Eurika Masyte Airijoje

Norėdamas kuo geriau pažinti ir pajusti čia pulsuojančią lietuvybę, vos tik atvykęs dirbti į šią šalį, netgi pirmiau nei fiziškai apsilankiau Lietuvos ambasados pastate, į neformalų nuotolinį susitikimą pakviečiau Airijos lituanistinių mokyklų vadovus. Vėliau virtualiai susitikau su bendruomenių ir įvairių organizacijų žmonėmis,  lankiausi Šv. Andriejaus bažnyčioje vykstančiose mišiose ir susitikau su kunigu Egidijumi Arnašiumi, šios parapijos tikinčiaisiais. Labai džiaugiuosi, kad net ir pandemijos laikotarpiu Airijos lietuvių organizacijoms ir daugybei atlikėjų pavyko surengti kasmetinį labdaros renginį, kurio metu surinktos lėšos Lietuvoje vėžiu sergantiems vaikams. Jau turėjau garbę pasveikinti ir Airijos lietuvių metų žmogumi išrinktą internetinių laidų vedėją ir dainininką Darių Milerį-Nojų. Kalėdinio laikotarpio metu visų Airijos lituanistinių mokyklų moksleiviams pasiūlėme ypatingą dovaną – susitikimą su vienu populiariausių Lietuvos vaikų rašytoju ir režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu. Šio virtualaus susitikimo metu galėjau trumpai pabendrauti ir su Airijos mažaisiais lietuviukais. Taip pat labai džiaugiuosi, kad vaikai atsiliepė į mūsų kvietimą prisiminti visus Lietuvos laisvės gynėjus ir jų atminimui pagaminti Neužmirštuolės žiedus, kuriuos gavę paštu sausio 13 „pasodinome“  ambasados kieme.

M. Gudynas Lietuvos ambasados Airijoje kieme “sodina” vaikų atsiųstas Neužmirštuoles. 2021 m. Sausio 13-oji

Taip visi sutelktai pasakėme AČIŪ tiems, kurių dėka esame laisvi. Virtualiai su Airijos lietuviais diskutavome apie ne vieną iniciatyvą, kurias, tikiu, įgyvendinsime, kai tik bus tam tinkamos sąlygos.  Žinau, kad visi šie virtualūs susitikimai ir renginiai negali pakeisti gyvo bendravimo, todėl kai tik bus galimybė kartu su savo kolegomis ambasadoje planuojame vykti ir į Airijos lietuvių renginius, ir į susitikimus, kuriuose, tikiu, gims dar ne viena puiki idėja.

M. Gudynas dalyvavo antrajame Airijos lituanistinių mokyklų konkurse, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui 2019 m.

Kartu su jumis noriu ieškoti kelių, kaip skatinti jaunuosius Airijos lietuvius išlaikyti tautinę tapatybę ir stiprinti jų ryšį su Lietuva. Besiplečiantis šeštadieninių lituanistinių mokyklų tinklas ir galimybė Airijos mokyklose mokytis lietuvių kalbos yra esminiai faktoriai, leidžiantys tikėtis, kad lietuvybė čia bus ne tik išsaugota, bet ir perduodama iš kartos į kartą. Labai nelengva užduotis yra lituanistines mokyklas baigusių vaikų įtraukimas į tolesnę aktyvią lietuvišką veiklą ir, mano įsitikinimu, efektyviausiai tai gali padėti užtikrinti jaunimo organizacijų veikla, todėl būčiau labai laimingas, jei per mano kadencijos laikotarpį bent viena tokia organizacija Airijoje pradėtų aktyvią veiklą. Svarbu plėsti ir suaugusių čia gyvenančių tautiečių įsitraukimą į lietuvišką veiklą, aktyvinti dalyvavimą įvairių sričių Lietuvos gyvenime, prisidėjimą prie gerovės Lietuvoje kūrimo.

Marijus Gudynas ir ambasados kolektyvas 2020 m. gruodyje pasveikino tautiečius Airijoje su Šv. Kalėdomis ir Naujasiais metais

Noriu, kad kuo daugiau čia gyvenančių lietuvių suprastų, kad jie yra tikrai svarbūs Lietuvai, ir kol jų širdyse yra vietos savo Tėvynei, tol jie ir yra Lietuva.

– Dėkojame Jums už nuoširdų ir išsamų interviu laikraščiui „Lietuvis“. Neabejojame, kad visi Jūsų planai Airijoje bus sėkmingai įgyvendinti, nes prie jų realizavimo prisidės ir visi čia gyvenantys lietuviai.   

Titulinėje nuotraukoje: 2020 m. gruodžio 8 d. naujai paskirtas Lietuvos Respublikos ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas
įteikė skiriamuosius raštus Airijos Prezidentui J. E. Michael D. Higgins

Nuotraukos iš M. Gudyno asmeninio albumo