Home Konsultacijos Mano dukra ne dėl savo kaltės pateko į automobilio avariją

Mano dukra ne dėl savo kaltės pateko į automobilio avariją

35 views
0

Mano dukra ne dėl savo kaltės pateko į automobilio avariją. Garda atsisakė vykti į įvykio vietą, nes automobilio pažeidimai ir kūno sužalojimai jiems pasirodė nereikšmingi. Kitą automobilį vairavusi moteris iškart pasišalino iš įvykio vietos. Dukra spėjo nufotografuoti jos duomenis ir nuvyko į Gardą, prieš tai paskambinusi į kaltininkės draudimo bendrovę. Deja, nelaimės liudininkų nustatyti nepavyko. Avariją patyrusi mano dukra buvo streso būsenoje, automobilyje taip pat buvo vaikas. Sulaukėme skambučio iš draudimo bendrovės. Avarijos kaltininkė dėl šio eismo įvykio apkaltino mano dukrą ir tuo pagrindu jai buvo atsisakyta atlyginti žalą.
Klausimas: ar policija elgiasi teisingai, atsisakydama vykti į įvykio vietą, ir ką turėtume daryti dabar?

Klausimas susijęs su civilinės teisės sritimi, padaryta žala sveikatai ir turtui.
Panašias situacijas aptarėme ankstesniuose straipsniuose, tačiau šiuo klausimu iš tiesų kyla sunkumų. Neįmanoma duoti patarimų neturint visos informacijos, todėl šis atsakymas bus bendro pobūdžio.
Rekomenduoju kreiptis patarimo į advokatą. Galimas atvejis turi keletą aspektų: policijos atsisakymas atvykti į įvykio vietą. Kadangi automobilyje buvo vaikas (manau nepilnametis), tai šis atvejis paliečia ir jo interesus, o policijos atvykimas palengvintų tyrimo procesą, tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kai kita šalis atsisako atsakomybės, net atvykus policijai. Todėl aš nemanau, kad Gardos darbuotojo išvada būtų lemiama. Jei manote, kad policijos veiksmuose buvo diskriminacija, galite pateikti skundą Gardos Ombudsmen atstovui, bet prieš pateikdami šį skundą, turite pateikti savo pretenziją policijai ir duoti jiems laiko pateikti atsakymą.
Svarbesnis aspektas, mano nuomone, yra toks: jūsų automobilio apgadinimas avarijos metu, taip pat patirtas stresas ir galima žala dukros ir vaiko sveikatai.
Labai dažnai kitas vairuotojas atsisako atsakomybės. Pastaruoju metu pastebiu tendenciją, kad draudimo bendrovės vis dažniau ginčijasi dėl atsakomybės, kartais net tais atvejais, kai, mano nuomone, atsakomybė yra akivaizdi. Tačiau jie turi teisę į tai. Atsakovo draudimo bendrovė atlieka savo tyrimą. Jeigu neįmanoma išspręsti bylos per potencialaus atsakovo draudimo bendrovę, būtina bylą perduoti komisijai, o po to, esant neigiamam rezultatui, – teismui.
Norint kreiptis į komisiją, reikalinga gydytojo išvada. Paprastai, susisiekęs su gydytoju, advokatas arba pats pareiškėjas paprašo, kad gydytojas išrašytų aktą apie patirtus sužalojimus.
Paprastai Žalų komisijai pateikiamas skundas kartu su gydytojo išvada ir 45 eurų mokesčiu. Prieš tai aš dažniausiai išsiunčiu kitą pranešimą atsakovo draudimo bendrovei. Paraiškų teikimo procesą reglamentuoja 2003 m. ASMENS SUŽALOJIMŲ VERTINIMO TARYBOS ĮSTATYMAS (PERSONAL INJURIES ASSESSMENT BOARD ACT 2003). Daugeliu atvejų atsakovo draudimo bendrovė taip pat gali paprašyti medicininės išvados kopijos. Po skundo padavimo ir priėmimo komisijai praeina 3 mėnesiai ir komisija arba priima skundą nagrinėti (dažniausiai tai atsitinka tais atvejais, kai atsakovas pripažįsta atsakomybę), arba duoda leidimą pradėti teisminį procesą.
Svarbu pažymėti, kad tais atvejais, kai atsakomybė neginčijama, atsakovas gali pasiūlyti kitai šaliai kompensaciją nepasibaigus skundo priėmimo terminui (3 mėn.), siekdamas išvengti papildomų išlaidų ir kaip įmanoma greičiau išspręsti bylą. Tokiais atvejais ieškovui reikia pasikonsultuoti su advokatu, kad priimtų teisingą sprendimą, nes priėmęs kompensaciją, ieškovas nebeturi teisės paduoti skundo toje pačioje byloje.

Atsakymą pateikė Elizabeth Donnery – rusakalbė advokatė ir notarė, turinti ilgametę sėkmingą advokato praktiką Airijoje. Jos kompetencijoje yra asmens sužalojimo bylos, imigracija, darbo, komercinės, šeimos, civilinės bylos, atstovavimas teisme.

Mob.: 086 0380385; tel.: 01 853 7301; interneto svetainė: www.dtsolicitors.ie; www.dtsolicitors.ie/blog/
In contentious business, a solicitor may not calculate fees or other charges as a percentage or
proportion of any award or settlement