Home Aktualu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: pabėgėlių iš Ukrainos įvairovė gali mums tapti iššūkiu

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: pabėgėlių iš Ukrainos įvairovė gali mums tapti iššūkiu

32 views
0

Nesibaigiantys neramumai pasaulyje gan atokiau buvusią Lietuvą pavertė aktyvia pabėgėlių prieglobsčio vieta. Per pastaruosius porą metų į šalį atvyko, įvairiais skaičiavimais, virš 50 tūkst. pabėgėlių: pirma banga buvo praeitų metų vasarą iš Baltarusijos pasienio, vėliau priimti keli šimtai pabėgėlių iš Afganistano, dabar Rusijos karas Ukrainoje. Lygių galimybių integravimo ekspertė Ieva Laugalytė sako – prieglobsčio prašytojai yra pažeidžiami asmenys, todėl reikia dėti pastangas nustatyti jų pažeidžiamumą ir teikiant pagalbą į tai atsižvelgti.

Kas lemia pabėgėlių pažeidžiamumą

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė I. Laugalytė kartu su komanda vykdė nepriklausomą stebėseną prieglobsčio prašytojų sulaikymo vietose. Vyko pokalbiai su Baltarusijos–Lietuvos sieną kirtusiais asmenimis. Lietuvoje apgyvendintų asmenų skaičius tuomet viršijo keturis tūkstančius.

„Visi sulaikymo vietose esantys asmenys gali būti laikomi pažeidžiamais vien dėl to, kad jų laisvė yra apribota ilgą laiką, žmonės nėra užtikrinti dėl ateities, jie potencialiai bėga iš savo šalies dėl joje vykstančio karo, dėl patirto persekiojimo, smurto ir panašiai. Pažeidžiamumą didina ir tai, kad į Lietuvą atvykę asmenys dažnai gali neturėti aiškios informacijos apie savo teisinę padėtį, prieglobsčio suteikimo procedūras, gali iki galo jų nesuprasti, tam tikri dalykai gali būti jiems ne iki galo aiškiai iškomunikuojami arba informacija nesuteikiama jiems suprantama kalba. Prie viso to prisideda dar ir nežinomybė – žmonės nežino, kiek laiko jie bus laikomi uždaryti“, – pasakoja I. Laugalytė.

Lietuviai bijo to, kas nepažįstama

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertės, reprezentatyvūs lietuvių nuomonės tyrimai rodo, kad mūsų šalyje yra nemažai neigiamų nuostatų pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų, įvairių kitų religijų, odos spalvos, tautybės asmenų atžvilgiu: „Naujesni tyrimai rodo, kad per praėjusius metus išaugus atvykstančių į mūsų šalį asmenų skaičiui, neigiamos nuostatos pabėgėlių atžvilgiu išaugo kone perpus.“

Ji sako, kad bijoti to, kas nepažįstama – natūralu, tačiau svarbu pripažinti, jog žiniasklaidos ir valstybės institucijų komunikacija prisidėjo prie kuriamo nužmoginto prieglobsčio prašytojų paveikslo – jie buvo pristatomi išimtinai kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

„Karas Ukrainoje parodė, kad lietuviai gali susitelkti – žmonės aukoja pinigus, drabužius, maistą, kitas būtinas priemones, į savo namus priima nuo karo bėgančius asmenis, savanoriauja. Toks susitelkimas ir pagalba be galo džiugina. Ši situacija yra ir puikus pavyzdys, kad galime bei mokame priimti nuo karo bėgančius žmones, ir vertinga pamoka ateičiai priimant nuo karo bėgančius asmenis iš kitų šalių“, – sako I. Laugalytė.

Pagalvoti apie žmogaus orumą

„Prieglobsčio prašytojų sulaikymo vietose vykdyti pokalbiai atskleidė, kad net tokie dalykai kaip žmogaus socialinė padėtis gali daryti įtaką jo pažeidžiamumui. Daugelyje prieglobsčio prašytojų sulaikymo vietų nebuvo bevielio interneto ryšio. Visgi internetas  asmenims buvo ne tik vienintelė jų užimtumo priemonė, bet ir būdas susisiekti su artimaisiais, pateikti prieglobsčio prašymus, bendrauti su teisininkais ir panašiai.  Kai kurie iš atvykusių asmenų neturėjo lėšų pirkti interneto duomenis ar SIM korteles, todėl jų galimybės ieškoti teisinės pagalbos ar bendrauti buvo ribotos. Dabar žinome, kad labai svarbu, jog visi asmenys, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, turėtų prieigą prie interneto“, – sako lygių galimybių ekspertė.

Taip pat ji mini tokius dalykus kaip tualetai, dušai, kuriuose būtina įrengti užraktus, užtikrinami higienos poreikiai, suteikiamos medicinos paslaugos nėščiosioms ir žindančioms moterims.

„Kalbant apie lyties aspektą, svarbu, kad su asmenimis dirbtų jų lyties specialistai. Su tokiomis situacijomis ne kartą teko susidurti. Kalbėjausi su viena atvykusia mergina, kuri turėjo krūties vėžio istoriją, ji lankėsi pas gydytoją, jis buvo vyras ir dar dalyvavo apžiūroje vertėjas vyras. Dėl sociakultūrinių aplinkybių jai buvo sunku kalbėti su gydytoju apie savo sveikatos problemas“, – pasakoja ekspertė.

Karo pabėgėliai iš Ukrainos

I. Laugalytė tikisi, kad tie, kurie kviečia pabėgėlius iš Ukrainos į savo namus, įvertins tai, kad visi esame skirtingi, gebės priimti jų kitoniškumą.

„Tai, kad žmonės bėga nuo karo, smurto ar kitokio jų persekiojimo, ir tai, kad prašo prieglobsčio, savaime nedaro tų žmonių nei gerais, nei blogais. Mes turime atvykusiems asmenims užtikrinti saugumą, orumą, užtikrinti jų žmogaus teises. Jie yra patys įvairiausi, jie turi įvairiausias profesijas, seksualines orientacijas, yra įvairaus amžiaus, su įvairiomis negaliomis, su įvairiomis patirtimis ir požiūriais“, – sako I. Laugalytė.

Ji sako, kad buvusios patirtys su pabėgėlių apgyvendinimu turėtų mums padėti labiau suvokti dabartinius karo pabėgėlius: „Atvykstantys iš Ukrainos gali turėti daug įvairių tapatybių, jų tapatybė gali būti daugiasluoksnė. Labai svarbu suvokti, kad tai nėra vienalytė, homogeniška grupė, tarp jų yra pačių įvairiausių žmonių. Taip pat reikia prisiminti, kad iš Ukrainos bėga ne tik Ukrainos piliečiai, ten gyvena kitų tautybių, kitų valstybių piliečiai. Tie žmonės bėga dėl tų pačių priežasčių, jie bėga nuo karo. Jais privalome pasirūpinti lygiai taip pat kaip Ukrainos piliečiais.“

Identifikuoti pažeidžiamumą

Pasak lygių galimybių specialistės, dirbantys su pabėgėliais turėtų gebėti identifikuoti atvykusio asmens pažeidžiamumą. „Mes dažnai galvodami apie prieglobsčio prašytojus, galvojame tik apie būtinuosius poreikius ir jų patenkinimą: maistą, vandenį, stogą virš galvos, bet svarbu galvoti ir apie operatyvų atvykusių asmenų pažeidžiamumo identifikavimą – tai skirtingų asmens tapatybės bruožų fiksavimas. Tie bruožai gali būti patys įvairiausi: lytis, amžius, kilmė, negalia, religija, etninė priklausomybė, seksualinė orientacija, socialinė padėtis. Tą daryti yra svarbu tam, kad galėtume užtikrinti atvykusių asmenų orumą ir saugumą“, – sako ekspertė.

„Pažeidžiamumo nenustatys žmogus, kuris suteikia pabėgėliams savo būstą, tą turi padaryti priėmimuose centruose dirbantys specialistai. Pažeidžiamumo nustatymas turi būti vykdomas tik žmogui atvykus ir būtų puiku, jei po kurio laiko jis būtų pakartotas, nes kai kurie pažeidžiamumą lemiantys bruožai, pavyzdžiui, sveikatos būklė, gali kisti. Karo pabėgėliams iš Ukrainos pažeidžiamumo nustatymas taip pat yra labai svarbus, tiek galvojant apie reikalingų paslaugų suteikimą, tiek apie sėkmingą asmenų integraciją į mūsų visuomenę“, – apibendrina I. Laugalytė.