Home Aktualu Lygių galimybių integravimo ekspertė: kaip pasiruošti įdarbinti nuo karo bėgančius žmones?

Lygių galimybių integravimo ekspertė: kaip pasiruošti įdarbinti nuo karo bėgančius žmones?

17 views
0

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu jau yra užsiregistravę per 10 tūkst. pabėgėlių iš karo krečiamos Ukrainos. Kasdien vis daugiau šalies įmonių paskelbia, kad artimiausiu metu priims dirbti atvykstančius žmones. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė skatina įmones, įdarbinančias užsieniečius, prisiminti įtraukios organizacijos kūrimo principus, apsvarstyti, kokia kalba vyks vidinė organizacijos komunikacija, kaip bus organizuojami susirinkimai, parengti saugią bei pagarbią darbo aplinką užtikrinčią politiką.

Ragina atskirti valstybės agresiją nuo tautybės

„Viešoje erdvėje vyraujanti neapykanta persikelia ir į darbo aplinką: rusofobiški komentarai gali peraugti net ir į muštynes tarp skirtingą nuomonę turinčių kolegų. Pastaruoju metu pastebima, kad Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai žmonės, kurie turi nelietuvišką vardą ir pavardę, nesijaučia saugūs savo darbovietėse – į juos krypsta kolegų, o kartais ir klientų sukauptas pyktis. Reikia nepamiršti, kad nuo karo Ukrainoje taip pat bėga įvairių tautybių žmonės, kalbantys rusiškai, ukrainietiškai, lenkiškai ir kitomis kalbomis“, – sako V. Gabrieliūtė.

Lygių galimybių integravimo ekspertės manymu, šiuo metu įmonėse ir organizacijose ypač svarbu aiškiai nubrėžti ribą, kad bet kokie komentarai, žeminantys žmones dėl jų tautybės, kilmės ar kalbos, yra netoleruojami: „Organizacijos savo viduje turi aiškiai komunikuoti, koks elgesys darbo vietoje yra netinkamas Visi įmonės darbuotojai turi jaustis saugūs ir dirbti pagarbioje aplinkoje.“

Svarbi emocinė parama

Pasak ekspertės, galima suprasti visus, kurie šiuo metu jaučiasi neramiai, kurių emocinė būsena nėra pastovi, nes dabar toks laikmetis.

„Daugelis išgyvena visą emocijų amplitudę, kartais vienas ar kitas sunkumas darbe arba asmeniniame gyvenime gali pasireikšti ne visai adekvačia reakcija. Ką tik organizacijų darbuotojai turėjo įveikti su korona virusu susijusius iššūkius,o dabar dar didžiulis nerimas dėl Rusijos karo Ukrainoje. Kai kurios organizacijos jau ieško ir randa būdų, kaip užtikrinti darbuotojams emocinę paramą: organizuoja mokymus, susitikimus su specialistais, kurių metu pasakojama, kaip nepaskęsti informaciniame sraute, kaip išvengti dirgiklių, keliančių nerimą, kaip konstruktyviai išreikšti savo jausmus. Įmonėms šiuo metu reikia priemonių, galinčių padėti užtikrinti darbuotojų emocinę gerovę“, – pastebėjimais dalinasi V. Gabrieliūtė.

Lengviau priimti panašesnį į mus 

V. Gabrieliūtė pastebi, kad Lietuvos visuomenė dėl išankstinių nuostatų apie kitas kultūras nėra linkusi lengvai priimti asmenų iš labiau nutolusių kraštų ar išpažįstančių tam tikrą religiją: „Įmonėms, norinčioms įdarbinti užsieniečius, tenka įveikti ne tik biurokratinius iššūkius, bet ir susidurti su išankstinėmis neigiamomis nuostatomis dėl asmens tautybės, kilmės, religijos ir kitų asmens tapatybės bruožų. Etninių tyrimų instituto duomenimis, Lietuvos gyventojai daug palankiau vertina ukrainiečius ar lenkus, palyginus su romais, irakiečiais ar čečėnais. Didelis socialinis nuotolis matomas ir musulmonų atžvilgiu.“

Pastebima, kad žmonėms, kuriuos mes vertiname kaip panašesnius į save, rodome daugiau empatijos. Lygių galimybių integravimo ekspertė konstatuoja, kad apie kitų šalių kultūrą žinome per mažai.

„Vaikai mokyklose nėra mokomi religijų įvairovės, ugdymo programose trūksta platesnio požiūrio į tautų įvairovę, stereotipų prevencijos bei pagarbos kitoniškumui skatinimo. Žmogaus teisių ugdymo spragos atsispindi mūsų nuostatose: tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų“, – sako ekspertė. Jos nuomone, būtent dėl to itin svarbu, kad organizacijos skirtų dėmesio įvairovės puoselėjimui.

Užsieniečių įdarbinimo praktika

Greita užsieniečių integracija darbovietėje nėra lengvas procesas, bet pastangos sukurti visiems draugišką darbo aplinką ilgainiui tikrai atneša naudos.

„Jei organizacija iki šiol neinvestavo į įvairovės valdymo kompetenciją, gali būti, kad padidėjus įvairovei, teks susidurti su daugiau iššūkių. Pati darbuotojų įvairovė iš savęs pridėtinės vertės nesukuria – vertė atsiranda, jei įmonė yra pasiruošusi kurti įtraukią aplinką. Įvairovės valdymas yra nuolatinis procesas. Džiugu, kai darbdaviai, siekdami užtikrinti sklandų skirtingos tautybės, kilmės, religijos, kalbos darbuotojų įsitraukimą, organizuoja sąmoningumo didinimo renginius, komandos formavimo veiklas, kad kolegos galėtų artimiau susipažinti. Praverčia ir naujoko (-ės) įvedimo paketas, suteikiantis svarbiausią informaciją keliomis kalbomis“, – aiškina V. Gabrieliūtė.

Lygių galimybių integravimo ekspertė sako, kad yra daug klausimų, į kuriuos sau turi atsakyti įmonės, besiruošiančios priimti dirbti užsieniečius:

  • Ar turime pasirengę užsieniečių įvedimo ir adaptacijos programą?
  • Kokią kalbą (kalbas) naudosime vidinei įmonės komunikacijai?
  • Kokių priemonių reikės pritaikant darbo vietą lietuviškai nekalbantiems darbuotojams?
  • Ar darbuotojams sudaryta galimybė naudotis lanksčiomis darbo sąlygomis?
  • Ar turime tylos kambarėlį, kuris galėtų būti skirtas maldai?
  • Ar turime saugios ir pagarbios darbo aplinkos aprašą, užtikrinantį, kad kiekvienas darbuotojas galėtų jaustis oriai?

Ji pabrėžia, kad visos įtrauktį skatinančios iniciatyvos yra sveikintinos. Kartais užtenka apsvarstyti praktinius aspektus, paruošti atmintines darbuotojams anglų, rusų, dabar galimai ir ukrainų kalbomis, pritaikyti patalpų žymėjimą, „perjungti“ įprastą mąstymą į platesnį, kuris apima skirtingų žmonių grupių poreikių patenkinimą.

Svarbu nebijoti ieškoti ekspertų pagalbos

„Toms organizacijos, kurios jau turi įdirbį lygių galimybių integravimo, įvairovės valdymo srityje, priimti nuo karo bėgančius žmones bus lengviau, nes jos tam tikrus aspektus jau yra apsvarsčiusios. Drąsiai kreipkitės patarimo į tas įmones ar įstaigas, kurios jau įgyvendina įtraukties strategijas, esant galimybei pasikonsultuokite su lygių galimybių ekspertais“, – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė skatina organizacijas rodyti iniciatyvas kuriant įtraukią organizaciją ir kviečia vadovautis Tarnybos eksperčių paruoštais Lygių galimybių integravimo žingsniais.

V. Gabrieliūtė akcentuoja, kad efektyvus įvairovės valdymas ne tik gerina ekonominius rezultatus, didina išskirtinumą rinkoje, bet ir prisideda prie socialinių procesų tobulinimo: „Žinoma, kai darbuotojai jaučia, kad jais rūpinamasi, didėja jų atsidavimas, lojalumas organizacijai, auga produktyvumas.“

Kur ieškoti informacijos ir pagalbos?

Įstaigos ir organizacijos, norinčios tinkamai pasirengti priimti darbuotojus iš užsienio ir kurti visiems saugią darbo aplinką, gali naudotis net keliais šaltiniais bei ekspertų paslaugomis:

  • Lietuvos įvairovės chartijos asociacija vienija organizacijas, galinčias pasidalinti savo patirtimi diegiant lygių galimybių principus. Į ją galima kreiptis, jei reikia patarimų ir konsultacijų;
  • tinklalapyje www.lygybesplanai.lt aptariami svarbiausi klausimai, kaip užtikrinti lygias galimybes organizacijose, įmonėse;
  • Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konsultuoja lygių galimybių integravimo klausimais, padeda organizacijoms didinti kompetencijas šioje srityje.