Home Portretai LR ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas: „Kiek galėdamas prisidėsiu, kad Airijos ir čia...

LR ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas: „Kiek galėdamas prisidėsiu, kad Airijos ir čia gyvenančių tautiečių ryšys su Lietuva išliktų stiprus ir kad jis būtų perduodamas iš kartos į kartą“

37
0

Baigiantis Seniesiems ir ant slenksčio stovint Naujiesiems metams, Lietuvos Respublikos ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas mielai sutiko duoti interviu laikraščiui “Lietuvis” ir pasidalinti savo vienerių metų darbo ir gyvenimo patirtimi Airijoje.

– Gerbiamas Ambasadoriau, praėjo vieneri metai nuo to laiko, kaip buvote paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Airijoje: kokie Jums buvo šie pirmieji metai, praleisti „Smaragdinėje saloje“?

– Atvykus į naują šalį labai norėjosi kuo geriau ją pažinti, perprasti jos istorinius, kultūrinius ir kitus ypatumus, susikurti šiltą asmeninį santykį su čia gyvenančiais žmonėmis. Visa tai yra tarsi pamatas, kuris leidžia ne tik gerai jaustis, bet svarbiausia – efektyviai atlikti savo misiją. Pirmaisiais metais taip pat buvo svarbu pasitikrinti idėjas, su kuriomis atvykau čia dirbti, ir suprasti, kiek sėkmingai jos galės būti įgyvendintos. Žinoma, pandemija apribojo galimybes šiuos tikslus įgyvendinti šimtu procentų, bet po vienerių čia praleistų metų galiu drąsiai tvirtinti, kad Airija yra graži ir draugiška šalis, su kuria artimo ir abipusiai naudingo Lietuvos bendradarbiavimo potencialas yra labai didelis, o gausi čia gyvenanti lietuvių bendruomenė yra ir bus pati svarbiausia šalių artimo ryšio ir santykių atrama.

Šokių kolektyvo „Suktinis“ šokėjos ambasadoje

– Kaip Jums, kaip ambasadoriui, sekėsi įveikti pandemijos paspęstas pinkles?

– Neabejotinai Covid nulemti apribojimai turėjo ir tebeturi labai didelę įtaką tam, ką buvo galima per šiuos metus daryti: ilgą laiką buvo apribotos galimybės vykti į kitas Airijos grafystes, susitikimams ir renginiams buvo ir tebėra taikomi griežti ribojimai, Airijos institucijų dauguma darbuotojų jau beveik du metus (su mažom išimtimis) dirba iš namų, apribota tarptautinių kelionių galimybė, taikoma ir daug kitų diplomatinio veikimo galimybes ribojančių suvaržymų. Taigi tuo metu, kai Covid virusas apribojo mūsų galimybes vykdyti tam tikras veiklas, siekdami savo tikslų, mes koncentravomės į tuos darbus, kuriuos galėjome tuo metu padaryti ir kurie buvo svarbūs mūsų piliečiams ir Valstybei. Nepaisant Covid ir jo nulemtų ribojimų,  šis laikotarpis buvo ne mažiau, bet netgi daugiau darbingas.

Šiaurės ir Baltijos šalių ambasadorių susitikimas su Airijos Parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovu Charlie Flanagan (Suomijos ambasadorės rezidencijoje)

 Pandemijos metu dalyvavote ir rengėte daugybę diskusijų, posėdžių, pasitarimų, kurie vyko internetinėje erdvėje: ar toks bendravimo būdas pasiteisina sprendžiant, tarkim,  svarbius tarptautinius klausimus?

– Diplomatijoje asmeninis bendravimas yra esminis sėkmingo veikimo faktorius, todėl net jei virtualių susitikimų per dieną galima surengti daug daugiau (nes tauposi kelionių laikas), jų kiekis, mano įsitikinimu, dažniausiai kokybės nekompensuoja. Taigi, nors diplomatiniai susitikimai kiekiu ir forma buvo ženkliai apriboti, net ir pandemijos metu jie visai nesustojo.

Lietuva – pirmoji šalis, pagerbta Senato vadovo Mark Daly sveikinimu Nepriklausomybės dienos proga oficialaus Airijos Senato posėdžio metu

Ir kai tik rasdavosi mažiausios galimybės, diplomatija sugrįždavo ir į gyvą bendravimą. Per šiuos metus įvyko daugybė virtualių ir gyvų susitikimų su Airijos pareigūnais, politikais, institucijų vadovais, bažnyčios hierarchais, visuomenės lyderiais, nevyriausybinio sektoriaus atstovais, čia reziduojančiais kitų šalių diplomatais ir kt. Per nedidelį atsivėrusį keliavimo galimybių langą suspėjome surengti keletą svarbių vizitų. Išskirčiau Airijos Europos reikalų ministro Thomas Byrne dvišalių politinių konsultacijų vizitą į Lietuvą ir jo apsilankymą prie Lietuvos ir ES sienos su Baltarusija.

Airijos Europos reikalų ministro Thomas Byrne apsilankymas prie Lietuvos-Baltarusijos valstybių sienos

Taip pat svarbu žinoti, kad Lietuvos ir Airijos valstybių vadovai, ministrai ir kiti pareigūnai Briuselyje vykstančiuose ES susitikimuose visada sėdi greta ir tai taip pat labai padėjo išlaikyti efektyvų šalių bendradarbiavimą. Taigi, net ir šalių uždarymo laikotarpiais turėjome galimybę su Airijos puse glaudžiai konsultuotis klausimais, kurie yra patys svarbiausi mūsų šalims: Brexit nulemti iššūkiai Šiaurės Airijoje, politinė krizė Baltarusijoje ir šios šalies išprovokuota hibridinė ataka prieš ES, iššūkiai kylantys demokratijai ir žmogaus teisėms pasaulyje, transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimo darbotvarkė, na ir kitais dvišalės ir daugiašalės darbotvarkės klausimais.

Demokratinės Baltarusijos lyderės Sviatlana Tsikhanouskaya vizitas Airijoje

– Nežiūrint sunkaus laikotarpio, gal vis tik pavyko pradėti, o gal ir įgyvendinti kokius nors projektus, kurie būtų svarbūs tiek Lietuvai, tiek Airijai? 

– Vienas labai svarbių klausimų, kurį dar metų pradžioje išsprendėme, yra susijęs su konsulinių paslaugų mūsų piliečiams teikimo plėtra. Pandemijos metu matėme, kad esant apribotoms keliavimo į Lietuvą galimybėms, ženkliai išaugo konsulinių paslaugų poreikis. Airijos institucijoms sustabdžius pasų išdavimą, augo ir gimimų registracijos bei pasų Airijoje gimusiems vaikams prašymų kiekis. Tautiečiams reikėjo daug daugiau įgaliojimų ir kitų konsulinių paslaugų. Kai daugelio kitų šalių ambasados stabdė konsulinių paslaugų teikimą, mes pagal išgales jį efektyvinome, plėtėme. Atliktas biometrinės įrangos atnaujinimas ir papildomos įrangos įdiegimas leido užtikrinti, kad per pandemiją Lietuvos piliečiams pasų galėjome išduoti ženkliai daugiau nei buvusiomis darbo sąlygomis iki pandemijos. Atsiradus galimybei surengėme ir dvi išvažiuojamąsias konsulines misijas į Cork ir Galway. Taip pat pandemijos metu atlikome nemažai kitų svarbių darbų, didindami ambasados saugumą ir atsparumą kibernetinėms ir kitoms grėsmėms, kurios, kaip visi matėme iš metų pradžioje įvykdyto įsilaužimo į Airijos sveikatos duomenų sistemą ir didelio mąsto asmens duomenų vagystės, yra tikrai aktualios. Visus šiuos darbus dirbome labai griežtai laikydamiesi Covid saugumo reikalavimų.

Taip pat su Airijos institucijomis ieškojome kelių kaip plėsti lietuvių kalbos dėstymą Airijos mokyklose (svarbu pažymėti, kad čia ypač svarbus vaidmuo tenka ir tėvams, kurie, subūrę grupę mokyklą lankančių lietuvių vaikų,  gali prašyti mokyklos vadovybės, kad jiems būtų dėstoma lietuvių kaip pasirenkamoji užsienio kalba), diskutavome ir ieškojome kelių kaip galima būtų plėsti Erasmus programos lėšomis ir į Lietuvą, ir į Airiją vykstančių mokintis ir stažuotis studentų bei dėstytojų skaičių, stengėmės išplėsti abiejų šalių mokslininkų bendradarbiavimą Horizon 2020 programos projektuose, padėjome Lietuvos verslui ieškančiam nišų Airijos rinkose, ieškojome Airijos kompanijų, kurios svarstytų galimybę investuoti Lietuvoje, siekėme išlaikyti artimą ryšį su mūsų bendruomene ir darėme daug kitų svarbių darbų.

– Internetinėje erdvėje susipažinote su visomis Airijoje veikiančiomis lietuvių bendruomenės įsteigtomis organizacijomis, mokyklomis, klubais, asociacijomis – kokį susidarėte įspūdį ir ar ketinate susitikti gyvai?

– Tuo metu, kai nebuvo galimybės pas tautiečius nuvykti gyvai, kartu su jais rengėme daugybę virtualių susitikimų ir renginių, o kai tokia galimybė atsirado, kvietėme juos į ambasadą arba patys vykome pas juos. Per trumpą galimybių bendrauti atlaisvinimo laikotarpį aplankėme daugumą Airijoje veikiančių lituanistinių mokyklų, kurių vaikams vedžiau istorijos ir pilietiškumo pamokas. Ambasadoje surengėme visą eilę kultūrinių,  istorinių, Lietuvos pristatymo renginių,  suteikėme ambasados erdvę lietuvių organizacijų idėjoms įgyvendinti. Kartu su Mayo grafystės lietuviais ir šios grafystės vadovybe minėjome legendinio lakūno Felikso Vaitkaus skrydį ir tarėmės dėl artimesnio šios grafystės ir Marijampolės bendradarbiavimo, o su Monaghan grafystės meru aplankėme Beech Hill koledže besimokančius lietuviukus ir kalbėjomės apie lietuvių kalbos dėstymo svarbą Airijos mokyklose.

Šv. Andriejaus bažnyčioje sveikiname kunigą Egidijų Arnašių kunigystės šventimų jubiliejaus proga

Džiaugiuosi ypač svarbia kunigo Egidijaus Arnašiaus sielovadine veikla ir tautiečių būrimu visoje Airijos saloje, o taip pat, kad pavyko Dubline suburti čia gyvenančius ateitininkus, kurie, tikiu, jau artimu metu paskelbs apie savo veiklos planus ir ims telkti čia gyvenantį jaunimą.

Airijoje gyvenančių Ateitininkų susibūrimas ambasadoje

Šiemet vyko ir daugybė kitų renginių, apie kuriuos tautiečiams papasakojo laikraštis „Lietuvis“, už ką esu be galo dėkingas.  Per šiuos metus, nepaisant pandemijos, sutikau ir pažinau daugybę aktyvių lietuvių, litvakų ir kitų tautybių iš Lietuvos čia atvykusių žmonių bei organizacijų, ir labai džiaugiuosi, kad, nepaisant visų pandemijos suvaržymų, tautiečiai neišsibarstė, bet veikė kūrybingai ir buvo aktyviais.

Susitikimas su Airijos žydų (litvakų) bendruomene ambasadoje

Daugybė renginių ir ypač vasarą per pandemiją Stratbally surengta stovykla, kurioje dalyvavo net 200 mūsų tautiečių, tapo ryškiu liudijimu, kad nei pandemija, nei niekas kitas nesustabdys čia gyvenančių pilietiškų lietuvių noro ir gebėjimo burtis bei veikti ir gyvo liudijimo, kad Vyties ženklas jų širdyse bei sielose yra giliai įspaustas.

– Airijai sušvelninus pandemijos apribojimus, LR ambasadoje Dubline jau įvyko nemažai renginių. Ar ketinate ir ateityje tęsti šią tradiciją ir ar nebijote, kad ambasada taps pagrindiniu Airijos lietuvių bendruomenės susibūrimo centru? Ar tai netrukdys pagrindinei Jūsų misijai – atstovauti Lietuvą ir jos interesus, tvirtinant santykius su Airija, įgyvendinant naujus dvišalius projektus, dalyvauti aukšto lygio susitikimuose ir t. t.?

– Ambasada tikrai niekada nepretenduos ir net nebūtų pajėgi perimti ar organizuoti visą lietuvišką veiklą „Smaragdinėje saloje“. Bet mes buvome, esame ir būsime lietuvybės ir stipraus tautiečių santykio su Lietuva katalizatoriumi, skatinančiu tautiečius burtis ir veikti, nuoširdžiai palaikančiu jų iniciatyvas. Visuomet, kai būsime kviečiami, dalyvausime jų renginiuose, pagal galimybes jiems padėsime ten, kur mūsų galimybės bus didesnės nei jų. Ambasada tikrai bus aktyvi telkdama tautiečius, todėl dalį viešų renginių kartu su jais organizuosime tiek ambasadoje tiek ir už jos sienų. Kiek galėdami sieksime prisidėti, kad čia gyvenančių tautiečių ryšys su Lietuva išliktų stiprus ir, kad jis būtų perduodamas iš kartos į kartą. Visa tai padaryti būsime pajėgūs tik veikdami visi kartu. Žinoma, ir daugelis kitų ambasadai keliamų  diplomatinių uždavinių yra labai svarbūs ir jiems tikrai skiriame nemažai laiko darbotvarkėje (galbūt šiame interviu tiesiog mažiau apie globalius iššūkius kalbėjomės), bet tikrai niekada nepamirštame, jog aktyvi ir stiprų ryšį su Lietuva išlaikiusi bendruomenė yra esminis ilgalaikis Lietuvos interesas, kurį neįvertinti būtų klaida. Kaip jau minėjau, ši bendruomenė lems ypatingus ir artimus Lietuvos ir Airijos santykius dar daugelį dešimtmečių o gal ir šimtmečių.

  Gal galėtumėte atskleisti, kokie artimiausi darbai Jūsų laukia?

– Šiais laikais yra sunku žinoti kokių netikėtumų sulauksime iš nuolat mutuojančio Covid viruso ir kokie ribojimai dėl jo bus taikomi vos po kelių dienų, taigi yra nelengva užduotis prognozuoti labai toli. Labai norime tęsti buvusius sėkmingus projektus, bet kartu turime tikrai daug ir naujų idėjų, kurias viliamės, jog galėsime įgyvendinti. Kai pasirodys šis laikraštis, greičiausiai jau bus įvykęs savanorystės skatinimo ir metų savanorio paskelbimo renginys. Šį renginį sugalvojome ir organizuosime kartu su Violeta Mooney, žinodami jog Airijoje labdaringoje ir savanorystės veikloje dalyvauja mūsų tautiečiai, kurie dažnai tyliai ir nepastebimai ženkliai padeda čia ir Lietuvoje gyvenantiems, o jų veikla dažniausiai lieka nematoma. Suprantu intenciją gražius darbus daryti tyliai, bet kartu labai norime, kad tie, kurie tokioje veikloje dalyvauja, apie tai imtų garsiau kalbėti, ir tokiu būdu paskatintų apie tokio veikimo prasmę susimąstyti dar daugiau lietuvių. Gerumas ir dosnumas artimam ir yra tai, kas mus daro Žmonėmis. Galbūt šis renginys taps tradiciniu ir metų savanorį galėsime pasveikinti kasmet. Metų pabaigoje, kaip ir kasmet, pasveikinome Metų Airijos lietuvę – lietuvių vasaros stovyklos “Stradbally 2021” organizatorę Žanetą Svirskienę, kurią ambasados Facebook paskyroje išrinko čia gyvenantys mūsų tautiečiai.

Kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių ambasadomis bei Airijos vyriausybe dar šiemet organizuojame energetinio saugumo politikos renginį, kuriame mūsų šalių verslo vadovai ir politikai dalinsis patirtimis ir ieškos galimybių artimiau bendradarbiauti.

Darbo pusryčiai su Dublino mere Alison Gilliland

Kitais metais vėl kviesime švęsti Valstybės šventes, kovo mėnesį norime surengti antrąją Airijos lietuvių sporto šventę, moksleivius tikimės pakviesti į tradiciniu tapusį lietuvių kalbos ir žinių apie Lietuvą konkursą, norime paskatinti tautiečius kuo plačiau ir kūrybiškiau pristatyti Lietuvą viešose Airijos erdvėse (tikimės, kad galėsime paskelbti tokį konkursą ir išradingiausiai bei ryškiausiai tai atlikusį asmenį ar bendruomenę apdovanoti). Turime daug idėjų ir apie jas sužinosite, jei seksite ambasadą mūsų Facebook paskyroje ir kitose socialinėse medijose.

– Kas per šiuos metus pasikeitė Jūsų asmeniniame gyvenime?

– Mūsų šeimai tai buvo pokyčių metai. Vyriausia dukra, kurią, išvykdami į Airiją, palikome Lietuvoje, sėkmingai baigė pirmą kursą Vilniaus Universitete ir toliau rengiasi tapti medike. Ir nors beveik kasdienis artimas bendravimas su ja išliko, bet tai buvo pirmi metai, kuriuos gyvenome Airijoje jau ne kaip šešių, bet tik penkių asmenų šeima. Kiti trys vaikai, atvykę su mumis į Airiją, turėjo greitai ir efektyviai adaptuotis naujose mokyklose, įsijungti į popamokines veiklas, tęsti lietuvių kalbos mokslus nuotoliniu būdu Lietuvoje bei Airijoje, susikurti savo naują socialinę aplinką. Žmonai teko iššūkis visos didelės šeimos „naujos šalies ir naujų namų“ procesus sustyguoti bei kartu tęsti savo kaip teisininkės pro bonum veiklas, na, o man reikėjo kaip galima greičiau kibti į naujus darbus. Labai džiaugiuosi, kad, nepaisant visų kiekvienam tekusių iššūkių ir atsakomybių, šiuos metus ir jų iššūkius įveikėme kaip darni šešių žmonių komanda ir su optimizmu žvelgiame į naujuosius.

– Stovint ant Senųjų ir Naujųjų metų slenksčio, ko linkėtumėte Airijos lietuviams?

– Airijos, o ir viso pasaulio lietuviams noriu palinkėti jaukių švenčių bei sveikų ir prasmingų metų, kuriuose būtų daug daugiau bendrystės, santarvės,  vienas kito girdėjimo bei supratimo. Linkiu, kad augtume kiekvienas asmeniškai, savo šeimose, savo bendruomenėse ir, kad niekada nepamirštume, jog nesvarbu, kur gyventume, mes visi esame viena didelė Lietuvos Tauta, kuriai šiandien tenka atsakomybė už mūsų šalies ateitį. Taigi, augdami patys, kartu auginkime ir stiprinkime visų mūsų Tėvynę Lietuvą.

Dėkojame Jums už šiltą ir išsamų interviu laikraščiui „Lietuvis“. Linkime, kad 2022-aisiais Jūsų visus darbus lydėtų sėkmė, šeimą – meilė, o namus – jaukumas.

Titulinėje nuotraukoje – ambasadorius Marijus Gudynas ir jo šeima