Home Aktualu Lietuvos gyventojams jau tenka rinktis: šildymas ar maistas

Lietuvos gyventojams jau tenka rinktis: šildymas ar maistas

13 views
0

Kur dėtis, kai, susimokėjus už būsto šildymą, elektrą ir kitus mokesčius, pensijos beveik nelieka maistui – badauti ar išjungti šildymą? Toks pasirinkimas dabar iškilęs daugybei Lietuvos žmonių. Kitų ES šalių vyriausybės savo gyventojams yra parengusios įvairių pagalbos priemonių paketus – nuo vienkartinių išmokų iki mokesčių tarifų mažinimo

Sąskaitos „suryja” pensijas

Į „Vakaro žinių” redakciją paskambinusi vieno Aukštaitijos miesto pensinio amžiaus gyventoja Birutė (vardas pakeistas) išliejo savo nuoskaudas dėl neregėtai išaugusių mokesčių, kone kas dieną brangstančio maisto ir kitų prekių bei paslaugų.

„Gyvename tokioje šalyje, kur nebelieka teisybės. Ir nėra kam pasiskųsti.

Su vyru esame pensininkai, pradirbę 50 metų. Mūsų pensijos palyginti nemažos, tačiau greitu metu, matyt, jų pakaks tik mokesčiams susimokėti. Arba teks rinktis: mokėti mokesčius ar pirkti maistą ir vaistus”, – neregėtai išaugusios kainos baugina senyvą moterį.

Ji pripažino, kad, kol nebuvo taip įsibėgėjęs kainų augimas, vertėsi gana normaliai. Dabar sąskaitos „suryja” didžiąją dalį pensijų. Moteris skaičiavo, kad apmokėjus mokesčius iš abiejų pensijų lieka pora šimtų eurų – vaistams ir maistui jau nebeužtenka. Reikia prisidurti, jei turi santaupų.

„Tarybiniais laikais, dabar visų taip keikiamais, pasistatėme gana didelį namą, nes tada buvo sunku gauti butus. Įsirengėme taip, kad ir du vaikai vėliau galėtų gyventi, bet dabar likome dviese su vyru.

Nesinori palikti nešildyto, nes pelija, byra tinkas – supus. Šildomės dujomis, dar ir elektrinį radiatorių įsijungiame kambaryje, kur langai nepakeisti, kai būna šalta. Vanduo šildomas elektra”, – pasakojo Birutė.

Baugina elektros kainos

Dabar senjorė labiausiai jaudinasi dėl elektros kainų. Vilniaus universitete matematikos studijas baigusi moteris moka puikiai skaičiuoti, tačiau sako, kad liberalizuotos elektros energijos rinkoje velnias koją nusilaužtų.

„Vis ragino ir ragino pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Pasirinkome vieną iš jų, sakė, kad kilovatvalandė kainuos 14 centų. Kai gavome sąskaitą, pamatėme, kad mokėti reikia dvigubai brangiau – 26-28 centus. Žaliava kainuoja 14 centų, bet dar visokių priedų pridėta – susigaudyk, jei gudrus”, – stebėjosi Birutė.

Moteris norėjo sugrįžti atgal pas visuomeninį tiekėją „Ignitis”, tačiau ir čia perspektyva neaiški: „Visuomeninio tiekėjo kilovatvalandės kaina – 16,7 cento, bet mokėsime apie 20 centų.

O vėliau, kiek supratau, gali tekti mokėti net apie 40 centų. Sunku susigaudyti jų paaiškinimuose. Jeigu iš tikrųjų tiek kainuos elektra, mums jau ir pensijų viskam susimokėti neužteks.”

Visuomeninio tiekimo neliks

„Ignitis grupės” ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius priminė, kad elektros rinkos liberalizavimas vyksta trimis etapais. Į pirmąjį etapą pateko tie, kurie suvartoja daugiau nei 5 tūkst. kilovatvalandžių per metus.

Dabar visuomeninio tiekėjo standartinis vienos laiko zonos tarifas – 16,7 cento. Tačiau, pasak A.Ketleriaus, toks tarifas taikomas visuomeniniam tiekimui, kuriuo naudotis šiuo metu dar gali antrojo ir trečiojo etapo klientai, o pirmojo jau nebe. Jie turi sudaryti nepriklausomo tiekimo sutartį.

„Visi antrojo etapo klientai iki birželio 18 d., o trečiojo – iki metų pabaigos, privalo pasirinkti nepriklausomus tiekėjus, nes visuomeninio tiekimo neliks.

Jeigu klientai nepasirinks nepriklausomo tiekėjo, jiems bus taikomas garantinis tiekimas, tačiau to savo klientams nerekomenduojame, nes pagal teisės aktus garantinio tiekimo klientams prie elektros rinkos kainos pridedama papildomi 25 proc., taigi kaina bus didesnė”, – aiškino „Ignitis grupės” atstovas.

Turtingieji Vakarai gelbėja gyventojus

Kol Vyriausybė guodė gyventojus, kad Lietuvoje sparčiai augo tiek minimalus, tiek vidutinis darbo užmokestis, tiek ir pensijos, net ir turtingosios ES šalys parengė įvairius pagalbos paketus savo gyventojams.

„Jei Lietuvos valdantiesiems trūksta idėjų, jų galima pasisemti iš kitų ES šalių”, – teigė Seimo narė Guoda Burokienė, pasidalijusi ES šalių taikomų priemonių apžvalga.

Antai Airija visiems elektros vartotojams šiemet išmokės vienkartinę 100 eurų išmoką. Belgija labiausiai pažeidžiamiems gyventojams išduoda 80 eurų vertės energijos čekius, kurie sumažins vartotojų sąskaitas.

Apžvalgoje nurodoma, kad šioje šalyje taip pat įsteigtas Dujų ir elektros fondas, skirtas paremti namų ūkius, kurie negali pretenduoti į socialinius tarifus.

Dar Belgijos vyriausybė uždraudė daryti vienašališkus pokyčius energijos tiekimo sutartyse.

Čekija jau nuo praėjusių metų pabaigos elektrai ir dujoms atšaukė pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir teikia paramą namų ūkiams bei verslui, reikšmingai paveiktiems energijos kainų.

Mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių energijos sąskaitos padidėjo daugiau nei 100 proc., siūloma valstybės remiama garantija su nulinėmis palūkanomis.

Nyderlandai skyrė 2,7 mlrd. eurų kompensacijas namų ūkiams ir 0,5 mlrd. verslui. Norvegija 2022 m. elektros energijos mokesčio tarifą mažina 47 proc. žiemos mėnesiais ir 9 proc. kitais mėnesiais.

Taip pat žadama padengti 80 proc. elektros sąskaitų, viršijančių 0,70 kronų už kilovatvalandę.

Tvirtinama, kad Vokietija pažeidžiamiems namų ūkiams visiškai padengs šildymo sąskaitas. Be to, vyriausybė imsis priemonių prieš energijos tiekėjus, kurie mėgina pasinaudoti sutarčių pabaiga, konkurentų bankrotais arba žmonėmis, keičiančiais savo būstą.

Lenkai skiria energijos išmokas

Pasak G.Burokienės, daug priemonių numatyta Lenkijoje. Be to, kad lenkai laikinai panaikino PVM maisto produktams, trąšoms, sumažino tarifą degalams, jie rems savo piliečius išmokomis.

Lenkija iki balandžio 30 d. pažeidžiamiems asmenims skiria energijos išmoką: vienam gyvenančiam asmeniui – apie 2,6 euro per mėnesį, nuo 2 iki 4 asmenų – 3,7 euro, nuo 5 asmenų – 4,4 euro.

Numatyta ir kitokių brangymetį sunkiau išgyvenančių namų ūkių rėmimo mechanizmų.

Lenkija 2022-2031 m. planuoja pažeidžiamų vartotojų paramai skirti vis didėjančias sumas – nuo 330 iki 370 mln. eurų. Taikomi ir nefinansiniai paramos mechanizmai – mokėjimų už energiją išskaidymas, atidėjimas ir kt.

Kaimyninė Latvija numačiusi mažiausiai iki šių metų pabaigos pažeidžiamų vartotojų elektros sąskaitas sumažinti nuo 15 iki 20 eurų per mėnesį.

Estija kompensuos 80 proc. energijos kainos, kuri viršija 120 eurų už megavatvalandę (MWh) už elektrą, 49 eurus/MWH už dujas ir 78 eurus/MWh už centrinį šildymą.

Priemonė galios iki 2022 m. gegužės mėn.

Lietuvos Vyriausybė praėjusį rudenį pasiūlė dujų kainos kilimą buitiniams vartotojams išdėstyti per penkerių metų laikotarpį. Dabar nusprendė laikinai taikyti nulinį PVM tik centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Tam turi pritarti Seimas.

Paramą gali gauti daugiau žmonių

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad nuo 2022 m. dvigubėja valstybės remiamų pajamų dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti

. Vadinasi, kompensaciją už būsto šildymą gali gauti daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų.

Jiems kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumą tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 eurų) vienam gyvenančiam asmeniui.

Respublika.lt, Rūta DIEVENYTĖ