Home Aktualu Lietuvos diasporos vaidmuo planuojant pilietinį pasipriešinimą

Lietuvos diasporos vaidmuo planuojant pilietinį pasipriešinimą

14 views
0
Dalia Asanavičiūtė

Pataruosius trisdešimt metų po mūsų nepriklausomybės atgavimo gyvenome jausdamiesi saugiai. Gyvenimas tekėjo ginčuose dėl Covid, bet niekas negalėjome pagalvoti, kad ramybę sutrikdys karas! Karas šalia mūsų.

Karas Ukrainoje! Mūsų visuomenė reagavo staigiai. Taip pat staigiai reagavo ir mūsų diaspora. Jau kitą dieną kone visose pasaulio sostinėse mitinguose šalia Ukrainos dvispalvių, plevėsavo ir mūsų trispalvė. Į Ukrainą lietuviai iš už Atlanto, Europos, Azijos ėmė siųsti miegmaišius, rūbus, medicinos reikmenis, automobilius, pinigus. Į savo rezidavimo valstybių parlamentus lietuvių organizacijos kreipėsi peticijomis, prašymais teikti pagalbą Ukrainai, paremti stojimą į ES, remti ginklais ir riboti rusiškų gamtinių išteklių pirkimą. Mūsų tautiečiai visame pasaulyje stojo petys petin su broliais ir sesėmis ukrainiečiais!

Žinant lietuvių, bėgusių nuo karo ir įsitvirtinusių svetur, pagalbą priešinantis sovietinei okupacijai, šiandien galime vesti paraleles. Matome tą patį aktyvumą, pasišventimą padėti ir daryti įtaką valdžios institucijoms, turinčioms sprendžiamąją galią.

Lietuvai esant okupuotai, Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo daug palankumo abejose Amerikos politinėse partijose Lietuvos atžvilgiu. Tai rodo gausus palaikymas Kongrese teiktų rezoliucijų, kongresmenų laiškai užtariant politinius kalinius. Tačiau geranoriškumas atsirado ir išliko ne todėl, kad Lietuva būtų laikoma svarbia, o dėl nuolatinio Amerikos lietuvių spaudimo rinktiems atstovams kongrese, nes atstovai buvo jautrūs savo rinkėjų pageidavimams. Dirvą nuolat pureno Amerikos lietuviai.

Nenuilstama Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos politinė veikla padėjo Londone išlaikyti Lietuvos pasiuntinybės veiklos tęstinumą. Britanijos lietuviai aktyviai dalyvavo mitinguose ir demonstracijose, nukreiptose prieš Sovietinį režimą. Tačiau demonstracijomis nebuvo apsiribota. Jungtinės Karalystės lietuviai rašė lobistinius laiškus Britanijos vyriausybei ir parlamentarams. Suvažiavimo rezoliucijos buvo siunčiamos didžiųjų valstybių vadovams, Šventajam Tėvui. Tokios politinės patriotiškai nusiteikusios bendruomenės iniciatyvos pagreitino Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pripažinimą, Jungtinės Karalystės ambasados atidarymą Vilniuje ir Lietuvos aukso sugrąžinimą.

Galima vardinti daug patriotiškumo žingsnių, kurių veiklos identiškos dabar vykstančioms, siekiant pergalės Ukrainai. Diasporai nebereikia įrodinėti, kad nutikus dienai X telksis pagalbai Lietuvai ir vykdys priešinsis karui ir Lietuvos okupacijai.

Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete svarstant „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją” mūsų diasporos įtraukimas ryškiai pastebimas.  Stipri, aktyvi ir organizuota diaspora, užsienyje veikiančios lietuviškos organizacijos, lituanistinės mokyklos įvardinamos Lietuvos potencialu. Pastebima, kad dalyvavimas diasporos demokratinių patriotinių organizacijų, veikiančių euroatlantinės integracijos kriterijus ir vertybes atitinkančiose užsienio valstybėse veikloje ir pilietinėse akcijose teigiamai veikia pilietinį aktyvumą. Pasaulio lietuvių tapatybės ir bendruomeniškumo jausmo stiprinimas, nacionalinės kultūros pažinimas, aktyvesnis diasporos įsitraukimas į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą stiprina susitapatinimą su Lietuvos valstybe ir pasitikėjimą ja, didina patriotiškumą ir pasirengimą valstybės gynybai ir pasiryžimą prireikus prie jos prisidėti.

Šiandien, žinant visas jau vykdytas priemones, svarbios ir Lietuvos diasporos pasipriešinimo kryptys:

–        įtaka viešai ir politinei nuomonei savo šalyse (pvz. vieši laiškai savo valstybės valdžiai, straipsniai ir interviu vietinėje žiniasklaidoje, televizijoje, susitikimai su valdžios atstovais);

–       Įtaka sprendimams tarptautinėms organizacijoms kaip NATO, ES, JT, Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komitetui, taip pat poveikio darymas verslams;

–        vistinės visuomenės informavimas apie grėsmes Lietuvai, jos aktyvinimas; –        diasporos diplomatiniai ryšiai, ryšiai su žiniasklaida, universitetais, verslais;

–        pilietinės akcijos kaip mitingai ir demonstracijos įvairiose pasaulio šalyse ir miestuose;

–        lietuvių visame pasaulyje mobilizavimas, koordinavimas;

–        kova su desinformacija savo rezidavimo šalyse;

–        stiprūs ryšiai su kitomis tautinėmis bendruomenėmis savo šalyse;

–        telkti ir transportuoti humanitarinę pagalbą;

–        telkti ir transportuoti Lietuvoje trūkstamas priemones gynybai;

–        telkti finansus humanitarinei pagalbai ir gynybos priemonėms, ginklams;

–        teikti pagalbą evakuacijai;

–        teikti pagalbą lietuvių karo pabėgėliams savo šalyse.

Diaspora yra didelis dar neišnaudotas potencialas, kuris naudingas Lietuvai tiek taikos, tiek pavojaus metu. Šio potencialo matymas ir diasporos įtraukimas svarstant Piliečių rengimo pasipriešinimui Strategiją, svarbus Nacionalinio saugumo veiksnys.

Dalia Asanavičiūtė

LR Seimo narė