Home Naujienos Lietuva siekia atverti Airijos rinką kuo įvairesniems lietuviškiems maisto produktams

Lietuva siekia atverti Airijos rinką kuo įvairesniems lietuviškiems maisto produktams

39 views
0

Pirmą kartą Lietuvos maisto ir žemės ūkio produkcija buvo pristatyta rugsėjo mėnesį Dubline vykusioje 5-ojoje „Food & Drink Business Conference & Exhibition“parodoje ir konferencijoje.  Lietuvos stendo rengėjas ir koordinatorius – Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Šioje parodoje apsilankė ir Lietuvos stendą pristatė žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas. Vizito metu jis taip pat susitiko su  Airijos žemės ūkio, maisto ir jūrų ministerijos  valstybės ministru maisto, miškų ir sodininkystės klausimams Andrew Doyle, Airijos maisto tarybos „Bord Bia“ vykdančiąja direktore Tara McCarthy, lankėsi University College Dublin, kur susitiko su Žemės ūkio ir maisto mokyklos (fakulteto) vadovu prof. Alexander Evans (Head of School of Agriculture and Food Science, University College  Dublin, UCD). Pasibaigus visiems renginiams ir susitikimams, Lietuvos žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas sutiko savo įspūdžiais pasidalinti su laikraščio “Lietuvis” skaitytojais.

Istoriškai ir iš prigimties lietuviai ir airiai yra žemdirbiai. Ar pastebėjote panašumų, kurie galėtų padėti skatinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Airijos?

–  Labai taikliai pastebėta. Žemės ūkis ir maisto pramonė užima svarbią vietą abiejų šalių ekonomikose. Todėl ir bendradarbiavimas žemės ūkio klausimais tarp Lietuvos ir Airijos vyksta jau daugelį metų, o ypač suintensyvėjo mums įstojus į ES. Mūsų žemės ūkio srities specialistai dalinasi patirtimi tiek dirbant su trečiųjų šalių rinkomis, tiek apskritai skatinant mėsos ar pieno produktų eksportą. Glaudžiai bendradarbiauja ir mūsų veterinarijos bei augalininkystės tarnybos, Žemės ūkio rūmai. Norėtume, kad tas bendradarbiavimas išsiplėstų ir į kitas sritis, ypač mokslinius tyrimus ir nacionalinių mokėjimų agentūras. Ypatingai mokslo ir tyrimų srities bendradarbiavime matome augantį abipusį susidomėjimą, kurį būtinai reikia išnaudoti.

Ar bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Airijos žemės ūkio srityje yra intensyvus? Kokius susitikimus turėjote per šį vizitą ir kokios tų susitikimų išdavos?  

– Dvišalis bendradarbiavimas vyksta įvairiai lygiais, tik jo pobūdį ir aktualumą apsprendžia besikeičianti tarptautinė aplinka, iškylantys bendri iššūkiai, o galiausiai – ir pačių šalių ekonominiai interesai. Šiuo metu mums svarbu išlaikyti glaudžius ryšius su Airijos žemės ūkio, maisto ir jūrų ministerija, kuomet sprendžiamos ES BŽŪP perspektyvos. Šioje srityje mes tikrai turime labai daug bendrų interesų, siekiant padėti mūsų šalių ūkininkams sėkmingai konkuruoti bendrojoje rinkoje lygiavertėmis sąlygomis. Todėl šį kartą vienas svarbiausių susitikimų buvo su Airijos viceministru p. Andrew Doyle, kartu ieškant geriausių sprendimų, kurie sąlygos ES žemės ūkio ateitį po 2020 m.

Andrew Doyle ir Venantas Griciūnas

Laukia dar daug bendro darbo, tačiau bendras problemų suvokimas yra labai artimas, ir airiai tikrai gali tapti svarbūs sąjungininkai mums kovojant už geresnę mūsų ūkininkų ir kaimo bei regionų ateitį. Taip pat turėjome labai konstruktyvų ir informatyvų susitikimą su Airijos Maisto tarybos „Bord Bia“ vadovais.

Venanto Griciūno susitikimas su „Bord Bia direktore” Tara McCarthy

Jų patirtis mums itin svarbi optimizuojant ir pertvarkant Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo mechanizmą. Ši taryba yra viena sėkmingiausiai veikiančių ir puikiai atstovaujanti bei skatinanti airių gėrimų, maisto ir hortikultūrą visame pasaulyje. Galiausiai, maloniai nustebino ir UCD universiteto atstovai, mielai sutikę sustiprinti ir išplėsti bendradarbiavimą su A. Stulginskio universitetu žemės ūkio mokslinių tyrimų srityje.

Susitikimas University College Dublin

Čia matome didelį potencialą ir perspektyvas tiek mūsų moksliniams darbuotojams, tiek studentams.

– Kuo žemės ūkio srityje Lietuva galėtų pasididžiuoti ir pasidalinti su airiais, o ko lietuviai galėtų pasimokyti iš jų?  

– Mes visada didžiuojamės ir džiaugiamės savo aukščiausios kokybės pieno ir mėsos produktais, bet tikrai neatsilieka ir kiti maisto pramonės sektoriai. Turime gėrimų, medaus, išskirtinių žuvies produktų, kurie tikrai sudomintų ir atrastų savo vietą airių namuose. Todėl eksporto apimčių didinimas ir savo vartotojų atradimas šioje šalyje yra svarbiausias mūsų tikslas. O iš airių tikrai galime pasimokyti daug, ypač, kai kalbame apie nišinių rinkų atvėrimą, pasaulinio masto maisto prekės ženklų sukūrimą, kooperacijos, tvarios žemės ūkio gamybos ir pan. Čia jų patirtis didžiulė ir verta dėmesio.

– Gal galėtumėte pakomentuoti prekybą žemės ūkio produktais su Airija? Ar galima padidinti lietuviškų prekių eksportą į Airiją? Kokia produkcija, jūsų manymu, galėtų sudominti airius?

– Bendra Lietuvos-Airijos prekybos žemės ūkio ir maisto produktais apyvarta sudaro kiek daugiau nei 20 mln. eurų, abiem šalims pasidalinant po lygiai ir čia mes matome didelį potencialą. Kaip minėjau, mūsų siekis yra kuo labiau atverti šios šalies rinką kuo įvairesniems mūsų maisto produktams. Lietuva visada garsėjo aukšta maisto kokybe, o pastaraisiais metais vis daugiau įmonių kuria aukštesnės pridėtinės vertės produktus, tad jų eksportas yra didžiausias mūsų prioritetas. Ir čia neapsiribočiau pieno ar mėsos sektoriais, tačiau itin išskirčiau specifinius mūsų konditerijos ar net gėrimų produktus. Svarbu, kad airiai labiau pažintų mūsų maisto produktų kokybę ir juos pamėgtų.

– Ar manote, kad skatinant maisto produktų eksportą galėtų pagelbėti Airijoje gyvenantys lietuviai ir kaip?  

– Kaip žinome, Airijoje gyvena trečia pagal dydį lietuvių bendruomenė pasaulyje. Todėl ir potencialas lietuviškiems produktams ateiti į rinką turi išskirtines sąlygas. Kiekvienas lietuvis yra savo šalies ambasadorius, todėl svarbu kad visomis įmanomomis progomis lietuviai nepamirštų pasididžiuoti mūsų kokybiškais maisto produktais ir supažindinti bei pavaišinti savo draugus airius. Kita vertus, Lietuvos įmonės tikrai džiaugtųsi vietinių lietuvių iniciatyvomis padedant ar pristatant lietuviškus produktus įvairiomis progomis ar šventėse. Mes tikrai turime kuo pasigirti ir nustebinti net daug ko mačiusius ir daug ką turinčius airius.

– Airijos žemdirbiai ir maisto produktų gamintojai labai nerimauja, kad dėl „Brexit” pablogės jų produkcijos eksporto galimybės. Ar Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis padeda ir ar gali padėti sprendžiant šią problemą ir kaip?  

– Tebevykstant deryboms dėl „Brexit“, airiai su didesniu nei kitos ES šalys narės nerimu stebi jų raidą. Jų žemės ūkio ir maisto pramonės eksportas labai priklauso nuo JK rinkos, todėl galimi apribojimai privers ieškoti naujų rinkų. Eksporto diversifikavimas ir naujų rinkų atvėrimas yra sudėtingas ir daug laiko atimantis procesas, tačiau tuo pačiu atveriantis ir naujų galimybių. Taipogi, Airija tam pradėjo ruošti jau nuo  JK referendumo pradžios. Susitikimo su „Bord Bia“ atstovai kalbėjome apie tai, kaip galime padėti vieni kitiems mums pažįstamose rinkose. Tikėtina, kad diskusijas dėl to tęsime ir suteiksime vieni kitiems įvairiapusę pagalbą, atveriant mums dar pakankamai naujas rinkas.

– Lietuva pirmą kartą buvo pristatyta maisto ir gėrimų parodoje „Food and Drinks Expo“, sakykite, prašom, kokia šio dalyvavimo nauda ir kaip tokie renginiai prisideda prie prekybos tarp šalių skatinimo?  

– Specializuotos žemės ūkio ir maisto produktų parodos yra viena geriausių platformų, kur mūsų gamintojai gali prisistatyti ir parodyti save. Labai skatiname ir raginame Lietuvos maisto perdirbimo ir gamybos pramonės atstovus aktyviau dalyvauti jose, nes tai geriausias būdas būti pastebėtiems. Šioje parodoje turėjome įvaizdinį Lietuvos maisto sektoriaus stendą, kuriame lankytojai galėjo susipažinti su mūsų pieno, konditerijos, gėrimų ir kt. pramonės produkcija. Mes žinome, kad didelė dalis maisto produktų į Airiją yra atvežami iš JK, todėl „Brexit“ kontekste, atsiradus naujų tiekėjų poreikiui, norime kad Lietuvos įmonės būtų tarp galimo pasirinkimo. Svarbiausia, kad vietos importuotojai žinotų apie galimas importo alternatyvas, todėl skatiname ir remiame įmonių dalyvavimą parodose. Taip pat pačios įmonės turi aktyviai veikti plėtojant užmegztus prekybos kontaktus. Tikime, kad ateityje tie prekybos ryšiai su Airija tvirtės ir šioje rinkoje bus tik didesnis lietuviškų maisto produktų pasirinkimas.

– Dėkojame jums už įdomų pokalbį ir tikimės, kad jau artimiausiu metu lietuviškų maisto produktų galėsime rasti ne tik čia veikiančiose Rytų Europos parduotuvėse, bet ir kitų parduotuvių tinkluose.