Home Aktualu Lenktyninkų patiriamas krūvis prilygsta ilgų nuotolių bėgimui: kas padeda tam pasiruošti?

Lenktyninkų patiriamas krūvis prilygsta ilgų nuotolių bėgimui: kas padeda tam pasiruošti?

10 views
0

Ar kada pagalvojote, kad automobilio vairavimas gali prilygti maratono bėgimui ar kaitinimuisi pirtyje? 23-čią kartą šią vasarą Palangoje vykusių ilgų nuotolių automobilių „Aurum 1006 km lenktynių“ dalyviai jau ruošiasi kitų metų renginiui ir tai daro kaip tikri olimpiečiai – intensyviai sportuoja, didina ištvermę, pirtyse pratinasi prie varginančio karščio. Lenktynininkų fizinę būklę tyrę mokslininkai sako, kad ne tik automobilio galingumas yra svarbus trasoje, bet ir tinkamas jį vairuojančių žmonių pasiruošimas.

Ruošiasi visus metus

Komandos „Ignera & Bio-Circle by Dynamit“ atstovas ir įmonės „Volfas Engelman“ rinkodaros vadovas Mantas Matukaitis pasakoja, kad per šių metų varžybas neteko 3,5 kilogramo, tačiau dėl tinkamo fizinio pasiruošimo didelio diskomforto nejautė.

Kartu su kitais komandos nariais – Aivaru Pyragiumi, Karoliu Gedgaudu, Roku Steponavičiumi ir komandos vadovu Mindaugu Valiūnu – jis lenktynėms ruošiasi visus metus. Vyrų komanda šiais metais „Aurum 1006 km lenktynėse“ dalyvavo automobiliu „Lamborghini Hurican Supertrofeo Evo“ ir savo klasėje užėmė trečią vietą.

„Jeigu kalbėtume apie fizinį pasiruošimą, tai pagrindinis dalykas – atsparumas karščiui ir tam tikras širdies ir kraujagyslių sistemos pasiruošimas, nes širdies ritmas važiavimo metu yra labai intensyvus. Mes bėgiojame krosus, važinėjame dviračiais, mankštinamės sporto salėje, kaitinamės pirtyse – kiekvienas randa savų būdų.

Šiais metais pavyko pasiruošti taip, kad važiuodamas savo pamainą, aš nejaučiau jokio diskomforto, jokios įtampos organizmui dėl karščio ar širdies“, – tikina M. Matukaitis.

Be fizinio pasiruošimo, lenktynininkai lavina ir vairavimo įgūdžius – atlieka reakcijos pratimus, treniruojasi simuliatoriuje, lenktyniauja virtualioje erdvėje. Be abejo, būtina gerai susipažinti ir su pačiu automobiliu, pasivažinėti trasose, perprasti visas jo subtilybes.

Išgėrė penkis litrus vandens

M. Matukaitis itin akcentavo vandens svarbą lenktynių metu. Ne veltui šiais metais „Aurum 1006 km lenktynių“ metu natūraliai savo sudėtyje jodo turintis vanduo „Uniqa“ buvo tiesiog graibstomas. Natūralaus mineralinio vandens atstovai paskaičiavo, kad renginio metu buvo išgerta maždaug 3000 litrų vandens.

Ilgų nuotolių lenktynių metu, pavyzdžiui, tokių kaip Dakaras, sportininkams labai padeda moderniuose sportiniuose automobiliuose įmontuotos atsigėrimo sistemos. Jas sujungus su moderniais šalmais vienu mygtuko paspaudimu lenktynininkai gali atsigerti neatitraukę rankų nuo vairo.

„Dalyvaujant ilgų nuotolių lenktynėse, kur pamaina trunka 2-3 valandas, be šito išsiversti neįmanoma, nes gresia dehidratacija. Mes lenktynių trasoje praleidome valandą, tad tai nebuvo taip jau kritiškai būtina.

Palaikyti budrumą, tonusą ir reakciją lenktynių metu padeda bananai ir šokoladas. Energiniai kokteiliai, pavyzdžiui, su kofeinu, taurinu, padeda išbudinti organizmą, bet svarbiausia yra vanduo. Visi komandos nariai turi savo gertuves, savo buteliukus, nešiojamės visą laiką su savimi, pasipildome. Pavyzdžiui, aš, jeigu prisimenu, lenktynių dieną išgeriu maždaug penkis litrus skysčių“, – sako M. Matukaitis.

Tyrė lenktynininkams tenkantį krūvį

Tai, kad lenktyninkai varžybų metu patiria didžiulį fizinį krūvį, įrodė ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkų atliktas tyrimas. Profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Marius Brazaitis, analizuojantis žmogaus kūno termoreguliacijos ypatumus, kartu su kolega daktaru Nerijumi Eimantu savaitę stebėjo „Aurum 1006 km lenktynėse“ dalyvavusių dviejų sportininkų – vyro ir moters – fizinę būklę.

Savo tyrimą mokslininkai pradėjo dar prieš varžybas ir stebėjo, kaip keičiasi lenktynininkų būsena. Ant jų kūnų prisegti specialūs diržai su sensoriais bei laikrodžiai ant rankų fiksavo kiekvieną širdies tvinksnį, o duomenys buvo siunčiami į kompiuterį išsamiai analizei.

„Per lenktynes temperatūra automobilio salone gali pakilti iki 60–70 laipsnių, be to, sportininkai dar dėvi tamprius apatinius drabužius ir kombinezoną bei stipriai prisiveržia saugos diržus. Tokiomis sąlygomis jų vidinė temperatūra pakyla keliais laipsniais.

Prietaisų užfiksuoti duomenys parodė, kokį fiziologinį stresą lenktynininkai patiria per valandos važiavimą. Mūsų tiriamiems lenktynininkams fiksuotas momentinis 180 tvinksnių per minutę širdies darbas – tai prilygsta didelio intensyvumo fiziniam darbui, pavyzdžiui, bėgant ar važiuojant dviračiu maksimaliomis pastangomis. Nustatėme, kad lenktynininkų širdies darbą labiausiai veikia aukšta temperatūra, išgąstis dėl rizikingų manevrų trasoje, įvairios gravitacijos, išcentrinės jėgos ir dėl rizikingo važiavimo patiriamas stresas“, – tyrimo rezultatus apžvelgia M. Brazaitis.

Profesorius pabrėžia, kad sveikatai tokios momentinės perkrovos nėra pavojingos tik tokiu atveju, jei jos trunka trumpai ir jei žmogus yra tam pasiruošęs fiziškai.

Pagrindinė mokslininkų išvada ir patarimas – rūpintis ne tik lenktynių technika, bet ir stiprinti širdį. Ištvermę treniruoti M. Brazaitis rekomenduoja bėgiojant, važiuojant dviračiu, plaukiojant, atliekant didelio intensyvumo fizinius pratimus, kiekvieną dieną pabūti tokioje būsenoje, – karščio, streso ir fizinio aktyvumo –  kurios galima tikėtis varžybų dieną.

Nuotraukų autorius Egidijus Babelis