Home Mano Airija Lapkričio 1-oji – airių folkloro herojės Puka* diena

Lapkričio 1-oji – airių folkloro herojės Puka* diena

51 views
0

Puka – tai keltų folklore minima mitinė būtybė. Šiaip, tai nėra konkretus subjektas, o viena iš nuostabių mitinių personažų, tokių kaip leprekonai**, baubai, goblinai*** ir kt.

Puką vienu metu sukelia ir pagarbą ir baimę tiems, kurie tiki šiomis būtybėmis.

Pasak legendos, Puka yra vilkolakis, kuris įgauna įvairias formas.

Ji gali virsti arkliu, triušiu, ožiu, goblinu ar šunimi.

Nesvarbu, kokią formą Puka turi įgavusi, jos kailis beveik visada yra tamsus.

Dažniausiai šis padaras įgauna lygiaplaukio juodo žirgo pavidalą su plevenančiais karčiais ir žėrinčiomis auksinėmis akimis.

Jei pavyksta privilioti žmogų užlipti ant arklio, kuriuo yra pasivertusi Puka, nugaros, jo laukia pilnas iššūkių jojimas, tačiau vilkolakis raiteliui jokios realios žalos nepadaro.

For rate card and enquirers call 0851602896 or sales@lietuvis.ie

Pasak kai kurių tautosakininkų, vienintelis žmogus, kada nors jojęs ant Pukos, buvo didysis Airijos karalius Brianas Boru. Norėdamas sėkmingai pabalnoti vilkolakį, Boru panaudojo specialias kamanas, kuriose buvo trys uodegos plaukų kuokštai.

Puka gali kalbėti žmonių kalba, duoti patarimų ir, sakoma, netgi apsaugoti žmones nuo nelaimių.

Nors Puka mėgsta klaidinti ir gąsdinti, tautosakoje ši būtybė laikoma geranoriška.

Puka siejama su Samhain arba Sauin keltų derliaus švente. Dabar ši diena yra labiau žinoma kaip Helovinas.

Viskas, kas liko lauke po derliaus nuėmimo, laikoma, kad tai priklauso Pukai arba yra stebuklingai paveikta ir todėl nevalgoma. Kai kuriose vietose po javapjūtės palikdavo nedidelę dalį derliaus kaip „Pukos dalį“ derliaus nuėmimo metu, norėdami nuraminti alkanus mitinius padarus.

Lapkričio 1-oji yra Pukos diena, vienintelė diena metuose, kai galite tikėtis, kad Puka bus mandagi.

Kai kurių vietovių tautosakoje Puka buvo žinoma kaip personažas, kuris lapkričio pradžioje šlapinosi arba spjaudydavo ant laukinių vaisių, todėl jie tapdavo nebevalgomi ir nesaugūs.

Būtent todėl Airijoje susiformavo įsitikinimas, kad spalio 31 d., Puka ištepa gervuoges savo seilėmis, o jas suvalgę žmonės, suserga.

Kai kurių regionų tautosakoje apie Puką kalbama labiau su pagarba nei su baime.

Jei su ja tinkamai elgtis, ji gali būti netgi naudinga tiems, kurie ją tinkamai pasitinka.

Puka yra kalnų ir kalvų kūrėja, o šiuose regionuose sklando pasakojimai, jog jei ji kam nors pasirodo lapkričio pirmąją dieną, tam gali ką nors gero išpranašauti arba įspėti į ją besikreipiančius.

Kai kurių Dauno grafystės vietovių tautosakoje Puka atrodo kaip mažas, bjaurus goblinas, reikalaujantis dalies derliaus.

Lišo grafystės folklore ji vaizduojama kaip siaubingas vaiduoklis, o Voterfordo ir Veksfordo legendose Puka pasirodo kaip erelis su didžiuliais sparnais.

Roscommon legendose ji yra juodas ožys.

Spalio 28 – spalio 31 dienomis Airijoje vyksta spalvingi festivaliai, skirti Pukos garbei.

Šiais metais Helovino šventės vyks Trim ir Atboy Meath grafystėse.

Pukos 2022 festivalio programoje numatomi menininkų pasirodymai, pasivaikščiojimai, ekskursijos, išvykos ir meistriškumo kursai.

Apie tai daugiau skaitykite https://pucafestival.com/

* Airių kalba žodis „puka“reiškia „dvasia“arba „vaiduoklis“, tačiau iš esmės taip vadinama būtybė, kuri iš prigimties yra artima fėjoms. Nepaisant to, Puka nėra fėja, o greičiau vilkolakis, nes gali būti įvairių gyvūnų, dažniausiai arklio, ožkos, šuns ir triušio, pavidalu. Kartais ji atrodo kaip negražus goblinas.

**Leprekonas (air. leipreachán; angl. leprechaun) – airių mitologinė būtybė, siejama su turtais ir laime. Vertimuose į lietuvių kalbą jie dažnai vadinami gnomais. Daugumoje istorijų leprekonai vaizduojami kaip taikios linksmos būtybės, kurios mėgsta gyventi nuošaliose vietovėse.

*** Goblinas – išgalvotas personažas, piktadarys, kuris yra žemo ūgio ir žalios spalvos. Gyvena požemių karalystėje.