Penkiolika metų – tai daug ar mažai? Kalbant apie laikraščio gyvavimą, nesunkiai galima išvesti paralelę su žmogaus gyvenimu, nes joks laikraštis, žurnalas, knyga, spektaklis, muzikinis kūrinys ar filmas ilgai negyvena be žmogaus – savo skaitytojo, žiūrovo ar klausytojo. Tik ką gimęs laikraštis, kaip ir bet koks kitas kūrinys ar leidinys, iš karto pradeda ieškoti kelio į žmogaus širdį ir jeigu tą kelią suranda, reiškia, jis gyvens. Lygiai taip pat kaip ir kūdikiui – tik ką gimusiam vaikeliui, ypatingai reikia globos, šilumos ir, pirmiausiai, artimųjų meilės. Laikraštis „Lietuvis“ tokią artimųjų meilę gavo nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų – jis turėjo pastovų leidėją – Sergejų Tarutiną, kuris jo niekam neatidavė, nepardavė ir neperleido iš rankų į rankas ir išsaugojo mums, Airijos lietuviams spausdintą lietuvišką žodį, tikėdamas, kad šį lietuvišką, bet ne Lietuvoje, o Airijoje gimusį „kūdikį“, kuriam ir lietuvišką vardą davė „Lietuvis“, pamils, palaikys ir visada parems į šią salą įvairių gyvenimo vėjų nublokšti jo tautiečiai. Taip ir buvo – laikraštis išėjo „savo laiku“ ir nesunkiai surado vietą tarp Airijos lietuvių. Nuo pat laikraščio gimimo kartu su juo buvo ir dizainerė-maketuotoja – Santa Silina, kuri jį kantriai “rengė”, puošė ir dailino, kad jis pasiektų savo skaitytą dailus ir patrauklus akiai. Laikraštis turėjo keletą redaktorių, tai: Anastasija Markova-Remizova, Rita Orlovičienė, Laima Prokofjevienė, Eurika Masytė, Edita Nyork, Gintarė Jurgė. Šios redaktorės, prieš išleisdamos laikraštį „į pasaulį“, po kruopelytę rinko informaciją, įdėjo į jį savo meilę ir širdies šilumą, tikėdamos, kad šį „vaiką“ priims tautiečiai, padės jam ir palaikys. „2004 metų rugsėjo mėnesį dienos šviesą išvydo „Lietuvis“. Tuomet, kaip ir dabar, pirmasis ir vienintelis lietuviškas laikraštis Airijoje. Tais pačiais metais, tiesa, kiek anksčiau, gegužės pirmąją, Lietuva įstojo į ES“, – prisimena tuos laikus laikraščio „Lietuvis“ leidėjas Sergejus Tarutinas. – Jis buvo skirtas migrantams iš Lietuvos, kurie atvyko į šalį ir kurie jau galėjo legaliai joje dirbti. Siekėme, kad laikraštis padėtų jiems prisitaikyti naujoje vietoje, informuotų apie šalies įstatymus ir pagelbėtų integruotis į šalies bendruomenę. Matydami, kiek jaunų žmonių iš buvusių sovietinių respublikų atvažiuoja į Airiją, nusprendėme, kad būtina pradėti spausdinti laikraščius jų gimtąja kalba. Išanalizavę situaciją, pamatėme, kad lietuvių bendruomenė yra viena iš gausiausių, todėl nusprendėme leisti laikraštį lietuvių kalba. Pavadinimą naujam leidiniui rinko visas redakcijos kolektyvas – galiausiai nusprendėme, kad laikraščio pavadinimas „Lietuvis“ tiks labiausiai, nes jis aiškiai parodo, kam jis skirtas, be to, toks laikraščio pavadinimas suprantamas ir airiams, aiškiai nurodantis jo auditoriją. Laikraščiui logotipą sukūrė garsus lietuvių dailininkas Andrius Kovelinas, kuris tuo metu pas mus dirbo grafikos dizaineriu. Straipsnius laikraščiui tuomet rinko iš Visagino į Airiją atvykusi Anastasija Makarova. Per 15 metų “Lietuvis” tapo žinomas ne tik tarp imigrantų, atvykusių į Airiją iš Lietuvos, bet ir pačioje Lietuvoje bei kitose užsienio šalyse“.
“Lietuvis” visada stengėsi ir tebesistengia dalyvauti beveik visuose svarbiausiuose Airijos lietuvių bendruomenės organizuojamuose renginiuose. Beveik prieš dvejus metus, į Airiją atvykus naujai paskirtam Lietuvos Respublikos ambasadoriui Egidijui Meilūnui, prasidėjo glaudus laikraščio ir viso ambasados kolektyvo bendradarbiavimas, kurio dėka laikraščio nušviečiamų temų ratas gerokai išsiplėtė. Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje ne tik pastoviai informuoja laikraštį apie įvairius renginius, bet ir į jo gyvenimą įtraukia vis daugiau ir daugiau žmonių. Ambasados pagalba laikraščiui iš tiesų neįkainojama – esame labai jiems už tai dėkingi. Už nuolatinę pagalbą laikraščiui dėkojame visoms Airijos lietuvių bendruomenėms, kurios nuolat kviečia „Lietuvį“ į jų organizuojamus renginius, didžiulį AČIŪ sakome Airijoje veikiančioms lituanistinėms mokykloms, labdaros organizacijai „Airijos lietuviams rūpi“, teisininkams, kurie padeda mūsų laikraščio skaitytojams narplioti sudėtingas teisines situacijas ir kurie noriai atsako į jų klausimus, konsultuoja ir pataria, Airijos lietuvių „Žalgiris“ krepšinio ir „Baltic United FC“ futbolo komandoms, Airijos lietuvių bėgikų klubui, Airijos lietuvių sporto asociacijai ALSA, „Aurora Project“, fotografų klubui, MV Transport“, „Lituanica“, kuri pastoviai remia visus Airijos lietuvių renginius, „Dublin Duona“ kolektyvui, nes be šio kolektyvo kepamos naminės duonos, „Mother‘s Home made Food“, Renatos ir Raimundo Zaveckių skanėstų, Airijos lietuvių renginiai nebūtų tokie sotūs. Didžiulis AČIŪ reklamos davėjams, nes be reklamos žiniasklaida tikrai neišgyventų. Dėkojame visiems muzikantams, dainininkams ir šokėjams, kurie mielai sutinka duoti interviu laikraščiui ir su juo bendradarbiauti. Ir, aišku, iš visos širdies dėkojame laikraščio skaitytojams, kurių pastabų – ir gerų, ir ne visai gerų, kartais šmaikščių, o kartais ir piktokų – laikraštis auga ir mokosi būti įdomesnis, protingesnis ir reikalingesnis.
Taigi, grįžtant prie to klausimo – ką reiškia laikraščiui penkiolika metų – tai daug ar mažai? Tikriausiai tai nėra daug, jeigu vėl jį palyginsime su žmogaus gyvenimu, tačiau jeigu pažvelgsime į tas sąlygas, kuriomis tas laikraštis gyvavo ir gyvuoja, galima pasakyti, kad tai nėra jau tiek mažai. Dabar „Lietuvis“, kaip ir visa „popierinė“ spauda, išgyvena itin sudėtingus laikus – žmonės pradėjo mažiau pirkti ir skaityti ne tik laikraščių, bet ir knygų – pasaulį užkariaujantis internetas pamažu spausdintą žodį išstumia iš mūsų gyvenimo. Laimei, laikraštis „Lietuvis“ greitai pritaikė ir prie naujų sąlygų – dabar spausdintą laikraštį “Lietuvis” galima ne tik nusipirkti Rytų Europos parduotuvėse, bet ir skaityti laikraščio internetinėje svetainėje www.lietuvis.ie bei socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ puslapiuose. Svetainės kūrimą dalinai finansuoja “Enterprise Board”. Šiandien laikraštis gali didžiuotis, turėdamas daugiau nei 8500 internetinių skaitytojų – dauguma jų kasdien užsuka į laikraščio puslapius ir ne tik peržiūri naujienas, bet ir rašo atsiliepimus, išsako savo nuomonę. Ačiū jiems ir visiems visiems už kasdienį buvimą su laikraščiu.
Eugenija Vitkienė
“Lietuvis” redaktorė
