Site icon Laikraštis „Lietuvis“

Kelionė po žydišką-lietuvišką Dublino rajoną – Portobello

Audrius Janecka – rabinas

2004 metų, gegužės mėnesį atsidarė Europos Sąjungos sienos ir lietuvaičiai plūstelėjo (oficialiai) Airijon. Su tų metų banga atvykau ir aš. Nenutrūkstantis srautas teka iki šiolei. Net ir šiandien, susitikus nepažįstamą lietuvį Airijoje, automatiškai vienas kito klausi: “Kiek metų gyveni Airijoje?” “17”, – atsakau ir viduje pagalvoju: “Ilgai. Esam senbuviai”.

Perskaičiau airių istoriko Cormac O Grada knygą “Jewish Ireland in the Age of Joyce: A Socioeconomic History”. Knyga išleista 2006 metais. Istorikas teigia, jog pirmieji išeiviai iš Lietuvos Airijoje apsigyveno 1870 metais. Akys “iššoko” ant kaktos. Suintrigavo mane, tad patikrinau internete: 1901 metų Visuotinio surašymo duomenimis Dubline gyveno 2170 žydų, kur faktiškai beveik visi deklaravo esantys iš Lietuvos. Še tau, boba, ir devintinės… o aš naiviai tikėjau, jog pirmieji lietuviai, su darbo vizomis, apsigyveno Airijoje 1999 ar 1997 metais.

Buvusi sinagoga ir žydų įkurta profsąjunga

Ką gi, sužinojus tokią naujieną, parūpo apsilankyti ten, kur gyveno pirmieji išeiviai iš Lietuvos. Įsidėjau į kuprinę fotoaparatą, sumuštinių ir atsarginius batus, jei nuo nenutrūkstamo vaikščiojimo padai sudiltų, ir patraukiau į milijoninį miestą (Dubline gyvena 1,8 mln žmonių) lietuviškų pėdsakų ieškoti. Visi Lietuvos žydai apsigyveno išskirtinai Dublino rajone Portobello, kuris buvo vadinamas “Mažąja Jeruzale”. Tiems, kas negyvena Dubline, o ir patiems dubliniečiams mandagiai paaiškinsiu, jog Portobello rajonas yra: einant nuo Šv. Patriko katedros iki  Stephen’s Green prekybos centro žemyn iki Grand Canal kanalo.

Tipinis Portobello pastatas
Nesudėtinga žydiškai-airiško namo architektūra

Iš pradžių, visi emigrantai apsigyveno rajone, gatvių – Lower Clanbrassil street- South Circular Road-Leonard’s Corner – apsuptyje. Čia buvo žydų kvartalas arba Mažoji Jeruzalė. Vėliau, atkutę ir praturtėję, persikeldavo gyventi į prestižinį rajoną, esantį Bloomfield Avenue, Longwood Avenue gatvėse.

Žydų mokykla Bloomfield Avenue gatvėje

Koks jausmas patekus į žydišką-lietuvišką Dublino rajoną? Ogi kaip Lietuvoje. Tie patys plytų dekoratyviniai elementai aplink duris, langus, stogo apačioje, ant sienų. Tas pats, ar tu būtum Simne, ar Kėdainiuose, ar Žagarėje, kur miestelių centre stovi žydų statyti namai.

Dekoratyviniai elementai aplink duris, langus, stogo apačioje, ant sienų

Dublinas didelis, bet kodėl atvykėliai apsigyveno būtent Portobello rajone? Šiek tiek istorijos. Iki 17-o amžiaus pabaigos, kur dabar yra Portobello rajonas, buvo plikas laukas, kuriame 1649 metais, įvykus mūšiui tarp rojalistų ir parlamento šalininkų, pasiliko gulėti daug užmuštų kareivių, tad ši vieta įgavo Bloody Fields (Kruvini laukai) vardą. Miestui pradėjus plėstis pietų link, laukas buvo užstatytas pastatais. Turėti tokį rajono pavadinimą buvo nemalonu, tad kai 1739 metais, karo su Ispanija metu, britų kariuomenė užėmė labai svarbų ir strateginį uostą Portobello, esantį Panamoje, šiam įvykiui pažymėti, Dublino rajonui buvo suteiktas Portobello vardas.

Žydų statytas namas – toks pats, kurį gali pamatyti bet kurio miestelio centre, kur jie buvo įsikūrę

1815 metais, kitoje kanalo pusėje, buvo pastatytos kareivinės Cathal Brugha Barracks, veikiančios iki šiolei. O kur kareiviai, ten iškart atsiranda sekso paslaugų servisas, tad tokioje kaimynystėje krinta nekilnojamo turto ir nuomos kainos. Tas paranku naujai atsikėlusiems ateiviams. Plius, pati vietinė bendruomenė, religijos prasme, nebuvo vientisa. Kataliku ir protestantų gyveno vienodai, buvo daugiau religinės tolerancijos, o tuo pačiu ir saugumo. Tad šie faktoriai lėmė žydų pasirinkimą apsigyventi Portobello rajone.

Taip ir gyveno naujoje vietoje, gimdė ir augino vaikus, o jų gretas vis papildydavo nauji emigrantai iš Lietuvos. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, Dubline gyveno apie 3 300 žydų bendruomenė. Vieni iš jų buvo eiliniai darbininkai, kiti užsiimė verslu, mokslu, sportu, medicina bei politika. Tiesa, dauguma norėdami kažką pasiekti visuomenėje, keisdavo pavardes bei vardus į neutralesnius, siekiant nepritraukti antisemitų dėmesio.

Nors bendruomenė buvo nedidelė, tačiau rajone veikė net 6 sinagogos. Vienos buvo skirtos turtingiems, kitos proletarams bei ortodoksams. Vienoje iš sinagogų, esančioje Walworth Road gatvėje, šiandien veikia žydų muziejus.

Žydų muziejus

Įdomu pamatyti Guinness alaus butelį, kur ant etiketės nei vieno žodžio angliškai, tik jidiš kalba.

Lennox gatvėje stovi Bretzel Bakery kepykla, įkurta 1870 metais. Kepykla veikia ir šiandien, kepdama duoną ir “pončkas”.

Bretzel kepykla

Metams bėgant, ji keitė pavadinimus ir savininkus, tarp kurių buvo ir išeiviai iš Lietuvos. 1892 metais į Dubliną iš Kuršėnų atvyko Ada Shillman (1859-1933) ir tapo akušere. Bloomfield Avenue gatvėje ji įkūrė ambulatoriją žydų moterims ir prisidėjo įkuriant Saint Ultans vaikų ligoninę Charlemont gatvėje.

Buvusi vaikų liggoninė

Šiandien ligoninės vietoje stovi Clayton Hotel viešbutis, tačiau statybininkų garbei reikia paminėti, jog originalus ligoninės pastatas išsaugotas. Jis tiesiog apgaubtas mūrine siena, tačiau pro stiklus aš lengvai įžiūrėjau senosios ligoninės sienas – ji paversta viešbučio dalimi. Iš Žagarės atvykęs Louis Bookman (1890-1943) čia žaidė kamspyrį (futbolą) už Airijos rinktinę 1914-1921 metais.

(Tęsinys kitame laikraščio numeryje)

Titulinėje nuotraukoje: Leonard‘s Corner, Portobello

Audrius Janecka

Nuotraukos iš straipsnio autoriaus asmeninio albumo

 

 

 

 

Exit mobile version