Home Mano Airija Kelionė po žydišką-lietuvišką Dublino rajoną – Portobello

Kelionė po žydišką-lietuvišką Dublino rajoną – Portobello

45
0
Audrius Janecka – rabinas

2004 metų gegužės mėnesį atsidarė Europos Sąjungos sienos ir lietuvaičiai plūstelėjo (oficialiai) Airijon. Su tų metų banga atvykau ir aš. Nenutrūkstantis srautas teka iki šiolei. Net ir šiandien, susitikus nepažįstamą lietuvį Airijoje, automatiškai vienas kito klausi: “Kiek metų gyveni Airijoje?” “17”, – atsakau ir viduje pagalvoju: “Ilgai. Esam senbuviai”.

 (Tęsinys, pradžia Nr. 8 (543)

Stella Steyn (1907-1987) tapo garsia dailininke-menininke (tėvai iš Akmenės). Didžiausias jos darbas – iliustruota James Joyce knyga “Finnegans Wake”.

Gerald Davis (1938-2005), kurio tėvas atvyko iš Lietuvos 1880 m. –  dailininkas, vienas ryškiausių Airijos abstrakcionistų. Turėjo savo meno galeriją. Buvo įkūręs įrašų studiją džiazo muzikantams, poetams ir aktoriams remti. Per Bloomsday dieną persirengdavo Leopoldu Blumu ir būdavo parado vedlys.

Maurice Levitas (1917-2001) akademikas, kurio tėvas atvyko iš Akmenės, susižavėjęs komunizmo idėjomis, tapo komunistu, kovojo Ispanijos pilietiniame kare. Jo duktė Ruth Levitas (g.1949) yra sociologijos profesorė.

Turbūt daugelis žino Gaiety teatrą, stovintį šalia Stephen’s Green prekybos centro, kuriame kasmet vyksta Riverdance pasirodymai. 1936 metais jį nusipirko Louis Elliman (1906-1965), kurio senelis buvo iš Kauno apskrities. Jam priklausė 30 teatrų, tarp kurių buvo: Theatre Royal, Savoy, Theatre De Luxe ir Metropole teatrai Dubline. 1957 m. įkūrė Ardmore Studios kino studiją Bray mieste, Wicklow grafystėje, kur dabar Holivudas štampuoja filmus ir serialus visam pasauliui.

Myer Wigoder (1855-1933) atvyko iš Viekšnių ir įkūrė fotoateljė Talbot gatvėje. Spausdino šventųjų nuotraukas katalikams. Jo sūnus Harry Wigoder (1881-1932) įkūrė pirmąją Airijoje tapetų ir dažų parduotuvę, kuri veikia iki šiol ir bazuojasi Long Mile Rd, Walkinstown rajone. Solomon Woolfson (1923-2007) 1952 m. įkūrė čiužinių ir baldų kamšalų gamyklą; 1972 m. pirmieji Airijoje pradėjo gaminti sintetinius (putų) kamšalus patalynei ir automobilių sėdynėms. Gamykla Kayfoam gyvuoja ir šiandien Bluebell biznio parke. Maurice Bernstein (1872-1945) atvyko iš Šilalės 1899 m. jau būdamas patyręs siuvėjas, tad gavo darbą prestižinėje siuvykloje Anderson and Anderson, kuri siuvo rūbus karališkai aukštuomenei. Jungtinės Karalystės karalius Edward 7-asis ir Vokietijos kaizeris Wilhelm net neįtarė, kad jų švarkus medžioklei siuvo Lietuvos žydas Dubline.

Protėvių verslas tęsiasi
Verslo tradicijos tęsiamos

Michael Noyk (1884-1966) atvyko iš Telšių kai jam buvo vieneri metai. Tapo advokatu. Buvo asmeninis Arthur Griffith (Sinn Fein partijos įkūrėjas) asmeniniu advokatu. Po Velykų sukilimo 1916 m. teisme gynė 5 pagrindinius IRA kovotojus. Robert Briscoe (1894-1969) tapo politiku, 38-erius metus buvo  parlamentaru, du kartus – 1956/57 ir 1961/62 metais – buvo Dublino meru. Jo sūnus Ben Briscoe (g. 1934) buvo parlamentaru 37-erius metus ir buvo Dublino meru 1988/89 metais. Jis atidengė Molly Malone skulptūrą (1988 m. birželio 13 d.), Dublino simbolį, dabar stovinčią Suffolk gatvėje. Kur tu rasi pasaulyje tokią, ne angliškai kalbančią valstybę, kurios palikuonys valdė Dubliną ir kūrė įstatymus Airijai?

Tačiau pats garsiausias lietuviškas žydas, žinomas visame pasaulyje, yra Leopoldas Blumas (Leopold Bloom), įamžintas airių rašytojo James Joyce romane “Odisėjas” (Ulysses).

. Bloomfield Avenue gatvė
Leopoldo Blumo namas
Leopoldo Blumo namo ženklas

Kūrinys buvo publikuotas 1920 m. Tai fikcinis herojus, tačiau žinomiausias. Skeptikams paaiškinu kodėl taip manau: 1. James Joyce rašytojo tėvai, prieš jam gimstant, gyveno adresu 30 Emorville Avenue.

Čia gyveno James Joyce tėvai

Tai pati širdis turtingų žydų rajone. Stovėjau prie šio namo, fotografavau. Prabangiai atrodo. Būsimam rašytojui augant, jis neišvengiamai girdėjo tėvų prisiminimus apie gyvenimo patirtį žydų apsuptyje. Tarp kitko, šioje gatvėje gyveno politikų Briscoe tėvai ir seneliai. 2. Romane Leopoldas Blumas gyveno ne kitur, o Portobello rajone, kur buvo Mažoji Jeruzalė. 3. Šio fikcinio veikėjo gyvenamasis adresas yra: 52 Upper Clanbrassil Street – taip pat turtingų žydų apgyvendintas rajonas, o namas realiai egzistuoja ir šiandien. Tad drąsiai teigiu, jog tai garsiausias lietuviškų šaknų turintis žydas.

Kokia situacija šiandien Portobello rajone?

Žydų architektūra su islamo simboliais

Žydų nebeliko. Dalis jų asimiliavosi per vestuves su kitataučiais. 1948 metais susikūrus Izraeliui, vieni išvyko į istorinę tėvynę, kiti, bėgdami nuo prasto gyvenimo, emigravo Amerikon. Likusieji su lietuviškomis šaknimis persikėle gyventi toliau, už 5 km esančius Terenure ar Rathfarnham rajonus.

Suoliukas su jidiš užrašu

Ar yra lietuvių Portobello rajone? Anksčiau pažinojau tuos kurie gyveno, galbūt ir šiandien gyvena, tad lietuvių yra. Na, o pats Portobello yra nedidelis miestas su 8 500 gyventojų (2016 m. Visuotinio  surašymo duomenys), be pramonės, tapęs Dublino centrinės dalies satelitiniu rajonu. Šalia pagrindinių gatvių įsikūrę viešbučiai, ofisai, viešojo maitinimo įstaigos ir parduotuvės.

Restoranas Jerusalem

Dėl pasaulinės globalizacijos, miestas tampa kosmopolitiniu. Specialiai praėjau visa Clanbrassil gatve, nuo pradžios iki pabaigos. Pastatuose, su akivaizdžia žydiška architektūrine apdaila, kas 100 metrų įsikūrusios kebabinės. Taip, vienus emigrantus keičia kiti, tik religija kitokia. Kažkada, prieš 100 metų, čia būdavo košerinio maisto parduotuvės, dabar stovi halal maisto prekybos centras. Už kampo stovi itališka kavinukė, o dar toliau paėjus ir vietnamietiško maisto restoranas. Anksčiau, be anglų kalbos galėjai išgirsti tik jidiš kalbą, šiandien gatvėje gali girdėti viso pasaulio kalbų paletę.

Clanbrassil St. Lower
Clanbrassil St. Upper

Įdomu pasivaikščioti po lietuviškiausią (kol kas) Dublino rajoną, “pakvėpuoti” istorija. Yra ką prisiminti ir pasimokinti. Apie airišką Portobello dalį net nepasakoju,  nes reikalingas atskiras straipsnis. Galbūt kažkada atsiras kitas, daugiausia lietuvių turintis rajonas, su sava patirtimi ir palikimu. Ir tikiu, kad ateityje, iš šiandieninės bangos emigrantų, tikrai atsiras tokių, kurie, ar jų palikuonys, taps žymūs ir garsūs ne tik Dubline, bet ir visoje Airijoje. To ir nuoširdžiai linkiu.

Titulinėje nuotraukoje – Portobello centrinė gatvė

Audrius Janecka

Nuotraukos iš straipsnio autoriaus asmeninio albumo