Home Mano Airija Kalėdų eglutė ir Snieguolė – keltų palikimas

Kalėdų eglutė ir Snieguolė – keltų palikimas

46 views
0

Kalėdos ir Naujieji metai – mėgstamiausios metų šventės nėra tokios paprastos, kaip mums atrodo, ir turi tokią seną kaip pasaulis istoriją, kuri per tūkstantmečius patyrė daugybę įtakų.

Taip kaip krikščionybė yra išaugusi iš senųjų tradicijų, taip ir šių švenčių simboliai atkeliavo iš amžių gelmių.

Kaip keltų eglė tapo Kalėdų eglute?

Šiandien sunku įsivaizduoti Kalėdas ir Naujuosius metus be eglutės, o Kalėdų eglutės puošimo tradicija žinoma jau nuo keltų laikų. Be to, jos kilmė yra gana niūri.

Yra žinoma, kad dvasiniai keltų vadovai druidai garbino medžius ir augalus.

Keltai eglę laikė šventu medžiu, nes ji įkūnija amžinybę ir nemirtingumą, išlikdama žalia ir vasarą ir žiemą.

Šio medžio garbinimas buvo nustatytas taip, kad sutaptų su derliaus nuėmimu ir dievo Samhain  mirtimi (arba kaip dabar įprasta vadinti Samhain švente arba Helovinu) – keltų Naujaisiais metais.

Keltai tikėjo, kad prasidėjus žiemai, mirties deivė Cailleach savo kūju trenkia į žemę, nuo šių smūgių ši trūkinėja ir taip yra sugriaunama riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. (Deivė Cailleach dar yra žinoma kaip Ragana Žiema arba Sniego Karalienė.)

Druidai deivei Cailleach aukojo žmones ir gyvūnus, pakabindami jų vidurius ant šventojo, amžinai žaliuojančio medžio šakų.

Tradiciją pakeitė nenuorama šv.Patrikas, pasiūlęs vidurius iškeisti į figūrėles ir girliandas.

Kas galėjo patikėti, kad būtent taip atsirado modernūs naujametiniai žaislai?

Europoje tradicija Naujuosius metus sutikti su žalia gražuole prasidėjo Vokietijoje nuo senovės vokiečių legendos apie nuostabiai per žiemos šalčius pražystančius medžius.

Netrukus eglučių puošyba tapo madinga ir paplito daugelyje Senojo pasaulio šalių.

Kalėdos Lietuvoje švenčiamos nuo XIV amžiaus, kai didžiojo kunigaikščio Gedimino anūkas Jogaila vedė Lenkijos karalienę Jadvygą ir priėmė krikščionybę.

Pastebėtina, kad vietos gyventojai krikščioniškus ritualus ir naujas šventes iš pradžių sutiko su nepasitikėjimu. Jie neatsisakė pagoniškų tradicijų, o laikui bėgant, senieji ir naujieji ritualai apsijungė.

Kalbant apie Naujuosius metus, sausio 1-ąją jie švenčiami nuo XIX amžiaus. Kaip ir pagoniškų ritualų keitimo atveju, SSRS ir ateizmo laikais lietuviams pavyko išsaugoti kai kurias Kalėdų tradicijas ir apeigas.

Todėl ant šventinio „sovietinio“ stalo šampano kaimynas buvo garsusis pyragas „Šakotis“ (kartais vadinamas „Baumkuchen“), kuris nuo XV amžiaus taip pat buvo nuolatinis vestuvių ir Kalėdų švenčių svečias.

Snieguolė – anūkė ar auka?

Remiantis pagoniškais keltų tikėjimais, kalendoriniu „Gevryakh“ laikotarpiu, tai yra rudens-žiemos metu, po pasaulį vaikščiojo sidai – požemio gyventojai, pasižymėję žiaurumu ir mėgę grobti žmones.

Tam, kad jie paliktų gyvenvietę ramybėje, jiems išrinkdavo nekaltą mergelę, ją pririšdavo prie šventojo medžio – eglės ir palikdavo ją suvalgyti sidams arba didžiajam Šiaurės Senoliui, dievui Branui.

Taip jau buvo, kad senaisiais laikais Kalėdų Senelis arba Duddy na Nola (airiškoje versijoje) buvo visai ne malonus senukas, o piktasis dievas, kurio vienintelė dovana žmogui galėjo būti tik greita mirtis.

Trumpai tariant, būti keltų mergaite ir saugoti skaistybę – buvo pavojinga gyvybei. Kai kurios mokslinės versijos teigia, kad būtent iš čia ir kyla Europos tautose paplitusios pasakos apie snieguotą gražuolę – „Naujųjų metų senelio“ palydovę.

Europoje įsigalėjus krikščionybei, bažnyčia pradėjo aktyviai integruoti pagonišką kultūrą į savo veiklą. Šiaurinį Senelį ir panašius antikinės mitologijos personažus ėmė keisti šv.Mikalojaus iš Miros personažas, kuris slapčia dovanojęs dovanas neturtingų šeimų vaikams. Kalėdos tapo Naujaisiais metais, nes būtent Kristaus gimimas suteikė Europos tautoms naują chronologiją, tačiau senovinės šventės ir toliau egzistavo ne oficialiai, bet daugybės derliaus švenčių ir viduramžių karnavalų pavidalu.

Šiandien šios šventės pradinė gili prasmė prarasta, o dabar ji tapo tarptautine ir susieta su gruodžio 31 d., su data, neturinčia sakralinės reikšmės. Daugumai žmonių Naujieji metai yra proga praleisti laiką su šeima ir draugais. Šiuolaikinio pasaulio realijos ją pavertė ir komercine švente, nes naujametiniai apsipirkimai duoda ypatingai didelį pelną, o pats šiuolaikinio Kalėdų Senelio įvaizdis buvo sėkmingos, žinomo gaiviųjų gėrimų gamintojo, reklaminės kampanijos rezultatas.

Tačiau svarbiausia, kad ši šventė žmonėms teikia džiaugsmą, todėl jos vertė išlieka nepakeičiama.