Home Švietimas Išskyrė lituanistinio švietimo skaudulius: vaikai ir mokytojai neregistruojami

Išskyrė lituanistinio švietimo skaudulius: vaikai ir mokytojai neregistruojami

28
0

Seime neseniai buvo pristatyta Lituanistinio neformalaus švietimo užsienyje analizė, į ją buvo įtrauktos net 42 lituanistinės mokyklos. Ugdymo įstaigos išskyrė penkias prioritetines sritis, kurios jau dabar reikalauja specialistų dėmesio, ir išsakė, kaip Lietuva galėtų prisidėti prie vaikų ugdymo svetur.

Kaip prioritetus, kuriuos būtina spręsti jau dabar, specialistai ir lituanistinių mokyklų atstovai išskyrė registrus, vientisą mokymo sistemą, mokytojų kvalifikaciją, skaitmeninį turinį ir grįžtamąją integraciją.

„2020 metais kovo 25 dienos aktu nepritarta įstatymo pataisai dėl lituanistinio švietimo finansavimo argumentuojant, kad nėra patikimų duomenų apie lituanistinėse mokyklose besimokančių mokinių skaičių. Mokinių apskaita ir įtraukimas į bendrąjį Lietuvos mokinių apskaitos registrą ne tik šį kliuvinį ir neaiškumą eliminuotų, bet kartu turėtume ir tikslesnį lituanistinio švietimo pasaulyje vaizdą“, – kalbėjo lituanistinės mokyklos Airijoje „Gintarėlis“ vadovė Donata Simonaitienė.

Kaip dar vieną problemą ji įvardijo ir mokytojų registro trūkumą, tai sukelia daug nepatogumų kasdieniame darbe. Mokytojai negali registruotis į įvairias konferencijas, dalyvauti renginiuose, skaičiuoti pedagoginio stažo.

„Kalbėdama apie pedagoginį registrą negaliu nepaminėti ir žmogiškojo orumo faktoriaus. Juk mokytojai, ne vienerius metus pradirbę mokykloje ir dėl tam tikrų priežasčių emigravę ir mokytojaujantys svečioje šalyje, mokytojais būti nenustoja. Kita prioritetinė sritis, kurią išskyrėme, – vientisos mokymo sistemos sukūrimas. Svarbiausia čia yra programų kūrimas“, – problemas dėstė konferencijos dalyvė.

D. Simonaitienė taip pat pabrėžė, kad sukurti vieną mokymo programą skirtingoms lituanistinėms mokykloms yra neįmanoma, nes jos pernelyg skirtingos. Jos teigimu, reikėtų atsižvelgti į keletą svarbių faktorių, tokių kaip vaiko amžius, nuo kada jis pradeda lankyti mokyklą ir kokia taikoma mokymo metodika (ar kalbos mokoma kaip gimtosios, paveldėtosios, ar antrosios).

Turintys pakankamai žinių mokiniai lietuvių kalbos galėtų mokytis ir pagal bendrąją programą kaip gimtosios.

Rekomenduojama organizuoti ir žinių patikrinimą, atlikti A1, B2 kalbos lygio nustatymo testus.

„Jie (žinių patikrinimai) jau organizuojami, bet turi nemažai kliūčių ir neaiškumų, tad testavimo sistemą būtina tobulinti. Išlaikę kalbos lygio testą jaunuoliai (testas laikomas nuo 13 m. amžiaus) gauna oficialų pažymėjimą, kuris yra itin svarbus JAV dėl įskaitomų kreditų ar stojant į universitetus Europoje, kur reikalaujama keleto kalbų. Dėl pandemijos Airijoje praėjusiais metais buvo panaikinti abitūros egzaminai, tad toks pažymėjimas buvo kaip garantas ir vaiko kalbos mokėjimo lygio įrodymas“, – sakė D. Simonaitienė.

Jei vaikas mokosi pagal bendrąją Lietuvos ugdymo programą, vaikui, vadovaujantis analize, turėtų būti išduodamas pažymėjimas. Specialistai pažymi, kad kalbos mokėjimas bei reikalingų pažymėjimų išdavimas palengvintų integraciją ir sugrįžus į Lietuvą.

Pažymima, kad kliuviniu mokytojams kol kas yra tai, kad jie neturi Lietuvos pilietybės ar tam tikro išsilavinimo. D. Simonaitienė pažymėjo, kad mokytojams, ypač gyvenantiems tolimose šalyse, turėtų būti sudarytos nuotolinių kursų galimybės.

Konferencijoje taip pat pabrėžta, kad šis lituanistinių mokyklų klausimas svarbus ne tik diasporai ar užsienyje gyvenantiems žmonėms. „Tai labai glaudžiai susiję su Lietuva. Sustiprinę bei suvienodinę mokymo procesą užsienyje padarytume didžiulį įdirbį ruošti vaiką grįžti į Lietuvą“, – kalbėjo pedagogė.

Parengta pagal lrt.lt informaciją