Home Aktualu Gydytojai įvardijo septynis būdus pagerinti emocinę ir fizinę sveikatą

Gydytojai įvardijo septynis būdus pagerinti emocinę ir fizinę sveikatą

33 views
0

Lietuvos gydytojai sako, kad pastaruoju metu išgyvename tikrą psichologinių problemų epidemiją, kuri daro įtaką ne tik žmonių emocinei, bet ir fizinei sveikatai. Kaip žmonėms susidoroti su tokiu iššūkiu, kokių veiksmų imtis pasakoja „Eglės sanatorijos” direktorius medicinai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius ir Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, sanatorijos „Draugystė“ direktoriaus pavaduotojas medicinai Virmantas Rinkevičius.

Būtina išmokti į sveikatą žiūrėti holistiškai

Dar iki pandemijos atlikti tyrimai parodė, kad kas šeštas europietis susidurdavo su psichologinėmis problemomis. Nuvilnijusi COVID-19 banga ir karas Ukrainoje žmonėms sukūrė papildomų iššūkių, dėl kurių emocinė sveikata tapo dar labiau pažeidžiama. Taip pat ir Lietuvoje.

Pasak gydytojų, psichologinis atsparumas yra tiesiogiai susijęs su fiziniu atsparumu ir atvirkščiai. „Matyt, ne kartą teko girdėti pasakymą: „Sveikame kūne – sveika siela“. Tai ne šiaip skambus šūkis. Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas“, – tvirtina gydytojas, psichoterapeutas A. Balčius.

For rate card and enquirers call 0851602896 or sales@lietuvis.ie

V. Rinkevičius pritaria tokiai minčiai ir sako, kad emocinės, psichologinės ir fizinės sveikatos ryšys yra tiesioginis. Pervargimas, stresas, baimė, nepasitikėjimas savimi gali sukelti aibę fizinės sveikatos pablogėjimo simptomų: nemigą, galvos skausmą, kaklo raumenų įtampą, virškinimo sutrikimus ir kt.

„Žmogus yra proto ir kūno visuma, veikianti kaip gerai subalansuota sistema, vienu metu apimanti tiek fizinius, tiek dvasinius aspektus. Mūsų mintys, nuotaika, elgesys, jausmai ir kūno pojūčiai yra neatsiejamos organizmo dalys, kurios sąveikaudamos su aplinka veikia mūsų fizinį kūną“, – aiškino sanatorijos „Draugystė“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

For rate card and enquirers call 0851602896 or sales@lietuvis.ie

Deja, emocinių ir psichologinių iššūkių šiuolaikinio žmogaus gyvenime nestinga. Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, daugybė žmonių kenčia nuo darbuotojo perdegimo sindromo, nerimo, depresijos, nesugeba sustoti, pailsėti ar tiesiog nieko neveikti. Pastebima, kad dalis žmonių tiesiog nemoka „atsijungti“, atsipalaiduoti nuo juos supančių problemų.

Gydytojų teigimu į jų sanatorijas žmonės dažniausiai kreipiasi dėl lėtinio nuovargio ir vadovo sindromo, neurozinių sutrikimų, susijusių su stresu, somatoforminių sutrikimų (hipochondrija), įtampos sukeltų galvos skausmų ir pokovidinių liekamųjų reiškinių.

Kaip pagerinti emocinę ir fizinę sveikatą?

Pasak gydytojo, psichoterapeuto A. Balčiaus, Lietuvoje su emocinės sveikatos problemomis susiduriančių žmonių gelbėjimas neretai vis dar yra jų pačių reikalas, o daliai visuomenės psichinės sveikatos tema apskritai yra tabu. Todėl sveikatos specialistai dažniau susiduria su tais, kuriems reikia rimtos pagalbos, nei su tais, kurie renkasi ligos prevencijos kelią.

„Mitus, kad į gydymo įstaigą ar sanatoriją reikia važiuoti tik kai sveikata ima blogėti, griauti sekasi gana sunkiai. Supratimą, kad gydymas ar terapija yra naudingi ir reikalingi visų amžiaus grupių žmonėms, nes tai padeda atstatyti, stiprinti ir palaikyti sveikatą, žmonės dar tik pradeda įsisąmoninti“, – teigė psichoterapeutas A. Balčiaus.

Jo nuomone, Vakarų šalyse žmonės daugiau dėmesio skiria savo psichologinei sveikatai ir tai daro nuolat, o ne retkarčiais.

„Lietuvoje mūsų nuo mažumės nemoko atpažinti savo emocijų arba moko neteisingai. Svarbiausia suprasti, kad „gerų“ ar „blogų“ emocijų nėra. Jos daugiau ar mažiau yra įprastos, tik reikia išmokti jas atpažinti ir su jomis susidraugauti. Be to, Vakarų šalyse nėra stigmos kreiptis pagalbos į psichologą, psichoterapeutą, psichiatrą, o mes, lietuviai, dar vis bijome psichinės sveikatos specialistų, manydami, kad kreiptis į juos yra nenormalu ir gėdinga“, – sakė gydytojas A. Balčiaus.

Tokiai nuomonei pritaria ir V. Rinkevičius, kurio manymu, lietuviams dar reikia pasistengti suprasti, kad tik pats žmogus gali sustoti, skirti laiko sau, savo pomėgiams ir poilsiui.

Sveikatos specialisto teigimu, žmonių požiūris į rūpinimąsi savo emocine ir fizine sveikata Lietuvoje keistųsi sparčiau, jei adaptuotume kitose šalyse sėkmingai taikomus modelius. Pavyzdžiui, Vokietijos, kur valstybė žmonėms kompensuoja ne tik reabilitacijos, bet ir medicininės prevencijos paslaugas, padengiant jas valstybinio draudimo lėšomis.

Anot pašnekovų, kol tokių sprendimų mūsų valstybė nėra priėmusi, žmonės turi patys susiimti ir daugiau dėmesio skirti sveikatos gerinimui ir ligų prevencijai. Tai padaryti galima ne tik lankantis gydymo ar sveikatinimo įstaigose, bet ir į gyvenimą įtraukiant nesudėtingus, tačiau didelį poveikį darančius įpročius:

  1. Pakankamai miegoti. Tyrimai rodo ir sveikatos specialistai visame pasaulyje teigia, kad daugumai suaugusiųjų per parą reikia 7 ar daugiau valandų kokybiško miego. Be to, svarbu žinoti, kad svarbu ne tik bendras miego valandų skaičius, bet ir miego grafikas. Kitaip tariant, geriausiai pailsima tuomet, kai einama miegoti ir keliamasi kasdien tuo pačiu laiku.
  2. Valgyti įvairų maistą. Valgant įvairius maisto produktus iš 5 pagrindinių maisto grupių (vaisiai, daržovės, grūdiniai patiekalai, baltyminis maistas ir pieno produktai), organizmas aprūpinamas įvairiomis maistinėmis medžiagomis ir mažinama susirgimų riziką. Įvairių maisto produktų vartojimas taip pat padeda mitybą išlaikyti įdomią, pilną skirtingų skonių ir tekstūrų.
  3. Nepersivalgyti. Žmogus turėtų suvartoti tiek kaloriju, kiek jų išeikvoja fizinis aktyvumas arba išsiskiria iš organizmo. Sveikatos specialistai yra nustatę, kad vidutiniškai kalorijų dienos norma vyrui yra 2 500, o moteriai – 2 000 kalorijų. Viršijus šią ribą, ima didėti kūno svoris, kas dažnai veda į nutukimą. To išvengti galima mažinant porcijas, maistą patiekiant mažesniuose induose, valgant be pašalinių dirgiklių, tokių kaip įjungtas televizorius.
  4. Reguliariai mankštintis. Sveikatos specialistų tarpe priimta manyti, kad žmogus per dieną turėtų bet 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos. Norint mažinti kūno svorį arba pasiekti tam tikrus kūno rengybos tikslus, sportuoti teks daugiau. Tiesa, kasdienis fizinis aktyvumas gali išaugti ir be sporto klubo. Didelius pokyčius gali atnešti nedideli dienos ritmo ir įpročių pokyčiai. Pavyzdžiui, jei yra galimybė, į darbą eit pėsčiomis ar važiuoti dviračiu, o ne automobiliu, važiuojant viešuoju transportu, išlipti stotele ar dviem anksčiau ir likusį atstumą nueiti pėsčiomis, vengti liftų ir rinktis laiptus.
  5. Nerūkyti. Eurostato duomenimis, Lietuvoje vis dar rūko apie 20 proc. gyventojų. Jie, juokais sakant, gali būti vadinami paskutiniais šio sveikatai akivaizdžiai žalingo įpročio mohikanais. Nors apie rūkymo kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai prirašyta aibė tekstų ir visi viską puikiai žino, tačiau vis tiek verta paminėti, kad žmogus rūkydamas ne tik sukelia vėžį, didina širdies ligų, insulto, plaučių ligų, diabeto, lėtinio bronchito, tuberkuliozės, tam tikrų akių ligų ir imuninės sistemos problemų riziką, bet ir gali nulemti vaikų sveikatą. Naujausi tyrimai rodo, kad rūkymas gali pakenkti žmonių sveikatai ir po dviejų kartų, t.y. jūsų anūkams.
  6. Alkoholį vartoti saikingai arba visai jo atsisakyti. Tyrimai rodo, kad reguliarus, gausus alkoholio vartojimas sujaukia smegenyse veikiančius cheminius procesus, būtinus gerai psichinei sveikatai. Tad nors išgėręs žmogus gali jausti atsipalaidavimą, ilgainiui alkoholis daro neigiamą įtaką psichinei sveikatai ir gali sukelti depresijos bei nerimo jausmą, taip pat didina stresą. Mažinti alkoholio vartojimą gali padėti įvairūs iššūkiai, kviečiantis blaiviam išbūti 30, 60 ar 90 dienų. Be to, labai praverčia ir draugų ar šeimos narių palaikymas, neretai tampantis paskatinimu.
  7. Mažinti stresą. Tyrimai rodo, kad nekontroliuojamas ilgalaikis stresas gali tapti daugelio sveikatos problemų priežastimi. Laiku nesusirūpinus, dėl streso žmogų gali imti kamuoti aukštas kraujospūdis, širdies ligos, nutukimas ir diabetas. Kovos su stresu priemonės tarsi uždaro šį septynių punktų sąrašą, nes medicinos specialistai rekomenduoja, kaip ir rūpinantis emocine sveikata, valgyti gerai subalansuotą maistą, pakankamai miegoti ir reguliariai mankštinkitės. Prie šių patarimų taip pat galima paraginti mokytis atsipalaidavimo, išbandyti kvėpavimo ar meditacijos pratimus, jogą, plaukimą, arba tiesiog laiką leisti gamtoje, užsiimti kita patinkančia veiklą, kuri padeda susikoncentruoti, užsimiršti ir mėgautis akimirka.