Home Aktualu Fleksitarinė dieta: nauja mada ar sveikatai palankus maitinimosi būdas?

Fleksitarinė dieta: nauja mada ar sveikatai palankus maitinimosi būdas?

30 views
0

Prasidėjus naujiesiems metams dalis žmonių nori gyventi sveikiau, tad vis dažnesnis tampa ir eksperimentavimas su mityba. Tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje sparčiai populiarėja ne tik protarpiniai badavimai ar iškrovos dienos, bet ir fleksitarinė – pusiau vegetariška – dieta, kurioje daugiausia dėmesio skiriama augaliniam maistui, mitybos racioną kartkartėmis praturtinant ir gyvūninės kilmės produktais. Šia dieta susižavėjusiems  „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad mitybos pokyčiai turi keistis nuosekliai ir būti planuojami ilgam. Daug svarbiau – laikytis pagrindinių sveikos mitybos principų: kasdien valgyti reguliariai, nedidelėmis porcijomis, į racioną įtraukiant įvairų, skirtingomis medžiagomis praturtiną maistą.

Mitybos pokyčiai neturi būti drastiški

Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, pokyčiams kasdienėje mityboje laukti Naujų metų, gimimo dienos ar dar vieno pirmadienio tikrai nebūtina. Daug svarbiau sau atsakyti į klausimą – kodėl nusprendėme kažką keisti ir kam mums to reikia?

„Pirmas dalykas, ką reikėtų padaryti keičiant savo mitybos įpročius – to norėti ir turėti aiškią motyvaciją. Žinoma, daug lengviau tą daryti tuomet, kai kažkas mums padeda. Kitaip tariant – turime su kuo pasidalinti savo atsakomybe. Manau, kad kiekvienoje gyvenimo situacijoje galima sau surasti pagalbininką, tad norint pakeisti savo maitinimosi įpročius prieš tai pirmiausia vertėtų pasikonsultuoti su specialistu, pavyzdžiui, gydytoju dietologu“, – sako E. Gavelienė.

Ji priduria, kad pokyčiai mityboje gali įvykti tiek palaipsniui, tiek greičiau, mat kiekvienas žmogus ir jo organizmas yra skirtingi. Visgi, bet kokiu atveju patartina laikytis pagrindinių sveikos mitybos principų, vengti kraštutinumų ir organizmą alinančių dietų.

„Pradedant mitybos pokyčius savo dienoje labai svarbu suplanuoti valgymo laiką ir stengtis bent jau tris kartus per dieną, numatytu laiku, to režimo laikytis. Kasdienėje mityboje taip pat labai svarbu užtikrinti įvairovę – į racioną įtraukti skirtingus vaisius bei daržoves, baltymais turtingus produktus, gerti pakankamą kiekį vandens. Tuo tarpu įvairūs kraštutinumai, pavyzdžiui, alinančios dietos organizmui naudos neatneš. Priešingai – drastiški metodai organizmui sukels šoką, išsekimą ar net rimtus sveikatos sutrikimus“, – primena gydytoja dietologė.

Fleksitarinė dieta – puikus maitinimosi būdas

For rate card and enquirers call 0851602896 or sales@lietuvis.ie

Priėmus sprendimą keisti savo gyvenseną ir mitybą svarbus ne tik reguliarumas ar valgomo maisto įvairovė, bet ir pasirinktas metodas. Visame pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėja fleksitarinė mityba – dalinai vegetariška dieta, kurioje daugiausia dėmesio skiriama augaliniam maistui, racioną kartkartėmis praturtinant ir gyvūninės kilmės produktais.

Pasak gydytojos dietologės, toks maitinimosi būdas yra teisingas ir skatina ne tik tvaresnį požiūrį į tai, ką valgome, bet ir sumažina mėsos vartojimą, kurios lietuviai suvalgo gerokai per daug. „Mitybos tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų tarpe mėsos vartojimas vis dar yra ženkliai per didelis. Nors mėsą patariama valgyti iki trijų kartų per savaitę, lietuviai į savo mitybos racioną ją įtraukia gerokai dažniau, kai kurie ją valgo net kasdien. Todėl išbandant fleksitarinį maitinimosi būdą būtų išvengta perteklinio mėsos vartojimo, išlaikomas sveikos mitybos balansas ir kitais produktais turtingas mitybos racionas“, – sako E. Gavelienė.

Lygiai tą patį specialistė mano ir apie iškrovos dienas bei protarpinį badavimą. „Iškrovos diena – tai riboto kaloringumo diena, kurios tikslas yra subalansuoti savaitės kalorijų kiekį. Jei nutinka taip, kad vieną dieną suvalgoma daugiau maisto, tai poryt ar užporyt (su vienos dienos tarpu) gali būti atliekama iškrovos diena. Per savaitę iškrovos dienų gali būti 1–2 ir tai nėra organizmui žalinga, tačiau jų metu reikėtų gerti didesnį kiekį vandens nei įprastai. Tuo tarpu, kalbant apie protarpinį badavimą, toks maitinimosi būdas taip pat gali padėti sureguliuoti dienos kalorijų ar suvalgomo maisto kiekį. Visgi, jis neturėtų būti pasiteisinimas netvarkingam maitinimuisi“, – įsitikinusi gydytoja dietologė.

Specialistė pabrėžia, kad daug svarbiau už pasirinktą maitinimosi metodą yra tai, ką valgome. „Visuomet reikia atsiminti – kad ir kokį „stebuklingą“ maitinimosi būdą pasirinktume, tam, jog mūsų kūnai tinkamai funkcionuotų, vis tiek yra reikalingos tam tikros maistinės medžiagos, kurias būtina gauti su maistu. Todėl daug svarbiau savo mityboje siekti įvairovės, o ne naujų mitybos tendencijų“, – sako E. Gavelienė.

Sveika gyvensena lietuviams tampa vis svarbesnė

Mažmeninio prekybos tinklo „Rimi“ produktų vadovė Rūta Golovač pastebi, kad pirkėjai vis daugiau dėmesio skiria kokybiškiems produktams ir savo sveikatai, tad noriai eksperimentuoja tiek su įvairiais mitybos būdais, tiek su naujų produktų ir skonių atradimu. Ypač augančio susidomėjimo sulaukia augalinės kilmės produktai, kuriuos renkasi ne tik veganai, bet ir mėsos produktų nevengiantys žmonės.

„Jau keletą metų iš eilės pastebime veganiškų produktų augimo tendenciją. Iš vienos pusės, žmonės laikosi tvaresnio požiūrio į tai, ką valgo ir kaip bei iš kur tas maistas atkeliauja iki jų namų. Iš kitos pusės – stengiasi sumažinti suvartojamos mėsos kiekį, pasirinkdami kitus, alternatyvius baltymų šaltinius. Tiesa, visiškai atsisakyti mėsos daugeliui pirkėjų nesinori, todėl fleksitarinė dieta yra nauja ir ypač populiarėjanti tendencija“, – pastebi R. Golovač.

Veganiškų produktų kategorijoje ryškiausiai pastebimi didėjantys augalinių gėrimų ir jogurto pakaitalų pardavimai. „Nors vadinamieji fleksitarai vartoja įvairius produktus,  dalis jų įprastą karvės pieną keičia augaliniais gėrimais. Tai – labiausiai auganti produktų grupė, todėl pirkėjams siūlome platų augalinių gėrimų pasirinkimą ir įvairius skonius – migdolų, kokosų, ryžių ar tradicinį sojų, avižų gėrimą. Dalis pirkėjų į augalines alternatyvas keičia ir jogurtą. Siekiame atitikti visų pirkėjų skonius, tad nuolat plečiame savo asortimentą, į jį įtraukiame ne tik kokybiškai, bet ir tvariai užaugintus produktus“, – pasakoja „Rimi“ produktų vadovė.