Home Aktualu Fizinis aktyvumas vasarą: kas kelia pavojų ir kas iš tiesų stiprina sveikatą?

Fizinis aktyvumas vasarą: kas kelia pavojų ir kas iš tiesų stiprina sveikatą?

15 views
0

Šiltąjį metų laiką stengiamės išnaudoti savo malonumui ir sveikatai – planuojame atostogas, daugiau laiko praleidžiame lauke, vaišinamės žalumynais, sportuojame ir taip tikimės sukaupti jėgų visiems metams. Apie tai, kokios veiklos padeda sutvirtėti, stiprinti imunitetą ir sveikatą, o kas gali padaryti „meškos paslaugą“ bei sukelti nereikalingą pavojų, komentuoja Druskininkuose gyvenantys ir dirbantys specialistai – gydytoja kurortologė Giedrė Taletavičienė ir kineziterapeutas Valdas Tautkus.

„Vasara – labai palankus metas sveikatos stiprinimui. Pagrindiniai sveikatos palaikymo ir stiprinimo veiksniai yra fizinis aktyvumas, sveika mityba, subalansuota emocinė būklė. Ypač teigiamą įtaką organizmui daro buvimas gamtoje, pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu, plaukiojimas vandens telkiniuose. Tai – ne tik fizinis krūvis, bet ir teigiamos emocijos. Tačiau reikia atsižvelgti į oro sąlygas, ypač aukštą oro temperatūrą, įvertinti savo sveikatos būklę, ar nesergate širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, pavyzdžiui, hipertenzija. Veikla neturi pabloginti savijautos. Jei fizinis krūvis bus optimalus, jausite malonų nuovargį, pagerės miegas“, – teigia gydytoja kurortologė G. Taletavičienė.

Druskininkuose įsikūrusio „UPA Medical SPA“ kineziterapeutas V. Tautkus pataria prieš pradedant sportuoti ir ypač po ilgokos fizinio aktyvumo pertraukos įvertinti savo amžiaus faktorių ir žinoti, kas jūsų organizmui tinka, o kas – ne. Jis primena, kad rūpintis sveikata ir pažinti savo kūną reikia ne tik tada, kai jau susergame ar imame jausti negalavimus.

„Visai gerai yra objektyviai žinoti ir dokumentuoti savo sveikatos būklę. Į klausimą, kada darėtės tyrimus, elektrokardiogramą ar kitus profilaktinius testus dažniausiai išgirstu atsakymą: „Oi labai seniai!“. Tačiau prieš pradedant aktyviau užsiiminėti sportine veikla arba norint didinti fizinį krūvį, daug informacijos suteikia tokie testai, kaip maksimalaus deguonies suvartojimo tyrimas arba kardiopulmoninis krūvio mėginys, vadinamas dar „VO2Max“ tyrimu“, – teigia kineziterapeutas.

Fizinio krūvio slenksčiai

Skaičiuojant didžiausią deguonies suvartojimą maksimalaus fizinio krūvio metu yra matuojamas deguonies kiekis kraujyje kūno kilogramui per minutę. Minant dviratį ar bėgant takeliu ir pamažu didinant fizinę apkrovą, realiu laiku stebima daugiau nei 10 organizmo rodiklių, o specialistai vertina širdies, kraujagyslių sistemos darbą, plaučių ventiliacijos pokyčius.

Daugiausia informacijos suteikia kvėpavimo dažnis ir tūris, įkvepiamo deguonies ir iškvepiamo anglies dvideginio kiekis, taip pat širdies susitraukimų dažnis – pulsas. Krūvio metu iš šių rodiklių įmanoma nustatyti žmogaus aerobinį ir anaerobinį slenksčius, maksimalų deguonies pasisavinimą, o tuo pačiu ir organizmo funkcinę būklę.

Pasak specialisto, aerobiniu slenksčiu vadinamas fizinio krūvio momentas, nuo kurio raumenyse ima gamintis pieno rūgštis. Pradedantiems sportuoti itin svarbu žinoti šį slenkstį, nes pradžioje nerekomenduojama ilgam jo peržengti. Ne mažiau svarbu šį slenkstį žinoti ir metantiems svorį, nes būtent artėjant iki šio slenksčio yra pasiekiamas didžiausias riebalų sunaudojimas.

Kitas rodiklis vadinamas anaerobiniu slenksčiu – jis reiškia momentą, kai organizmas nebesugeba kompensuoti rūgštėjimo, įsivyrauja anaerobinė medžiagų apykaita su deguonies deficitu. Tik sveiki sportininkai gali treniruotis peržengdami šią ribą, todėl labai svarbu žinoti savo galimybių ribas.

Saugios sportinės veiklos

Pasak kineziterapeuto V. Tautkaus, judėjimas turi teikti malonumą – taip bus lengviau išlaikyti motyvaciją ir džiaugtis rezultatais. Mankštintis nekreipiant dėmesio į gyvenimo būdą, ignoruojant darbo, poilsio ir miego režimą ar darbo ergonomiką yra neefektyvu. Sportuoti ignoruojant skausmą taip pat nėra gera mintis – tai situaciją tik dar labiau pablogins. Todėl V. Tautkus pataria išsirinkti saugią ir patinkančią fizinę veiklą.

„Bėgimas, kaip rodo praktika, nėra jau toks nekaltas užsiėmimas – prieš bėgiojant būtina pažinti savo organizmą ir pasikonsultuoti su bėgimo treneriu. Jėgos treniruotės yra gerai, bet būtina gera pratimų technika ir nepervertinti savo galimybių. Jei žmogus niekada nesimankštino ar nebėgiojo, tuomet tikėtis tapti „pats sau treneriu“ ar viską rasti „Youtube“ kanale nevertėtų – mėgėjiški patarimai veiks tik iki pirmos traumos. Kartais užtenka vienos ar kelių konsultacijų su kineziterapeutu ar profesionaliu patyrusiu treneriu, kad jus nukreiptų teisingu keliu“, – teigia kineziterapeutas.

Gydytojos kurortologės G. Taletavičienės teigimu, saugiausia fizinė veikla yra paprastas vaikščiojimas ar šiaurietiškas ėjimas. Tam galima pasirinkti optimalaus ilgio ir reljefo trasą, ėjimo greitį. Karštomis vasaros dienomis fizine veikla lauke rekomenduotina užsiimti rytais arba vakarais, kai oras būna vėsesnis. Gydytoja primena nepamiršti vartoti pakankamai skysčių.

Sveikatą stiprinančios procedūros

Stiprinti sveikatą padeda ne tik fizinė veikla, bet ir įvairios procedūros. Kai kurias iš jų galime pasidaryti ir patys, namuose, o kitas teikia specializuotos įstaigos.

„SPA ir sanatorinio gydymo įstaigos siūlo daug įvairių procedūrų ligų profilaktikai, sveikatos palaikymui ir gydymui. Organizmo grūdinimui ir sveikatos palaikymui vasaros metu rekomenduočiau rinktis vandens procedūras – perlines vonias, povandeninį masažą, mankštą vandenyje. Ypatingu grūdinančiu poveikiu pasižymi kontrastiniai dušai, šalčio procedūros“, – pataria druskininkietė gydytoja G. Taletavičienė.