Home Mano Airija Ferns

Ferns

43
0
A.J. buvo vikingu, tapo normandu

Prieš atvykstant į Airiją kamavo nežinia – kaip susikalbėti? Airiškai nemoku, o angliškai pagrindus atsimenu tik iš mokyklos laikų ir…viskas. Ką daryti? Atvykus viena problema išsisprendė iš kart – niekas čia nekalbėjo airiškai, o dėl anglų kalbos smegenys pamažu regeneravosi ir problemos neliko. Vieną dieną, sėdėdamas prie kavos puodelio, mąsčiau: “kodėl taip yra, kad airių tauta kalba angliškai? Atsakymą į šį klausimą radau Ferns miestelyje, Wexford grafystėje.

Ferns miestelio pradžia

Truputis istorijos: 12-ame amžiuje Airijoje buvo 5 karalystės, o vienos iš jų – Leinster – karalius buvo Dermot MacMurrough. Leinster karalystė buvo Airijos rytinė dalis, dabartinė Leinster provincija. Nuverstas nuo sosto, 1169 metais jis pasikvietė normandus, kurie prieš 100 metų buvo užkariavę Angliją, ir jų dėka atgavo sostą. Atėjūnai pamatė, jog vietinė kariuomenė silpna, tad pamažu pradėjo užkariauti aplinkines žemes. Po jų kojomis krito Wexford, Waterford, Dublin. Tad kaip atėjo 1169 metais normandai, vėliau tapę anglais, o dar vėliau virtę britais, taip išėjo iš Airijos tik 1921 metais. Karinis Britų jūrų laivynas atlaisvino karines bazes tik 1938 metais. Taigi, gyvenant šitiek metų (750) okupuotiems, čia ne tik žmogus, bet ir gyvūnas pradės kalbėti okupanto kalba.

Miestelio smuklė

Dabar aišku, kodėl airiai nekalba vietine kalba. Šioje situacijoje negalima nei juoktis, nei šaipytis. Tiesiog yra kaip yra. Objektyvumo dėlei paminesiu, jog apie 10 proc. visų šalies gyventojų kasdieniniame gyvenime kalba airių (gėlų) kalba. Bet tai lašas jūroje. Pridėk dar 0,5 mln užsieniečių, tad…

Taip jau susiklostė, kad miestelis Ferns ir karaliaus vardas Dermot Macmurrough, asocijuojasi su istorija, nuo kurios prasidėjo Airijos okupacija. Na, o man vis gi knietėjo pamatyti šią vietą “iš vidaus”, tad kur buvęs, kur nebuvęs, atsidūriau Ferns miestelyje, esančiame 115 km į pietus nuo Dublino.

Ferns miestelis

Pačio miestelio atsiradimas siejamas su krikščionybės aušra Airijoje. 6-ame amžiuje vienuolyną arba pirmąją gyvenvietę įkūrė vienuolis St. Aidan. Pavadinimas Ferns, airiškai Fearna, reiškia “alksnių medžiai”, matomai dėl gausybės čia augusių alksnių. Gyvenvietė pamažu plėtėsi ir nuo 12-ojo amžiaus vidurio tapo net provincijos sostine su karaliaus sostu. Atėję normandai įvedė savo tvarką – 1224 metais pastatė pilį ir bažnyčią. Šiandien dalis pilies yra išlikusi, nuvirtę tik 2 bokštai.

Normandų pilis

Žinant istorinę šios vietos svarbą, pilies teritorija sutvarkyta, aptverta ir yra net turizmo ofisas. Šaunu, kad įėjimas į pilies teritoriją nemokamas. Esant reikalui jums padės net 2 gidai, kurie papasakos pilies ir miestelio istoriją. Mes buvome dviese, tad moteris maloniai aprodė viską ir paaiškino. Pamačiusi, jog užsienietis (aš) tiek žino Airijos istorijos ir klausimais papildo jos pasakojimą, moteriškė taip apsidžiaugė, kad bėgte nubėgusi atnešė iš ofiso miestelio žemėlapį bei bukletą ir buvo net pasiruošusi mus už rankos pavedžioti po miestelį, tačiau, prisiminusi, jog jos darbo vieta apsiriboja tik pilies teritorija, su atodusiu ir šypsena mums palinkejo sėkmės.

Miestelį (1 400 gyventojų) sudaro viena centrinė gatvė, kuri ir skirta turistams.

Ferns centrinė gatvė

Pilis ant kalvos – vienoje miestelio pusėje, o einant žemyn, gatvės pabaigoje – likusi istorinė dalis. Čia stovi bažnyčia, kurią normandai pastatė 13-ame amžiuje.

Anglikonų katedra, kapinės ir pilies griuvėsiai

Taip jau istoriškai susiklostė, kad šiandien ši bažnyčia-katedra priklauso protestantams (anglikonams). Ir tai yra pati mažiausia katedra (pagal aukštį ir plotį) visoje Europoje. Gausėjant katalikų gretoms, 1974 metais miestelio centre buvo pastatyta nauja, moderni katalikiška bažnyčia.

Katalikų bažnyčia

Šalia senosios bažnyčios rymo buvusio vienuolyno griuvėsiai ir kapinės. Dešiniau yra senosios, istorinės kapinės. Jose ir palaidotas karalius Dermot MacMurrough, istorikų galvos skausmas – išdavikas ar ne?

Karaliaus kapas

Šios kapinės turi dar vieną istorinę paslaptį – jose palaidotas katalikų kunigas Ned Redmond. Iki 18-ojo  amžiaus pabaigos katalikų tikėjimas buvo uždraustas Airijoje, tad tie, kurie norėjo būti kunigais, slapta išvykdavo mokytis seminarijose į šalis, kurios buvo draugiškos katalikiškos Airijos atžvilgiu. Šiuo atveju Prancūzija. Tad vieną dieną, seminarijos auklėtinis Ned Redmond, vaikščiodamas upės pakrante išgirdo pagalbos šauksmą ir išgelbėjo skęstantį jaunuolį. Pasirodo, išgyvenęs jaunuolis buvo… Bonapartas Napoleonas. Taigi, šitaip airis, išgelbėdamas žmogui gyvybę, pakeitė tolimesnį Europos likimą.

Keliaujant po Airiją, galioja aksioma (aksioma – teiginys, kurio nereikia įrodyti), jog žvirblį ir lietuvį sutiksi visur. Šį kartą gyvai sutikti lietuvių neteko, bet kad nebūčiau apkaltintas melavimu, patikrinau 2016 metų Gyventojų surašymo duomenis. Jie gana migloti, teigiama jog lenkus ir  lietuvius sudėjus bendrai, gyvena 31 žmogus. Tad teoriškai, vienas arba bent jau du lietuviai tikrai gyvena Ferns miestelyje.

Iš garsių Airijoje žmonių, čia yra gimusi ir augusi Anne Doyle, žurnalistė, RTE televizijos žinių vedėja.

Anne Doyle

Ką gi, tai tiek tų įdomybių iš Ferns miestelio. Nedaug jų, bet pati vieta labai svarbi, nuo kurios prasidėjo Airijos okupacija. Vien dėl to čia verta užsukti. Pridursiu nuo savęs: tai buvo pradinis Airijos okupacijos taškas. Kitas toks taškas yra Dublino oro uostas, per kurį 2004 metais visa rytų Europa taikiai “užkariavo” Airiją.

Audrius Janecka

Titulinėje nuotraukoje – Ferns miestelis

Nuotraukos iš straipsnio autoriaus asmeninio albumo