Home Naujienos Europai gresia ilga niūri žiemos energetikos krizė  

Europai gresia ilga niūri žiemos energetikos krizė  

3 views
0

Europa ruošiasi nelengvai žiemai, nes dėl daugelį metų besitęsiančios energetikos krizės žemynas yra priklausomas nuo orų kaprizų. Didėjant dujų ir elektros kainoms, šalims, nuo Jungtinės Karalystės iki Vokietijos, teks tikėtis švelnių oro temperatūrų, kad galėtų išgyventi šildymo sezoną. Europai trūksta dujų ir anglies ir, jeigu nepasiseks, gali išsipildyti blogiausias scenarijus: plačiai paplitę elektros energijos tiekimo sutrikimai, dėl kurių teks uždaryti įmones ir gamyklas.

Beprecedentė energetikos krizė bręsta ne vienus metus, Europai tampant vis daugiau priklausomai nuo nepastovių energijos šaltinių, tokių kaip vėjas ir saulė, o investicijoms į iškastinį kurą mažėjant. Aplinkos apsaugos politika taip pat privertė kai kurias šalis uždaryti savo anglių ir atominių elektrinių parkus, todėl sumažėjo elektrinių, galinčių atstoti atsarginį šaltinį, kai trūksta elektros energijos.

Energijos paklausa didėja visur, nuo JAV iki Europos ir Azijos, nes ekonomikos atsigauna po pasaulinės pandemijos, o tai skatina pramonės veiklą ir kelia susirūpinimą dėl infliacijos. Elektros ir dujų kainoms diena iš dienos mušant rekordus, Ispanija, Italija, Graikija ir Prancūzija imasi priemonių, kad apsaugotų vartotojus nuo infliacijos.

Europos dujų kainos per šiuos metus padidėjo daugiau nei tris kartus, nes pagrindinė tiekėja, Rusija, riboja papildomą dujų tiekimą, kurio žemynui reikia, kad papildytų po šaltos praėjusių metų žiemos išsekusias savo saugyklas. Sunku užsitikrinti alternatyvų tiekimą, nes Šiaurės jūros telkiniuose po pandemijos sukeltų vėlavimų atliekama intensyvi techninė priežiūra, o Azija graibsto suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinius, kad patenkintų ten didėjančią paklausą.

Aukštesnės dujų kainos padidino elektros energijos gamybos sąnaudas, nes atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimas nusilpo. Mažas vėjo greitis privertė Europos komunalines paslaugas teikiančias įmones deginti brangią anglį, taip išeikvojant nešvariausio iškastinio kuro atsargas. Energetikos politika taip pat atliko savo vaidmenį, taršos kainai Europos Sąjungoje šiais metais išaugus daugiau kaip 80 procentų.

Daugiau informacijos: https://www.delfi.lt/verslas/bloomberg/europai-gresia-ilga-niuri-ziemos-energetikos-krize.d?id=88247937