Emigracijoje gyvenantys tautiečiai dvejoja dėl lituanistinių mokyklų: dažnas klausia, kam ta lietuvių kalba vaikams

Įvairiose užsienio šalyse gyvenantys lietuviai ne tik buriasi į bendruomenes, tačiau ir stengiasi nepamiršti gimtosios kalbos bei mokyti jos savo atžalas. Nors gausiai emigrantų iš Lietuvos apgyvendintose šalyse viena po kitos dygsta lituanistinės mokyklos, ambasadų turimi duomenys rodo, jog tik nedidelė dalis tautiečių čia leidžia savo vaikus. LRT.lt „Lituanica“ nusprendė pasidomėti, kodėl lietuvių kalbos žinių gilinimas išeivijoje praranda populiarumą, o išeivių vaikai dažniau prabyla užsienio kalba nei tėvų ar jų gimtąja.

Didžiausias mokyklų tinklas

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Airijoje Egidijaus Meilūno, šiuo metu šalyje, kurioje gyvena apie 80 tūkst. lietuvių, yra 19 lituanistinių mokyklų, o jose mokosi apie 800 vaikų ir jaunuolių. Lietuvių kalbos moko daugiau nei 70 mokytojų, jie mokiniams taip pat pristato Lietuvos kultūrą, istoriją, gamtą. Tai savaitgalio mokyklos, daugelis jų veikia šeštadieniais ar sekmadieniais. Jų veiklos nesustabdė ir koronaviruso pandemija.

„Lyginant su kitomis šalimis, kuriose yra lietuvių bendruomenių, ir atsižvelgiant į bendruomenės dydį, Airijoje yra vienas geriausiai išplėtotų lituanistinių mokyklų tinklų. Mokyklos steigiamos privačia mokinių tėvų bei lietuvybės puoselėtojų iniciatyva. Įsteigti lituanistinę mokyklą nėra paprasta – reikia rasti tinkamas patalpas, mokytojus, spręsti daugybę kitų sudėtingų organizacinių klausimų.

 

Lietuviai Airijoje gyvena įvairiuose miestuose ir miesteliuose, tad suprantama, kad devyniolika mokyklų negali patenkinti visų norinčiųjų mokyti savo vaikus poreikių. Dažnai girdžiu iš tėvų, kad jie mielai leistų vaikus į lituanistinę mokyklą, deja, tame mieste ar regione, kuriame jie gyvena, tokios mokyklos nėra“, – pasakojo diplomatas.

Lietuvių kalba – ir Airijos mokyklose

Nuo 2018 metų rudens yra galimybė mokytis lietuvių kalbos ir Airijos vidurinėse mokyklose. Jeigu susidaro bent aštuonių mokinių grupė, mokykloje steigiama lietuvių kalbos klasė ir vieną kartą per savaitę vyksta lietuvių kalbos pamokos. Tiesa, šia galimybe kol kas gali pasinaudoti tik 12–16 metų vaikai.

Praėjusiais mokslo metais tokia galimybė buvo sudaryta šešiose Airijos vidurinėse mokyklose, ten lietuvių kalbos mokėsi daugiau nei 100 mokinių. Nedidelė dalis emigrantų vaikų nuotoliniu būdu mokosi ir Lietuvos mokyklose. Airijos švietimo ministerijos duomenimis, šiuo metu Airijoje gyvena apie 14 tūkstančių mokyklinio amžiaus lietuvių vaikų, tad statistiškai tik apie 7 proc. jų sistemingai, bent kartą per savaitę, mokosi lietuvių kalbos.

„Manau, kad, dar labiau išplėtus lituanistinių mokyklų tinklą, šis skaičius būtų kelis kartus didesnis. Kolegos lenkų diplomatai pasakojo, kad polonistinių mokyklų Airijoje yra daugiau nei 50. Jos gauna didelę paramą iš Lenkijos, tad ir lenkų vaikų bei jaunuolių, kurie sistemingai mokosi lenkų kalbos, skaičius Airijoje yra didelis – daugiau nei 25 proc.

Lituanistinė mokykla išeivijoje yra ne tik mokykla, tai labai svarbi vieta svečioje šalyje, čia vaikas ar jaunuolis gali susitikti su Lietuva. Tiems vaikams, kurie gimė Lietuvoje ir atvyko į užsienio šalį su tėvais, tokia mokykla padeda neprarasti ryšio su Lietuva, o tiems, kurie gimė užsienyje, padeda susipažinti su tėvų bei senelių šalimi ir užmegzti su ja ryšį. Mokymasis lituanistinėje mokykloje kai kuriems jaunuoliams vėliau tampa akstinu grįžti į Lietuvą, o tiems, kurie apsisprendžia kurti savo gyvenimą svečioje šalyje, padeda išlaikyti nuolatinį ryšį su Lietuva. Nėra abejonės, kad tų išeivijos jaunuolių, kurie nemoka lietuvių kalbos ar nepakankamai gerai ją moka, ryšys su Lietuva bus silpnas arba jo išvis nebus“, – kalbėjo ambasadorius E. Meilūnas.

Žinomas diplomatas taip pat pabrėžė, kad Airijoje yra miestų, kuriuose lietuvių bendruomenė nėra susibūrusi kaip organizacija, tačiau jeigu mieste yra lituanistinė mokykla, ji suburia ir tėvų, suaugusiųjų bendruomenę. Jis prisiminė ir pavyzdį – Lietuviai gausiai vykti į Airiją pradėjo 2004 metais, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, tais pačiais metais pirmiausia buvo nutarta kurti lituanistinę mokyklą, o tik kitais metais buvo įsteigta Airijos lietuvių bendruomenė (ALB). Dublino lituanistinė mokykla „4 vėjai“ greitai išaugo į didžiausią Airijoje ir Europoje lituanistinę mokyklą, dabar ji turi 3 filialus ir daugiau kaip 400 mokinių.

Trūksta Lietuvos paramos

Tiesa, kad ir kaip sparčiai daugėtų lituanistinių mokyklų, ambasadų turima statistika rodo, kad tik 5–6 proc. visų išeivijos vaikų mokosi savo gimtosios ar savo tėvų kalbos. Airijoje tokių vaikų yra kiek daugiau – 7 proc.

„Airijoje buvo įsteigtos naujos lituanistinės mokyklos, atsirado daugiau kitų galimybių, tad šis procentas per trejetą metų išaugo nuo 5 iki 7 proc. Tačiau vis tiek tai yra nedidelis, nepakankamas skaičius. Panaši statistika yra ir kitose šalyse.

Tai nulemia dvi pagrindinės priežastys. Pirmiausia – nepakankama parama iš Lietuvos. Kaip minėjau, mokyklos steigiamos asmenine iniciatyva. Per įvairius projektus yra galimybė gauti iš Lietuvos paramą įsigyti vadovėlių, organizuoti stovyklas, tačiau reikėtų padėti tautiečiams ir sprendžiant patalpų nuomos bei mokytojų darbo klausimus. Mano minėti kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad tai labai padidina besimokančiųjų skaičių.

Neretai yra sakoma, kad lietuvių kalbos mokymas išeivijoje pirmiausia yra tėvų reikalas. Taip, šeima čia vaidina ypatingą vaidmenį, tačiau nepamirškime, jog tai – ir Lietuvos valstybės strateginis interesas. Juk Lietuvai irgi svarbu, kad daugiau kaip šimtas tūkstančių lietuvių išeivių vaikų užaugę norėtų grįžti į Lietuvą ar palaikyti su ja ryšį. Seime yra svarstoma atitinkama Švietimo įstatymo pataisa, numatanti tokios paramos lituanistinėms mokykloms galimybę, tad reikia tikėtis, kad jai bus pritarta“, – pasakojo LRT.lt pašnekovas E. Meilūnas.

Tačiau Lietuvos diplomatas taip pat pripažįsta, kad kai kurie tėvai nemano, jog gyvenant užsienyje svarbu tęsti lietuvių kalbos mokymą. Kai kurių teigimu, tai tėra papildomas ir nereikalingas krūvis moksleiviui.

„Man labai įstrigo susitikimas su viena lietuvaite studente Korko universitete, ji sakė, kad tėvai jos nemokė lietuvių kalbos. Tapusi jaunuole, ji pradėjo domėtis Lietuva, ieškoti savo šaknų, tačiau nepakankamai gerai mokėjo kalbą, tad tai jai buvo sunkus išbandymas.

„Norėčiau dabar kalbėtis su Lietuva, bet man sunku tai daryti“, – liūdnai sakė tautietė. Tokių istorijų išeivijoje yra šimtai. Todėl yra labai svarbus ir tėvų švietimas, informacija apie lietuvių kalbos mokymo išeivijoje naudą. Daug dėmesio tam skiria ir mokyklos, ir ambasada, ir Airijos lietuvių laikraštis „Lietuvis“, nuolatos rašantis šiais klausimais“, – pasakojo E. Meilūnas.

Keičiasi ir egzaminai

Gausiai lietuvių gyvenamoje Airijoje lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Jurgita Urbelienė LRT.lt pasakojo, kad siekiant vaikus išmokyti dviejų kalbų reikia ir nemažų pastangų.

Nuo artėjančių mokslo metų Airijoje įsigalios ir lietuvių kalbos mokymo programa, kurią galės naudoti visos Airijos mokyklos, nes nuo 2022 metų keičiasi lietuvių kalbos egzamino struktūra. Anksčiau mokinys turėdavo atlikti teksto suvokimo, žodžių junginių paaiškinimo, rašinio ir komentaro rašymo užduotis, o nuo 2022-ųjų bus tikrinami laikančiojo lietuvių kalbos egzaminą kalbėjimo, klausymo, teksto suvokimo ir rašinio rašymo įgūdžiai.

„Kai aplink dominuoja anglų kalba, lietuvių kalba tampa ir turtu, ir vargu. Tad kad ir kaip banaliai nuskambės, bet kalbos išlaikymą šeimoje nulemia šeimos kalbų politika. Dauguma linkę naudotis išankstinėmis nuostatomis – stereotipais ir eiti lengviausiu, bet toli gražu ne teisingiausiu keliu. Tėvai turi didelę įtaką savo vaikų kalbinėms nuostatoms ir elgesiui. Absoliutinti vienos priežasties negalėčiau, bet paminėsiu dar vis gajas, su kuriomis tenka kovoti.

Tai ir tėvų žinių apie ankstyvosios dvikalbystės specifiką ir jos naudą stoka, ir menkas lietuvių kalbos prestižas, ir tai, kad nematoma prasmės perduoti savo kalbą, jos vertinimas siaurai praktiniu požiūriu. Dažnas kelia klausimą, kam ta lietuvių kalba vaikams. Iš pradžių atvažiuoji į šalį ir galvoji, kad jausies čia kaip namie, bet aš nežinau nė vieno atvažiavusiojo, kad čia jaustųsi kaip namie. Ir nemaža dalis grįžta atgal“, – kalbėjo Antrosios pakopos kalbos mokymo skyriuje (Post-Primary Language Ireland) skyriuje prie Airijos švietimo ministerijos dirbanti pedagogė.

Mokytojai tampa savanoriais

Barselonoje, Ispanijoje, lietuvių kalbos išeivių vaikus mokanti Solveiga Stankevičiūtė dirba mokykloje, kuri gyvuoja jau dešimtmetį. Tai viena ilgiausiai ir stabiliausiai veikiančių lietuviškų mokyklų Ispanijoje.

„Tai neformalaus ugdymo mokykla, suteikianti galimybę vaikams iš mišrių šeimų puoselėti lietuvių kalbą, susipažinti su Lietuvos kultūra ir tradicijomis bei telkianti apie save lietuvišką bendruomenę.

Mokykloje mokosi įvairaus amžiaus vaikai, jie skirstomi pagal amžiaus grupes, pradedant mažyliais (iki 3 metų), vėliau 4–5 metų vaikais ir vyresnėliais. Be pamokėlių vaikams, organizuojame įvairią veiklą ir tėveliams, pavyzdžiui, paskaitas rūpimomis temomis, žygius, minime Lietuvai svarbias datas“, – pasakojo Ispanijoje gyvenanti ir dirbanti tautietė.

Pedagogė pasakojo, kad nors Ispanijoje nėra daug lituanistinių mokyklų, o jos paprastai gimsta iš pavienių iniciatyvų, norinčiųjų mokytis netrūksta. Na, o mokytojai čia paprastai dirba savanoriškais pagrindais ir savo laisvalaikio sąskaita.

Pašnekovė nesutiko, kad lietuvių kalbos besimokančių emigrantų vaikų mažėja. Anot jos, anaiptol – aplink yra daug šeimų, kurios noriai leidžia atžalas į lituanistines mokyklas. Kartu S. Stankevičiūtė pripažįsta, jog pastebima tendencija, kuomet lietuvių ar mišriose šeimose lietuvių kalbą išstumia tos šalies kalba.

„Lietuvių kalbos išlaikymas labai priklauso nuo šeimos nusistatymo, palaikymo ir kultūros, o lituanistinė mokykla padeda tas žinias vartoti plačiau, suteikia kalbinę terpę, kurioje vaikai gali ją vartoti. Labai svarbu, kad vaikai suvoktų, jog lietuvių kalba yra gyva, ja bendraujama, juokaujama ir lietuviškai pažįstamas pasaulis“, – kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja.

Barselonoje veikianti lietuvių mokykla yra orientuota į šnekamosios kalbos įgūdžių lavinimą, lietuviškos kultūros puoselėjimą, bendruomeniškumą. S. Stankevičiūtė pastebi, kad dėl šios priežasties į mokyklą vaikus atveda ir šeimos, kurios nori atžaloms parodyti, jog ši kalba iš tiesų yra gyva ir reikalinga. „Jau seniai dirbame su šūkiu „bendruomenę kuriame patys“, todėl nedrįsčiau sakyti, kad motyvacija mažėja, ji priklauso nuo šeimos, o tų šeimų visada yra. Jos kiek įmanoma bando išlaikyti lietuviškumą per savo vaikus, nors nėra taip lengva gyvenant mišrioje šeimoje. Jei šeimai rūpi išlaikyti lietuvišką identitetą, ji dalyvauja mokyklos veikloje ir ne tik namuose kuria lietuvišką aplinką savo vaikui, bet ir ieško kitos terpės“, – pridūrė ji.

Jai pritarė ir beveik 20 metų mokytojaujanti ir šiuo metu Tenerifėje gyvenanti ir dirbanti mokytoja Irma Liubertienė. Baltijos tarptautinė mokykla, kurioje dirba ši „Lituanicos“ pašnekovė, turi lituanistinės mokyklos statusą Ispanijoje, veikia pagal nacionalinę programą. Mokymosi procesas yra integruotas taip, kad vaikai nuo 4 iki18 metų galėtų atvykti į mokyklą kelioms savaitėms, mėnesiams ar visiems mokslo metams.

Pedagogė pabrėžė, jog ši mokykla yra atvira visiems tautiečių vaikams, kurie į salą atvyksta laikinai ar čia jau gyvena.

„Išeivijoje vaikai greitai mokosi kalbos, kurioje kalba su savo bendraamžiais darželyje ar mokykloje. Taip pat jie itin greitai perima ne vien kalbą, bet ir kultūrą, kūno kalbą ir net temperamentą. Esame sulaukę lietuvių vaikų, kuriuos tėvai užrašė lankyti lietuvių mokyklą, o jie atvykę teigia, kad yra ne lietuviai, nes nori būti tokie, kaip jų draugai, – britai ar ispanai. Tėvams skauda širdį, jie ginčijasi: „Ne, tu esi lietuvis, kaip ir mes su mama.“ Tačiau dažnai vaikai išeivijoje net su mama ir tėčiu šeimoje pradeda kalbėti vietos kalba. Todėl tose šalyse, kuriose yra lietuviškų mokyklų, šeimoms išties yra galimybė ne vien lankyti formalias pamokas, bet ir susidraugauti, švęsti kartu šventes, bendrauti sava kalba.

Vaikams labai svarbus pavyzdys, autoritetas – mokytojas, gyvai liudijantis taisyklingą lietuvių kalbą, mylintis ją, įkvepiantis rinktis skaityti lietuviškas knygas, dainuoti lietuviškas dainas, kurti eilėraščius. Tikrai daug galimybių mokytis kalbos gyvai: mūsų vaikai dalyvauja įvairiuose rašinių konkursuose, spausdiname jų eilėraščius lietuviškuose žurnaluose, kabiname ant sienų – nuoširdžiai džiaugiamės jų pasiekimais, didžiuojamės jais. Tačiau tai – gilaus ir prasmingo pasišventusių mokytojų darbo rezultatas. Net lietuviškai nekalbantis lietuvis vaikas per vienerius metus gali puikiai išmokti lietuvių kalbą, pamilti ją ir didžiuotis, kad yra lietuvis“, – įsitikinusi I. Liubertienė.

Visi LRT.lt kalbinti pašnekovai tikina, jog mokytis lietuvių kalbos gyvenant užsienio šalyje yra iššūkis, o ypač vaikui, kuriam tenka prisitaikyti ir prie naujos kultūros, mokytis bendrauti tos šalies kalba. Kita vertus, visi vienbalsiai pripažįsta, kad lituanistinių mokyklų svetur nepakanka, o jei jų padaugėtų, daugėtų ir lietuvių kalbos besimokančių išeivių vaikų.

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt
2020.08.24 10:06

https://www.lrt.lt/lituanica/pasaulio-lietuviu-balsas/753/1216179/emigracijoje-gyvenantys-tautieciai-dvejoja-del-lituanistiniu-mokyklu-daznas-klausia-kam-ta-lietuviu-kalba-vaikams?fbclid=IwAR3upd8w3vPrcSoN9t2VWZ0zfyKgi0_jRqXdUtqTRrNiuu7mO-ktDroXYFw

Parašykite komentarą