– J. E., gerbiamas Ambasadoriau, stovint ant Senųjų ir Naujųjų metų slenksčio, dauguma žmonių linkę atsigręžti atgal ir apžvelgti tai, ką nuveikė, ko nepadarė ir ką planuoja nuveikti ateinančiais metais. Kokie 2019-ieji buvo Jums ir kokius darbus, projektus esate numatęs 2020-iesiems?
– Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad 2019-aisiais stiprėjo ir gilėjo draugiški ryšiai tarp Lietuvos ir Airijos. Įvyko Lietuvos ir Airijos premjerų bei parlamentų pirmininkų susitikimai, daugiau kaip 30 procentų augo dvišalė prekyba, o airių turistų skaičius didėjo daugiau kaip 40 procentų. Džiugu, kad Airija Lietuvai tampa vis svarbesnė politinė ir ekonominė partnerė, vis daugiau airių atranda Lietuvą. Intensyvėja bendradarbiavimas ir mokslo srityje. Neseniai Dubline vykusiame Lietuvos ir Airijos mokslininkų forume dalyvavo daugiau kaip šimtas mokslininkų – dvidešimt iš Lietuvos ir daugiau kaip aštuoniasdešimt įvairių Airijos mokslo centrų atstovų! Paminėtina ir Lietuvos ambasados iniciatyva vykusi pirmoji Šiaurės, Baltijos šalių ir Airijos konferencija, kurioje devynių valstybių atstovai tarėsi kaip reikia kurti saugią, skaitmeninę ir tvarią Europą. Kitais metais planuojame tęsti pradėtus darbus, plėsti bendradarbiavimą politikos, ekonomikos, mokslo ir kultūros srityse, toliau skatinti turizmą iš Airijos į Lietuvą. Kitais metais Lietuvoje bus minimos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-osios metinės. Ta proga organizuosime įvairius renginius ir Airijoje.
– Jau šiek tiek daugiau nei dvejus metus atstovaujate Lietuvą Airijoje. Kaip per tą laikotarpį pasikeitė Lietuvos ir Airijos santykiai?
– Džiugu, kad pastaraisiais metais dvišaliai santykiai labai intensyvėja. Viena vertus, tai sąlygoja „Brexit‘o“ procesas. Airija prieš dvejus metus pradėjo plėsti bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos šalimis, jų tarpe – su Lietuva, pradėjo aktyviai domėtis įvairiomis regioninio bendradarbiavimo formomis. Mano minėtas Šiaurės ir Baltijos šalių aštuntuko ir Airijos bendradarbiavimas – tik vienas pavyzdys. Kita vertus, nors abi valstybės nėra didelės, įvairiose srityse atrandame labai didelį bendradarbiavimo potencialą ir abipusį suinteresuotumą. Prekyba, mokslas, turizmas – turbūt patys geriausi pavyzdžiai. Apibendrinant šiandien būtų galima pasakyti, kad Lietuva ir Airija palaiko labai glaudžius ir draugiškus ryšius ir yra labai geros partnerės Europos Sąjungoje.
– Palaikote labai glaudžius santykius su Airijos lietuvių bendruomene, padedant asmeniškai Jums ir visam Ambasados kolektyvui buvo įgyvendinta nemažai naujų projektų, nuveikta darbų, surengta renginių. Gal galėtumėte paminėti svarbiausius, kurie bent nedidele dalimi prisidėjo prie Lietuvos vardo garsinimo ir mūsų šalies gerovės kūrimo?
– Labai džiaugiuosi labai aktyvia Airijos lietuvių veikla. Pirmiausia šia proga noriu padėkoti visiems tautiečiams, kurie savo iniciatyvomis ir darbais prisideda prie Airijos ir Lietuvos bendradarbiavimo. Tai pasakytina ir apie turizmą, ir apie prekybą, ir apie kultūrą. 2019 -ieji buvo Pasaulio lietuvių metai, tad Airijos lietuvių veikla vyko šių simbolinių metų dvasioje. Visiems tautiečių atliktiems darbams, įgyvendintiems projektams, surengtiems renginiams paminėti reikėtų atskiro didelio straipsnio, tačiau kai kuriuos darbus visgi norėčiau išskirti. Pirmiausia labai džiaugiamės, kad plėtėsi lituanistinis švietimas, įsteigtos dvi naujos mokyklėlės bei dar daugiau Airijos vidurinių mokyklų suteikė galimybę mokytis lietuvių kalbos. Steigėsi naujos lietuvių organizacijos – Airijos lietuvių sporto asociacija, Airijos lietuvių jaunimo sąjunga, įkurtas Lietuvos miestų ambasadorių klubas. Airijos lietuviai sportininkai ir šiemet džiugino pergalėmis, su svarbiais laimėjimais sveikinome ir krepšininkus, ir futbolininkus, ir kitų rungčių atstovus.
Įvyko pirmoji Airijos lietuvių sporto šventė, sulaukusi labai didelio susidomėjimo ir beveik tūkstančio dalyvių. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio renginys ne tik Airijoje, bet ir išeivijoje, kurį organizavo lietuvių organizacijos ir Lietuvos institucijos, o renginio šūkiu tapo „Visos Lietuvos komanda“.
Labdara ir parama sergantiems vaikams jau tapo Airijos lietuvių neatsiejamu bruožu, labai džiugu buvo matyti, kad beveik kiekviename renginyje buvo „Airijos lietuviams rūpi“ stendas. Labai pradžiugino ir itin aktyvus tautiečių Airijos dalyvavimas referendumuose ir rinkimuose bei pasiaukojantis savanorių dalyvavimas rengiantis referendumui dėl pilietybės išsaugojimo. Nors šį kartą referendume nebuvo pasiektas norimas rezutatas, bet tikiu, kad prie šio klausimo bus grįžta ateityje. Šiemet netrūko ir jubiliejų, iš kurių norėčiau išskirti pirmosios lituanistinės mokyklos „4vėjai“ 15 metų veiklos šventę, na ir, žinoma, laikraščio „Lietuvis“ penkiolikmetį.
Labai simboliška, kad prieš penkiolika metu beveik tuo pat metu Airijos lietuviai įkūrė mokyklą ir laikraštį. „Lietuvis“ šiuo metu yra vienintelis spausdinamas laikraštis lietuvių išeivijoje Europoje, tad naudojuos proga ir dar kartą linkiu sėkmės toliau leidžiant šį aktualų ir svarbų leidinį.
– Dažnai girdime Jus atvirai sakant, kad Lietuva nepakankamai remia lituanistines mokyklas Airijoje. Kaip Jūs manote, ar situacija artimiausiu metu gerės?
– Ji jau gerėja, Lietuvos institucijos lituanistiniam švietimui skiria vis daugiau dėmesio, vis dažniau vyksta Lietuvos švietimo specialistų, politikų diskusijos apie lietuvių kalbos mokymosi išeivijoje svarbą. Bet svarbiausia žinia yra ta, kad Lietuvos Seime yra įregistruotas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatyta galimybė teikti lituanistinėms mokykloms finansinę paramą. Labai tikiuosi, kad šio įstatymo svarstymas bus sėkmingas ir pakeitimas bus priimtas.
– 2018 metais airiškose vidurinėse mokyklose pradėtas dėstyti trumpasis lietuvių kalbos kursas ir, kiek žinome, daugiau to nėra nei vienoje kitoje pasaulio šalyje. Ką galėtumėte pasakyti apie šį projektą?
– Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad jaunieji Airijos lietuviai turi naujų galimybių mokytis lietuvių kalbos. Jūsų minimi trumpieji kalbos kursai praėjusiais mokslo metais buvo įdiegti trijose Airijos vidurinėse mokyklose, o šiemet tokių mokyklų yra keturios bei dar trijose lietuvių kalbos pamokos vyksta nuotoliniu būdu. Šių kursų tikslas – sustiprinti lietuvių kalbos žinias. Taip pat yra atskiros grupės jaunuolių, kurie rengiasi lietuvių kalbos egzaminui, o be to galima gauti pagalbą nuotoliniu būdu rašant lietuvių kalbos rašinius. Tai išties yra unikalus projektas, ko gero vienintelis toks pasaulyje. Airijos švietimo organizacijos, kurios įgyvendina šį projektą, pabrėžia, jog yra itin svarbu, kad vaikai mokėtų gimtają kalbą, tad tikiu, kad šis projektas bus sėkmingai plėtojamas ir ateityje.
– Kokie asmeniškai Jums buvo jau išeinantys metai, kas pasikeitė Jūsų gyvenime?
– Pagrindinis pasikeitimas buvo tai, kad rugsėjį dvi šeimos narės tapo studentėmis. Žmona Galina pradėjo skaitmeninio marketingo magistro studijas Trinity College universite, o dukra Izabelė studijuoja fiziką Dublino UCD universite. Tad šeima tapo labai studentiška ir tai gerokai pakoregavo mūsų darbotvarkes, laisvo laiko praktiškai nebeliko.
– Airijos lietuviams ne paslaptis, kad artėjant kitam rudeniui, baigsis Jūsų kadencijos laikas Airijoje. Ar galvojate apie tai, ar visgi Jums dar tas laikas atrodo toli?
– Diplomatų darbas vyksta rotacijos principu, darbas užsienyje yra terminuotas, tad svarbiausias dalykas yra ne kada baigsis kadencija, bet ką galima per ją padaryti. Todėl kartu su kolegomis tariamės dėl konkrečių darbų, kuriuos dar reikia padaryti, dėl būsimų renginių ir naujų projektų. Tikimės, kad kiti metai bus pakankamai intensyvūs ir dvišaliuose Lietuvos-Airijos santykiuose, ir ambasados bendradarbiavime su Airijos lietuviais.
– Ką galėtumėte palinkėti Airijos lietuviams 2020 metais?
– Kiti metai bus jubiliejiniai, minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-ąsias metines, tad pirmiausia norėčiau palinkėti mums visiems, kad Lietuva ir toliau gyvuotų laisvės ir nepriklausomybės dvasioje, būtų saugi ir klestėtų. Visiems tautiečiams Airijoje norėčiau palinkėti labai jaukių, šiltų, gražių šv. Kalėdų, sėkmingų ir laimingų 2020-ųjų.
– Dėkojame Jums už išsamius atsakymus, garbingą Lietuvos atstovavimą Airijoje, Jūsų veiklą ir draugystę su Airijos lietuviais ir laikraščiu „Lietuvis“. Linkime Jums, Jūsų šeimai, artimiesiems ir visam Ambasados kolektyvui jaukių ir ramių šv. Kalėdų, kūrybingų ir laimingų Naujųjų metų.