Home Švietimas Dvikalbių vaikų ugdymo patarimai, priemonės, metodika

Dvikalbių vaikų ugdymo patarimai, priemonės, metodika

21
0
Lietuvių kalbos mokytoja Airijoje Jurgita Urbelienė

Dvikalbystė – tai dovana vaikams, tad šįkart vėl apie tai kalbėsime. Puikiai kalbantis dvikalbis vaikas yra daugelio tėvų, auginančių vaikus emigracijoje siekis. Jūs tikriausiai jau buvote susipažinę su daugybe privalumų, kurie atsiranda vaiką mokant antrosios ( o gal net ir trečiosios) kalbos. Tačiau dvikalbystės ar net daugiakalbystės kelyje daugelis tėvų susiduria su didesniais ar mažesniais iššūkiais, o nežinomybė bei klaidinga informacija dažniausiai nesuteikia daugiau tikėjimo dvikalbyste.

Sakoma, kad geriausias būdas išmokti kalbą yra pradėti… mokytis po vieną žodį. Žengti vieną žingsnį į priekį yra geriau nei susijaudinti ir nedaryti nieko, tad pirmyn!

Natūralus ugdymo metodas, kitaip vadinamas panardinimu į kalbą, yra pats veiksmingiausiais kalbinio ugdymo būdas ankstyvajame amžiuje. Tad jei mama/tėtis (šeima) bendrauja su vaiku mažumos kalba – kalba aiškiai, trumpais sakiniais, frazes pakartoja kelis kartus, kalbėjimą sustiprina gestais, mimika, pasitelkia vaizdines priemones, kalba nuolatos, daug ir apie viską, šnekamąją mažumos (šiuo atveju, lietuvių) kalbą vaikas pamažu įsisavina natūraliai. Visgi, neplanuojant dvikalbystės proceso šeimoje, negalėsite džiaugtis gerais rezultatais.

Dvikalbystės ugdymas yra individualus procesas kiekvienoje šeimoje. Kalbant apie mokymąsi ir įsitraukimą, nepamirškite, kad svarbiausia yra kokybė, o ne kiekybė. Taigi, kodėl gi nenušovus dviejų zuikių vienu metu, mėgaukitės laiku su savo vaiku (-ais) ir prisiminkite, kad šioje kelionėje labai svarbus teigiamos emocijos faktorius, tad šeima (tėvai) turi pasistengti atrasti aukso viduriuką, kurio laikantis bus siekiama gerų rezultatų. Taigi būkite lankstūs, atraskite tai, kas geriausiai tinka jūsų vaikui, jūsų šeimai. Su meile ir linksmai, per žaidimus ir smagumą ir be jokio spaudimo į rezultatą, visas fokusas į procesą.

Tam pirmiausia reiktų susipažinti su dvikalbystės tipais, kurių kiekvienas turi savus ypatumus, atlikti keletą žingsnių, kurie padės sužinoti, kas geriausiai tinka jūsų vaikui ir sukurti jūsų šeimai labiausiai tinkančius dvikalbystės/daugiakalbystės ugdymo įpročius.

Dvikalbystės tipų pažinimas

 Ankstyvoji dvikalbystė – kai dvi ar daugiau kalbų įgyjamos vaikystėje. Šiuo metu vaikas gali suprasti, kas jam sakoma ir tai parodyti savo reakcija – atlikdamas tam tikrus veiksmus, mamos ar tėčio prašymus. Tai yra natūralus ankstyvosios dvikalbystės ar daugiakalbystės procesas – vadinamasis tylusis periodas, todėl nereikėtų baimintis dėl to, kad vaikas į jam pateikiamus klausimus neatsako lietuviškai. Vaiko „tylusis laikotarpis“ gali trukti iki vienerių metų, kai vaikas nekalba, nors supranta, ką kalba aplinkiniai. Vaikas pradeda kalbėti, kai yra tam pasirengęs. Pradėjęs kalbėti, gali iš karto vartoti frazes, sakinius.

Nuoseklioji dvikalbystė – antrosios kalbos išmokstama jau mokant pirmąją. Taip gali nutikti jau suaugusiems arba vyresniems vaikams. Nuoseklioji dvikalbystė būdinga imigrantų vaikams. Daugelis jų pirmuosius kelerius metus girdi tik tėvų gimtąją kalbą, o naują kalbą pirmą kartą išgirsta darželyje arba mokykloje. Pasak Hoff, E. (2002) Childhood Bilingualism, nuosekliąja dvikalbyste įvardijame tokį reiškinį, kai prie gerokai į priekį pažengusios pirmosios kalbos prisideda antroji kalba, abi kalbos įsisavinamos skirtingu metu, priklausomai nuo bendravimo poreikių ir galimybių.

Vienalaikė dvikalbystė, arba lygiagretus kalbų įgijimas– abi kalbos yra pirmosios ir tampa „gimtosiomis“. Paprastai, kai kalbama dviem kalbom nuo pat gimimo, pageidautina abiem kalbom skirti vienodai daug dėmesio. Tai pasitaiko dažniausiai mišriose šeimose, taikant „vienas žmogus – viena kalba“ principą.

Subtraktyvioji (atimančioji, neigiama) – kaip priešprieša visiems išvardintiems tipams –dominuojančios kalbos mokomasi mažumos kalbos „sąskaita“, kai mažumos kalba gali būti laikoma nesvarbia arba netgi trukdžiu.

Receptyvinė (pasyvioji) dvikalbystė – kada vaikas supranta abi kalbas, tačiau kalba tik viena. Tai nėra laikoma klasikine dvikalbyste, tačiau yra dažnai pasitaikantis reiškinys.

Ko galima tikėtis dvikalbystės/daugiakalbystės „projekte“?

Vienas geriausių būdų išlaikyti motyvaciją ir įkvėpimą tęsti daugiakalbystės kelionę yra bendravimas su kitais žmonėmis, kurie daro tuos pačius dalykus. Jums bus ir sunkių dienų, jūsų vaikas ne visada norės dalyvauti šiame dvikalbystės projekte ir gal net jūs norėsite pasiduoti! Iš kur aš tai žinau? Aš kaip ir jūs, praėjau šiuo dvikalbiu keliu su savo vaikais, sunkiu metu įkvėpimo man suteikdavo šios knygos:

Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums žengti pirmąjį žingsnį dvikalbystės – daugiakalbystės kelyje, o jei jau keliaujate šiuo keliu, viliuosi padės jums NESUSTOTI! Atminkite, kad net vienas žodis per dieną padės jūsų vaikams sukurti tvirtą pagrindą savo ateičiai!

Jurgita Urbelienė

Šis straipsnis prisideda prie Vytauto Didžiojo universiteto koordinuojamos informacinės kampanijos, skirtos tėvų išeivijoje švietimui dėl lietuvių kalbos mokymo svarbos. Norėdami pasidalinti įžvalgomis ir patarimais dėl lietuvių kalbos mokymo išeivijoje, taip prisidedant prie informacinės kampanijos, kviečiame rašyti adresu: ingrida.dacioliene@vdu.lt