EN 
LT 
“ Jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną” (Lk 24,35) III-ojo Velykų Sekmadienio Evangelija primena nuotykį dviejų mokinių, kurie po Kristaus mirties ir Prisikėlimo nepažino savo Mokytojo kelyje nuo Jeruzalės į Emausą. Šis Evangelinis pasakojimas mums primena, kad, kas tik benutiktų su mumis, mūsų gyvenimo kelyje, prisikėlęs Jėzus visada yra
Didysis penktadienis. Prasmė Didįjį penktadienį prisimename Viešpaties kančią ir mirtį, be kurių nebūtų prisikėlimo. Šis Jėzaus kančios ir mirties prisiminimas yra vilties ir pergalės pranašas. Šiandien mintimis sustojame ties kryžiumi ir Viešpaties kentėjimais; ne siekdami susigraudinti, tačiau norėdami prisiminti Jo meilę, kuria mus mylėjo iki paskutinio kraujo lašo, kad gautų
Pradžioje norėčiau pasidalinti su jumis įdomia istorija. Tai įvyko Amerikoje, didžiojo suspaudimo metu (1930 m.). Bedarbių eilės buvo įprastas reiškinys miestuose. Ilgi bedarbystės metai daugeliui tapo pasitikėjimo savimi praradimu. Nemažai žmonių iš nevilties pradėjo prašyti išmaldos. Tuo metu pas vieną darbdavį atsirado laisva darbo vieta. Kai tik buvo apie tai pranešta, ilga pretendentų
Šiais metais birželio mėnesį buvome nuvykę į Afriką. Iš Airijos ir Lietuvos vežėme labdaros Kenijos kaimo vaikams. Didesnė dalis jų – našlaičiai, bet taip pat ir kiti dėmesio ir artimųjų stokojantys vaikai susirinkdavo kiekvieną savaitgalį į netoli nuo Oyugis esantį kaimelio vienkiemį, kur gyvena ir našlaičiams patarnauja vietinė krikščionių šeima.
Aš nesigėdiju Evangelijos, nes ji yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki, pirma žydui, paskui graikui. Joje pasireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta: „Kas tikėjimu teisusis – gyvens“ (Rom 1, 16-17). Evangelija tai žinia apie Jėzų, kuris mirė už mūsų nuodėmes, buvo palaidotas ir trečią dieną prisikėlė
Airijos lietuvių katalikų ir Lietuvių katalikų misijos Airijoje kapeliono, kunigo Egidijaus Arnašiaus iniciatyva į Airiją iš Lietuvos atkeliavo dvi Gailestingojo Jėzaus paveikslų kopijos – viena jų pasiekė Šv. Andriejaus bažnyčią Dubline, kita – Clonard parapiją Wexford‘e. Balandžio 28 d., sekmadienį, dovaną pašventino Šv. Andriejaus bažnyčios administratorius, kunigas Enda Cunningham ir kunigas Egidijus Arnašius.
Atvelykio, Dievo Gailestingumo sekmadienio, Evangelinis pasakojimas nukelia mus į Prisikėlusio Kristaus pasirodymą mokiniams. Pasakojimas turi dvi dalis: pirmoje – Jėzus mokiniams paveda skelbti Gerąją Naujieną, o tai yra Dievo Meilė, Jo Gailestingumas, Atleidimas ir Išganymas. Šitaip Jėzus įpareigoja Bažnyčią būti Jo mokymo skelbėja ir tęsėja. Antroje pasakojimo dalyje sutinkame abejojantį
Izraelio šventės – tai ne tik Kristaus šešėlis, bet ir pranašiška žinia apie paskutiniuosius laikus, kuriuose mes gyvename. „Taigi niekas tenesmerkia jūsų dėl valgio ar gėrimo. dėl švenčių, jauno mėnulio ar sabato dienų. Visa tai tėra būsimųjų dalykų šešėlis, o tikrenybė yra Kristus“ (Kol 16-17). Šita Šventojo Rašto vieta mums
Man kaip krikščioniui trys patys reikšmingiausi įvykiai tai trys šventės, kurios tradiciškai vadinamos: Kalėdos, Velykos ir Sekminės. Tai Jėzaus gimimas kaip Žmogaus Sūnaus, tai Jo prisikėlimas iš numirusių, kaip Dievo Sūnaus, tai Jo išaukštinimas ir Šventosios Dvasios nužengimas ant Jo mokinių – Bažnyčios. Visos šios šventės yra labai svarbiai susijusios
Evangelijos pagal Joną aštuntajame skyriuje išgirstame pasakojimą apie sugautą nusidėjėlę ir…klastingus skundikus. Kai sudedi šias dvi žodžių reikšmes, tada ir susimąstai, kuri nuodėmė sunkesnė: svetimavimas, ar klastingas skundas? Tiek klasta, tiek pats skundas yra nuodėmingas aktas. Čia nekalbame apie teisėtus skundus, kai žmogaus teisė yra sutrypta ir šaukiasi teisingumo. Kalbame
