Belfastas, kaip ir bet kuris didelis miestas, turi savo botanikos sodą ir vietos istorijos muziejų.
Taigi, jei turite laiko po apsilankymo „Titanike“, Belfasto pilyje ir Taikos sienoje, galite keletą valandų praleisti gamtoje ir tropinėse oranžerijose, taip pat prisiliesti prie istorijos.
Norom nenorom tenka lyginti Dublino ir Belfasto parkus ir muziejus, ir šia prasme Respublikos sostinė pastebimai pranoksta pagrindinį Šiaurės miestą.
Įsikūręs Belfasto karaliaus koledžo miestelyje, botanikos sodas yra daug mažesnis nei Dublino Glasnevine, tiek savo dydžiu, tiek augalų skaičiumi.
Lankėmės jame sausio mėnesį, kai žydėjimo laikotarpis dar nebuvo prasidėjęs, tačiau ant rododendrų ir kamelijų krūmų jau buvo matyti pirmieji jo požymiai, o iš po žemės skverbėsi narcizai ir tulpės.
Tačiau oranžerijose tikrai tropiškai šilta, ir žydėjimas įsibėgėja. Net kinrožė pražydo ne tik raudonais, bet ir geltonais žiedais.
Kaip ir Dublino botanikos sode, Belfaste – laisvė voverėms.
Belfasto sodą 1840 metais įrengė architektas Charlesas Lanyonas, žinomas dėl daugelio viešųjų pastatų.
Originali oranžerija Belfaste atsirado anksčiau, negu buvo pastatytos Dublino botanikos sodo oranžerijos. Ji vadinama Palmių namu ir turi du sparnus. Juose palaikoma speciali temperatūra augalams. Viename skyriuje temperatūra vidutinė, kitame klimatas panašus į atogrąžų.
Aukštus medžius ir kitus augalus dengia 11 metrų aukščio kupolas.
Oranžerijoje auga daug unikalių augalų. Pavyzdžiui, 2005 metais čia pražydo labai reta australinė lelija. Šio reiškinio buvo laukiama daugiau nei 20 auginimo metų.
Kitas retas augalas yra 400 metų senumo ksantorėja, kažkada į Belfasto sodą atvežta iš sausų Australijos savanų.
Belfasto botanikos sodo darbo laikas:
- nuo spalio iki kovo – kasdien nuo 13:00 iki 16:00,
- nuo balandžio iki rugsėjo – kasdien nuo 13:00 iki 17:00.
- Vienas svarbus momentas – į oranžerijas nustojama leisti likus 15 minučių iki oficialaus uždarymo.
Botanikos sodo svetainė https://www.belfastcity.gov.uk/Things-to-Do/Parks-and-Open-Spaces/A-Z-Parks/Botanic-Gardens
O po pasivaikščiojimo parke galėsite užsukti išgerti kavos į Ulsterio muziejų.
Nepaisant to, kad tai yra didžiausias muziejus Šiaurės Airijoje, jis yra įrengtas 8000 kvadratinių metrų parodų erdvėje.
Kitaip negu Dubline, kur archeologijai, kultūrai ir gamtos istorijai yra skirtos skirtingos patalpos, esančios Airijos nacionalinio muziejaus dalimi, Ulsterio muziejuje viskas yra vienoje vietoje, todėl jis man labiau priminė vietos istorijos muziejų, o ne unikalių artefaktų kolekciją.
Muziejaus istorija prasidėjo 1821 metais, kai buvo įkurta Belfasto gamtos istorijos draugija, o meno galerija yra jos dalis nuo 1890 metų.
Muziejus persikėlė į dabartinę vietą Stranmillyje 1929 metais, o 1962 metais, kai tapo Nacionalinių muziejų dalimi, buvo pervadintas į Ulsterio muziejų. Didžiulį priestatą suprojektavo Francis Pym 1964 metais, ir jis atidarytas 1972 metais.
Jis sujungia muziejaus teritoriją į vientisą erdvę, susiejančią ekspozicijas ir Airijos istorijos laikmečius.
Eksponatai – nuo istorinių artefaktų iki gamtos, meno ir tekstilės pavyzdžių.
Daro įspūdį savo dydžiu dinozaurų skeletai, kai kurie iš jų atrodė ne visai tikri, ir visiškai tikra airių vilkšunio čempiono Patriko iš Ifoldo iškamša.
Štai vienuolio Muridaha (Muiredach) kryžiaus kopija iš Melifonto abatijos netoli Droghedos.
Kai kurie eksponatai, kaip man atrodė, išvis buvo pasiskolinti iš Dublino muziejų. Taigi, megalitų artefaktai yra labai panašūs į tuos, kuriuos galima pamatyti Brou skerdykloje ir archeologijos muziejuje esančiose ekspozicijose.
Ulsterio muziejuje vyksta ir meno parodos, taip pat laikinos ekspozicijos.
Tarp nuolatinių eksponatų yra 80 metrų „Sostų žaidimui“ skirtas gobelenas, kurį rankomis pasiuvo vietinės moterys. 2018 metais, minint Didžiojo penktadienio susitarimo 20-ąsias metines, atidaryta galerija „Troubles and Beyond Gallery“ tyrinėja kovą tarp katalikų ir protestantų Šiaurės Airijoje. Pastaroji koronaviruso pandemija čia taip pat rado savo atspindį. Jai yra skirti keli stendai priešais Airijos Respublikos nepriklausomybės deklaraciją.
Muziejuje nuolat vyksta seminarai vaikams ir ekskursijos, ypač „Lėtojo meno sekmadienis“, kai su gidu po muziejų galite vaikščioti lėčiau nei įprasta.
Į muziejų galite patekti iš Botanikos sodo. Kaip ir daugelyje ūkanotojo Albiono vietų, į muziejų įėjimas nemokamas, tačiau prie įėjimo siūlo paaukoti nedidelę sumą. Šiuo atveju tai maždaug 5 svarai.
Muziejaus darbo laikas – nuo 10 iki 17 val.
Muziejaus svetainė https://www.nationalmuseumsni.org/
