“ Jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną” (Lk 24,35)
III-ojo Velykų Sekmadienio Evangelija primena nuotykį dviejų mokinių, kurie po Kristaus mirties ir Prisikėlimo nepažino savo Mokytojo kelyje nuo Jeruzalės į Emausą. Šis Evangelinis pasakojimas mums primena, kad, kas tik benutiktų su mumis, mūsų gyvenimo kelyje, prisikėlęs Jėzus visada yra su mumis. Mes ne vieniši savo rūpesčiuose, varguose ir išgyvenimuose. Net kai esame gyvenimo kelyje sužeisti ir nusivylę, Dievas visada yra šalia – tikėkime.
Leonard Sweet (gimęs 1961) – JAV rašytojas, profesorius ir pamokslininkas turi nuotaikingą pasakojimą apie Karl Barth (1886-1968) – žymų šiuolaikinį šveicarų teologą. Kartą važiuodamas Bazelio, Šveicarija, miesto gatvėmis žymus teologas pastebėjo turistą ir nutarė jį pavežėti. Kelionės metu žymus teologas pakeleivio paklausė: „Ar tu pirmą kartą Bazely?“ „Taip“, – atsakė turistas. „Ar tave kas nors ypač domina šiame mieste?“ – Vėl paklausė žymus teologas. „Taip“, – atsakė turistas: „Norėčiau sutikti mieste žymų šveicarų teologą Karl Barth. O tu ar apie jį ką nors žinai?“ „Iš tiesų, aš jį pažįstu“, -atsakė žymus šveicaras:„Aš jam kas rytą skutu barzdą“. Turistas patenkintas atsakymu išlipęs iš mašinos grįžo į savo viešbutį. Sugrįžęs į viešbutį turistas iškilmingai pareiškė visiems: „Šiandien gatvėje aš sutikau Karl Barth kirpėją“.
Šis Leonard Sweet evangelinis pasakojimas primena mums nesistebėti dviejų mokinių neatpažinimu prisikėlusio Jėzaus kelyje į Emausą. Pasakojimas yra dalinė tiesa ir apie mus: mes taip dažnai sutinkame žmones, kurie pažįsta Jėzų, kurie myli jį visa širdimi ir visa siela. Mes skaitome jų knygas ir esame jų įvairių socialinių tinklų sekėjai. Kartais mes juos net sutinkame, gauname autografą ant jų parašytų knygų. Bet dalis paslėpto tragizmo yra ta, kad mes esame kažkur šalia tikrojo Jėzaus, vieni toliau, kiti arčiau. Tačiau savo gyvenimo esmės taip ir nesuvokiame, neįsisąmoniname – sutikti patį Jėzų ir gyventi pagal Jo mokymą.
