Home Naujienos Ambasadorius Egidijus Meilūnas: džiaugiuosi intensyvėjančiu Lietuvos ir Airijos bendradarbiavimu ir didžiuojuos lietuvių...

Ambasadorius Egidijus Meilūnas: džiaugiuosi intensyvėjančiu Lietuvos ir Airijos bendradarbiavimu ir didžiuojuos lietuvių bendruomenės veikla, garsinant Lietuvą

41 views
0

„Baigiantis metams norėčiau pirmiausia padėkoti tautiečiams Airijoje už aktyvią veiklą puoselėjant lietuvybę ir pristatant Lietuvą Airijoje. Nuoširdžiai dėkoju  “Lietuvio” kolektyvui už lietuvių bendruomenės veiklos bei Lietuvos-Airijos bendradarbiavimo pristatymą kiekviename numeryje, už išskirtinį dėmesį svarbiausiai temai – švietimui, lituanistinių mokyklų veiklai.

Linkiu visiems tautiečiams labai gražių, jaukių ir stebuklingų artėjančių šv. Kalėdų, linkiu, kad Nauji, 2019-ieji metai būtų labai geri, prasmingi ir sėkmingi Jums, Jūsų šeimoms ir artimiesiems. Linkiu mums visiems, kad tėvynė Lietuva, kitais metais minėsianti jau 1010 metų sukaktį nuo pirmo  Lietuvos vardo paminėjimo, toliau stiprėtų ir klestėtų. Linkiu, kad 2019-aisiais, Pasaulio lietuvių metais, lietuviškos trispalvės plevėsuotų ir Lietuvos vardas būtų girdimas visuose Airijos miestuose ir miesteliuose“.

 

– Gerbiamas Ambasadoriau, prieš atvykdamas į Airiją, turbūt  buvote užsibrėžęs tikslus, sukūręs darbo viziją čia – praėjus vieneriems Jūsų darbo metams Airijoje, gal galite pasakyti, ką pavyko įgyvendinti, o ko nepavyko?

– Metų pabaiga yra gera proga apžvelgti atliktus darbus, įvertinti tai, kas pasiekta ir norėčiau pasidžiaugti dviem dalykais – labai aktyvia lietuvių bendruomenės, įvairių lietuviškų organizacijų Airijoje veikla ir pasiekimais bei sparčiai aktyvėjančiu Lietuvos ir Airijos dvišaliu bendradarbiavimu. Taip pat džiaugiuosi, kad vyko labai geras bendradarbiavimas tarp ambasados ir Airijos lietuvių organizacijų, tiek puoselėjant lietuvybę, tiek pristatant Lietuvą Airijoje bei plėtojant dviejų valstybių santykius. O pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai, kuriems įgyvendinti reikia dar aktyviau ir daugiau dirbti, yra du: didesnė parama lietuvybės puoselėjimui ir lituanistiniam švietimui bei intensyvesnis Lietuvos ir Airijos ekonominis bendradarbiavimas. Kaip žinia, Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2019-uosius Pasaulio lietuvių metais, gegužės mėnesį vyks itin svarbus referendumas dėl dvigubos pilietybės, tad tikiuosi, kad kartu su tautiečiais Airijoje ir toliau dirbsime labai glaudžiai, kad pasiektume visus tikslus.

– Esate gerai susipažinęs su Airijos lietuvių bendruomene: kokias stipriąsias ir silpnąsias jos veiklos puses matote?

– Jau prieš išvykdamas dirbti į Airiją žinojau, kad Airijos lietuviai yra gerai susiorganizavę ir labai aktyvūs. Baigiantis šiems metams galiu drąsiai pasakyti, kad tai, ką pamačiau, ženkliai viršijo visus lūkesčius. Tautiečiai Airijoje nusipelno didžiausios pagarbos ir daugelyje sričių gali būti pavyzdžiu, kaip išlaikyti lietuvybę ir palaikyti ryšį su Lietuva. O didžiausias ateities iššūkis yra lietuvių kalbos mokymasis, yra itin svarbu, kad žymiai daugiau lietuvių vaikų mokytųsi lietuvių kalbos, kad steigtųsi naujos lituanistinės mokyklos tuose miestuose, kur jų dar nėra.

– Kokias Airijos lietuvių veiklos sritis ir pasiekimus išskirtumėt?

– Pirmiausia norėčiau paminėti lietuvybės puoselėjimą ir lietuvių kalbos mokymą, nes tai yra svarbiausi dalykai siekiant išlaikyti ir puoselėti tapatybę ir glaudų ryšį su Lietuva. Džiugu, kad Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetis Airijoje buvo gražiai minimas ištisus metus. Įvairiausiuose Airijos miestuose ir miesteliuose vyko lietuvių renginiai, koncertai, mugės, kuriuose plevėsavo lietuviškos trispalvės, buvo pristatoma lietuviška kultūra, tradicijos, amatai. Sėkmingai veikia platus lituanistinių mokyklų tinklas ir jis plečiasi, šiemet turime jau septyniolika tokių mokyklų. Turime labai gražių kilnios veiklos pavyzdžių – parama sergantiems Lietuvos vaikams, įvairūs labdaros projektai. Taip pat esame dėkingi visiems tautiečiams, kurie aktyviai prisideda prie dvišalių Lietuvos ir Airijos ryšių plėtojimo, ar tai būtų miestų partnerystės, sutartys tarp universitetų, ekonominis bendradarbiavimas, ar turistų iš Airijos pritraukimas.  Airijos  lietuviai taip pat yra labai aktyvūs sporto srityje. Džiaugiamės, kad šiemet  mūsų krepšininkai, “BC Leixlip Žalgiris” komanda, tapo Dublino čempionais ir Airijos taurės vicečempionais, o futbolo klubas “Baltic United FC” – Airijos F7 futbolo lygos čempionais ir Europos vicečempionais.

Mūsų tautietė Greta Štreimikytė iškovojo Europos čempionato aukso medalį bėgimo rungtyje, o jaunasis kikbokso meistras Matas Rancas tapo Airijos čempionu ir Europos bei pasaulio čempionatų prizininku. Pasiekimų yra dar daugiau, nes sportuojančių tautiečių, įvairių sporto klubų ir komandų yra tikrai daug ir visi jie garsina Lietuvos vardą Airijoje.

– Kokiose srityse Lietuva ir Airija jau užmezgė kontaktus, o kuriose dar ne ir kaip vyksta dviejų šalių bendradarbiavimas?

– Šiemet vyko itin intensyvus ir vaisingas dvišalis bendradarbiavimas įvairiose srityse. Airijos prezidento ir vicepremjero vizitai į Lietuvą, mūsų užsienio reikalų, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo ministrų vizitai į Airiją įtvirtino dviejų šalių draugystę ir partnerystę ne tik dvišaliuose santykiuose, bet ir sprendžiant Europos ir globalius klausimus. Labai suaktyvėjo ekonominis bendradarbiavimas, ypač – gyvybės mokslų, žemės ūkio, statybų srityse. Pradėtas bendradarbiavimas mokslo srityje, užmegzti ryšiai tarp Lietuvos ir Airijos mokslo fondų, universitetų, ligoninių, vyko pirmieji bendri mokslo renginiai bei parengti pirmieji bendri mokslo projektai. Pradėjo bendradarbiauti verslo skatinimo, investicijų pritraukimo agentūros, verslo asocijuotos organizacijos. Džiugu, kad šiemet pradėtas ir bendradarbiavimas ir Mayo, Alytus ir Monaghan’as, Kaunas ir Cork’as.

Buvo padėti labai geri pagrindai tolesniam valstybių bendradarbiavimui, tad artimiausioje ateityje tą bendradarbiavimą gilinsime. Kitais metais daugiau dėmesio skirsime turistų iš Airijos pritraukimui į Lietuvą bei įvairių lietuviškų technologijų pristatymui, tikiuosi, kad vis daugiau Lietuvos įmonių dalyvaus įvairiose parodose ir ekonominiuose renginiuose Airijoje.

– Airijoje pradėjo veikti dar trys naujos lituanistinės mokyklos – ar jau visose jose pabuvojote, įskaitant ir anksčiau veikusias, ir kodėl tokį didelį dėmesį skiriate švietimui?

– Švietimas, lietuvių kalbos mokymas, mano nuomone, yra svarbiausias ir lemiamas dalykas, siekiant išlaikyti lietuvybę ir ryšį su Lietuva. Tad pirmiausia noriu padėkoti ir naujų, ir anksčiau įkurtų mokyklų vadovams, įkūrėjams, mokytojams už didelį darbą ir pasišventimą. Taip pat dėkoju ir mokiniams, kurie šeštadieniais ar sekmadieniais eina į lietuvišką mokyklą, bei jų tėveliams.  Per metus pavyko aplankyti visas mokyklas ir kiekvienas apsilankymas buvo didelė šventė. Džiugu, kad įvairiuose Airijos kampeliuose veikia lituanistinės  mokyklos kuriose mokosi daugiau kaip 700 mokinių. Nuo šių metų rugsėjo ir trijose Airijos mokyklose – Dubline, Balbrigan’e ir Monaghan’e   – pradėti trumpi lietuvių kalbos kursai 12-16- os metų mokiniams. Jeigu projektas bus sėkmingas, nuo kitų mokslo metų tokių mokyklų skaičius išaugs. Kita vertus, labai liūdina ir neramina, kad labai didelė dalis vaikų sistemingai nesimoko lietuvių kalbos. Airijos lietuvių bendruomenės duomenimis tik penki procentai Airijoje gyvenančių lietuvių vaikų lanko lituanistines mokyklas ar naudojasi kitomis galimybėmis mokytis lietuvių kalbos. Deja, neretai tai būna tėvų sprendimas, kurie mano, kad gyvenant užsienio valstybėje gimtoji kalba yra nereikalinga. Naudodamasis proga noriu pakviesti ir paraginti visus tėvus naudotis tikrai didelėmis lietuvių kalbos mokymo Airijoje galimybėmis. Tai – itin svarbu jūsų vaikų raidai, tapatybės formavimuisi, kartu – tai ir investicija į vaikų ateitį. Šiame globaliame pasaulyje kalbų mokėjimas atveria žymiai daugiau galimybių, nereikia pamiršti, kad lietuvių kalba yra ir viena iš Europos Sąjungos oficialių kalbų

Lituanistinio švietimo srityje yra ir kita problema – nepakankama Lietuvos parama lituanistinėms mokykloms. Svarbu, kad šiuo klausimu jau prasidėjo diskusija ir baigiantis metams mus pasiekė gera naujiena – Lietuvos Respublikos Seime bus svarstoma švietimo įstatymo pataisa, kuri numatytų galimybę teikti lituanistinėms mokykloms finansinę paramą.

–  Šiais metais Airijoje įvyko nemažai kriminalinių incidentų, susijusių su čia gyvenančiais lietuviais ir  kaip tai įtakoja ambasados darbą?

– Iš tiesų, nusikaltusių ir įvairių nusikaltimų aukomis tapusių Lietuvos piliečių Airijoje nemažėja. Kaip bebūtų liūdna, Airijos žiniasklaidos priemonėse karts nuo karto skaitome ar išgirstame pranešimus apie Lietuvos piliečių padarytus sunkius nusikaltimus. Mūsų žiniomis, pagrindiniai Lietuvos piliečių įvykdyti nusikaltimai – prekyba narkotikais, vagystės, prekyba žmonėmis.  Ambasada gauna nemažai pagalbos prašymų iš Airijos teisėsaugos institucijų, taip pat nukentėjusių asmenų ar jų artimųjų, o ir patys Airijoje bausmes atliekantys ar sulaikyti Lietuvos piliečiai neretai kreipiasi į ambasadą. Ambasada savo kompetencijos ribose prisideda užkardant ir tiriant Lietuvos piliečių daromus ir padarytus sunkius ir organizuoto pobūdžio nusikaltimus, bendraudama ir bendradarbiaudama, keisdamasi informacija su vietos bei Lietuvos teisėsaugos struktūromis, vaiko teisių tarnybomis, kitomis institucijomis. Stengiamės operatyviai reaguoti į įvairias situacijas ir suteikti reikiamą konsulinę pagalbą.

– Kas per šiuos metus gero ar blogo įvyko Jūsų asmeniniame gyvenime? 

– Praėjusių metų pabaigoje, tarp Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų, mūsų šeima sulaukė geriausios pasaulyje dovanos – gimė sūnus Julius.

Kasdien Ambasadoje priimate aukšto rango svečius, Airijos ir Lietuvos pareigūnus, dalyvaujate visose Airijos lietuvių bendruomenės organizuojamuose renginiuose ir dar surandate kiekvienam šiltą žodį ir negailite dėmesio – kaip Jums pavyksta visur suspėti ir viską padaryti?

– Man sektinas pavyzdys yra kunigas Egidijus Arnašius, kuris yra ne tik dvasinis Airijos lietuvių katalikų vadovas, skubantis visiems padėti, bet ir didelis patriotas, lietuvybės puoselėtojas. Jis lanko lietuvius įvairiausiuose Airijos ir Šiaurės Airijos miestuose ir miesteliuose, dalyvauja įvairiuose projektuose ir inicijuoja naujus.  Kartais pagalvoju: kaip kunigas Egidijus visur suspėja?

Airijoje yra daug tautiečių, kurie negaili savo laiko ir pastangų bendruomeninei, visuomeninei veiklai, organizuoja įvairius renginius. Tad ambasadoje su kolegomis kartais juokaujame, jog tautiečiai yra tokie aktyvūs, kad mums belieka tik sudalyvauti jų renginiuose.  Labai džiugu, kad šiemet įgyvendinome ne vieną bendrą projektą su Airijos lietuviais – tiek kultūros, tiek ekonomikos srityje, kartu surengėme du naujus konkursus – žinių apie Lietuvą lituanistinių mokyklų mokiniams bei Lietuvos nuotraukų. Pataruosius du, beje, inicijavo mano žmona Galina, kuri irgi stengiasi aktyviai prisidėti prie lietuviškos veiklos.

– Gal galite papasakoti apie savo hobius ir laisvalaikį, jeigu, žinoma, Jūs tokį turite?

– Juokaudamas galėčiau remtis japoniška filosofija, kuri sako, kad nereikia brėžti linijų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo: tuomet darbas virsta hobiu, o pagrindinis hobis yra darbas. Jeigu atsakant rimčiau – laikas, praleistas su šeima, yra svarbiausias. Na, o kadangi nuo vaikystės mano mėgiamiausias laisvalaikio užsiėmimas yra skaitymas, tai dabar šeimoje kaupiame vaikiškų knygelių biblioteką ir jau pradedame su mažuoju Juliumi jas vartyti.

– Dėkojame Jums už interviu ir, turbūt nebūsime originalūs, sakydami, kad Airijos lietuviai jau seniai laukė tokio ambasadoriaus kaip Jūs, kuris ne tik būtų užsiėmęs valstybės reikalais, bet kuriam rūpėtų ir kiekvieno Airijos lietuvio likimas. Dėkojame Jums už tai ir linkime ne tik toliau sėkmingai atstovauti Lietuvą Airijoje, bet ir kiek galima ilgiau likti su mumis, Airijos lietuviais.