Sausio 13-osios rytas buvo kitoks. Ir ne vien todėl, kad saulė glostė kiekvieną, nepatingėjusį anksčiau atsikelti, bet dar ir dėl to, kad tai – Laisvės gynėjų diena, Lietuvos valstybinė šventė.
1991 metais šią dieną įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Prie televizijos bokšto Vilniuje nuolat budėjo žmonės, apie 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai atsisakė. Tokia buvo mūsų visų laisvės kaina.
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, Airijos lietuviai prisijungė prie pilietinės iniciatyvos ir kartu su viso pasaulio lietuviais Sausio 13-ąją, 8 val. ryto savo languose uždegė atminimo žvakutes žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Praėjus 29-eriems metams, prie Lietuvos Ambasados Dubline šurmuliavo lietuviška atributika pasidabinę žmonės. Ant ambasados laiptų degė žibintai, perrišti tautinėmis juostelėmis.
Gražus būrys lietuvaičių atskubėjo į Airijos lietuvių bėgikų klubo jau 7 metus iš eilės organizuojamą bėgimą ir ėjimą Gyvybės ir mirties keliu. Klubo įkūrėjas ir vadovas Aistis Šlajus supažindino su instrukcijomis ir pakvietė susirinkusiuosius pagerbti Laisvės gynėjų atminimą Tylos minute. Sugrįžusius sutiko ir pasveikino Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas.
Ambasadorius paminėjo, kad paklausus apie svarbiausius dalykus žmogaus gyvenime, turbūt kiekvienas paminėtume šeimą, darbą. Deja, įsisukę į kasdieninių rūpesčių verpetą, nedažnai susimąstome apie Laisvės svarbą ir reikšmę žmogaus ir valstybės gyvenime.
Airijos lietuviai, prie arbatos puodelio pabendravę ir pasidalinę 1991-ųjų metų įspūdžiais, skubėjo į Šv. Andriejaus bažnyčią, kur kunigas Egidijus Arnašius aukojo iškilmingas Šv. Mišias, o joms pasibaigus, „Lyrikos Vakarai“ pakvietė į šventinį koncertą, kurį dovanojo visų Airijos lietuvių mylimas atlikėjas, kas kartą naujai sužavintis ne tik savo balsu, bet ir paprastu, žmogišku nuoširdumu, Eimantas Didžbalis.
Skambant ,,Laisvei“, ,,Raudoni Vakarai“, „ Dėl tos dainos“ ir poezijos posmams, prisiminėme tuos, kurie vardan mūsų ir Tėvynės, paaukojo savo gyvybes.
Tą Sausio 13-osios naktį laisvės laužai degė Vilniuje, Kaune, Sitkūnuose. Dabar, praėjus 29-eriems metams, prisimenant ir pagerbiant tuos sausio įvykius, vienybės ir amžinos pagarbos liepsnelės pleveno Dubline, Čikagoje, Kopenhagoje – jos tarsi nematomos gijos, sklindančios iš visų žemės kampelių, apkabina Lietuvą – mes prisimename kodėl esame laisvi.
Rasa Kochanauskaitė Raižienė
