Home Švietimas Airijos lietuviai mokytojai neleis išnykti mūsų tapatybei – gimtajai kalbai

Airijos lietuviai mokytojai neleis išnykti mūsų tapatybei – gimtajai kalbai

62 views
0

Emigracija ne toks baisus velnias kaip yra piešiamas. Gyventojų judėjimas bei kėlimasis iš vienos vietos į kitą yra bendras pasaulinės istorijos reiškinys.  Lietuvių tauta šiuo atveju nėra išimtis. Tai judėjimo procesai, kurie šiandien nėra kokie nors ypatingesni, nei buvo XIX a. pab.–XX a. pr. Kas pakito nuo to laiko? Gyvenimo sparta, atstumai kiti, geografija platesnė, nebėra „geležinių uždangų“. Naujųjų technologijų dėka dauguma šalių atrodo „ranka pasiekiamos“. Nukeliavimas į kitą pasaulio kraštą pasidarė paprastesnis nei kažkada anksčiau… Atstumas – nėra iššūkis, globalizacija mesteli gerokai didesnius iššūkius. Gyvendami svečioje šalyje, tampame dvigubos tapatybės žmonėmis. Tenka pripažinti, kad niekur nuo to nedingsime. Ir tik nuo mūsų priklauso, kiek to lietuviškumo bus mumyse, mūsų vaikuose. Kaip augs ir kur prigis mūsų vaikų šaknys, ar taps tikrojo ąžuolo šaka, kaip subrandins vaisių, išpuoselėtas, išsaugos gilę. Ar priklausys tam tikram kamienui? Ar šakomis išraižys istoriją, o savo šakelėms leis stiebtis į dangų, skleisti pumpurus ir žaliuoti?

Mokytoja Jurgita Urbelienė

Man nusišypsojo sėkmė mokytojų atrankoje dėstyti lietuvių kalbą bendrojo ugdymo mokyklose Airijoje. Mokau lietuvių kalbos lituanistinėje mokykloje ,,4 vėjai” ir Airijos mokyklose: ,,Bremore Educate Together“ ir ,,Hartstown Community “.

Bremore Educate Together Secondary School
Hartstown Community School

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija bendradarbiavo su LR ambasada Airijoje programą įvedant ir rengiant, bei palaiko šią veiklą ir teikia mokytojams reikalingą metodinę, kvalifikacijos tobulinimo pagalbą. Švietimo ir mokslo ministerija suteikė vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, mokymui reikalingas knygas – mokyklinę grožinę literatūrą, enciklopedijas, žinynus, žodynus. Kasdienybėje susiduriu su tokiomis situacijomis, kai pagalvoju, o  kaip perduoti tam vaikui  Tėvynės, su kuria jį jau menkai kas tesieja (o gal ir nesiejo), jausmą? Kaip vaikams perduoti kalbos jausmą?


Nesant Tėvynėje, tapatybės pagrindu  lieka kalba. Kiekvienas  prisimename Petro Rimšos skulptūrą „Lietuvos mokykla“, dažnai vadinamą tiesiog „Mamos mokykla“. Mama prie ratelio pasisodinusi ant kelių moko vaikutį skaityti. Gerbiamieji, džiugi žinia, šios mokyklos dar niekas neatšaukė! Gimtoji kalba dažnai vadinama motinos kalba ir ko gero ne veltui. Mamos kalba vaikui nėra sunkiai ,,perkandamas riešutėlis“, jei tik mama pati kalba savo kalba gyvendama užsienyje. Tęstinumas, perdavimas iš kartos į kartą yra pats svarbiausias dalykas. Vis susimąstau, kas pakito, kaip pakito kalbos ir tapatybės santykis?  Praeityje liko spaudos draudimas, knygų ,,kontrabandininkai“, bolševikų lagerių siaubas ir tremtis… Priespaudos naktis baigėsi , o ,,tamsa‘‘ ar išnyko? Kiek mūsų vis dar skendi  ,,tamsoje‘‘?

Keičiantis laikmečiui, keičiasi  pasaulėžiūra ir galimybės. O galimybių yra, tik nereikia būti pasyviems (o gal tai mūsų lietuvių tautinis bruožas?). Visoje Airijoje lituanistinės mokyklos plačiai atvėrė duris, Airijos vyriausybė priėmė sprendimą, jog  12 – 16 metų amžiaus vaikai, besimokantys vidurinių mokyklų jaunesnėse klasėse, gali  pradėti mokytis lietuvių kalbos, pamokos jau vyksta nuo rugsėjo mėnesio. Taip, knygnešių (knygų ,,kontrabandininkų“) nebėra, o jų ir neprireiktų, nes didžiulė galybė knygų lietuvių kalba. Šiame pasaulyje daugiau galimybių rinktis. Kaip sakoma, kiekvienas pasirinkimas turi savo kainą, kiekvienas nesirinkimas taip pat.

Kaip minėjau, mokau lietuvių kalbos lituanistinėje mokykloje ,,4 vėjai“,  bei šiose  Airijos mokyklose – tai ,,Bremore Educate Together“(Balbriggan) ir ,,Hartstown Community“(Dublin). Abiejose mokyklose, lietuvių kalbos klasėse, yra po 11 moksleivių. Noriu pasidžiaugti, kad Balbriggano ,,Bremore Educate Together‘‘ mokykloje, kitiems mokslo metams nauja klasė jau suformuota. Džiugu, kad pabundama iš ,,tamsos‘‘. Šioje mokykloje, šios senos ir gana sudėtingos mūsų kalbos panoro išmokti ir airė vardu Sheilagh.

Sheilagh

Moksleiviai lietuvių kalbos mokosi, kaip gimtosios – paveldėtos kalbos. Trumpieji lietuvių kalbos kursai – tai užsiėmimas, kurio metu tobulinamos lietuvių kalbos žinios bei kartu su bendraamžiais ugdomi įvairūs socialiniai įgūdžiai. Moksleiviai  įsisavina lietuvių kalbos žinias įdomių kūrybinių užduočių, tyrinėjimų, eksperimentavimų ir projektinės veiklos metu. Užsiėmimuose moksleiviai lavina visus keturis kalbos įgūdžius: klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo.

Siekiant dar labiau įtvirtinti moksleivių lietuvių kalbos įgūdžius ir lavinti kitus jų gebėjimus, kas mėnesį yra organizuojamas teminis edukacinis projektas. Šio projekto metu moksleiviai supažindinami su Lietuvos kultūra, geografinėmis ypatybėmis, kraštovaizdžiu, istorija, profesijomis, išradimais, su juos supančiu pasauliu ir nagrinėja jiems aktualias temas. Pateiksiu pavyzdį: tema ,,Lietuvos gamta“, moksleiviams suteikiama informacija apie Lietuvos geografines ypatybes, regionus, kraštovaizdį ir klimatą, taip pat apie tai, kokį poveikį gamtai daro žmogus. Moksleiviai pateikia faktus ir perteikia savo įspūdžius. Vėliau palygina, sugretina Lietuvos – Airijos gamtovaizdį.

Šių trumpųjų lietuvių kalbos kursų metu, moksleiviai ugdo kūrybinį mąstymą, iniciatyvumą, laiko planavimo, bendradarbiavimo ir efektyvios komunikacijos įgūdžius bei atsakomybę.

Šį straipsnį norėčiau baigti rašytojos D. Staponkutės žodžiais: ,,Gimtoji kalba, panašiai kaip ir kūnas, išlieka gyvybinga tik nuolatos skambėdama, ji – mūsų kūno vibracija, daugiau nei tik gramatinė forma. O mūsų gyvas balsas negyvena kitoje kalboje. Kaip ir praeitis ar vieta, būdama sudedamąja asmeninio mito dalimi, gimtoji kalba suteikia gyvybingumo šiai mitinei atramai globalizacijos stichijoje“ (I, 51). http://www.llti.lt/failai/Colloquia35_internetui_127-147.pdf

Jurgita Urbelienė