Tarptautiniame parlamentiniame moterų kongrese Airijoje – moters lyderystės skatinimas, kongresui pasibaigus – Seimo narių dėmesys lituanistinėms mokykloms

Dublino pilyje rugsėjo 9-10 dienomis vyko inauguracinis Tarptautinis parlamentinių moterų grupių kongresas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos Seimo narės Dovilė Šakalienė ir Rūta Miliūtė. Kongreso tikslas – paskatinti geresnį moterų atstovavimą politikoje, įskaitant moterų lyderystės skatinimą. 89 pasaulio parlamentuose yra sukurtos moterų parlamentarių grupės, kuriose atstovaujamos visos frakcijos. Kongrese dalyvavo atstovės iš daugiau nei 40 valstybių – nuo Malavio iki Australijos, nuo Lietuvos iki Suomijos, nuo Mongolijos iki Turkijos. Planuojama, kad šis Kongresas taps tradiciniu renginiu. Jo iniciatorė Catherine Martin, Airijos Parlamento Moterų grupės steigėja ir pirmininkė, netgi domėjosi ar Lietuva norėtų tapti šio kongreso šeimininke kitais metais.

Laikraštis “Lietuvis” paprašė LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės Dovilės Šakalienės pasidalinti įspūdžiais iš Kongreso, o taip pat “Lietuvis” žiniomis, Dovilė pasiūlė lituanistinių mokyklų klausimą įtraukti į Seimo rudens Švietimo komiteto darbotvarkę, todėl, jai grįžus į Lietuvą,  pasiteiravome, kaip šį jos pasiūlymą sutiko Lietuvos Seimo nariai? 

Kongrese – stereoptipų laužymas ir moters vaidmuo kuriant gerovės visuomenę

Štai ką laikraščiui “Lietuvis” apie pirmą kartą vykusį tarptautinį Kongresą papasakojo Seimo narė Dovilė Šakalienė. “Išties tarp Lietuvos ir Airijos labai daug bendro – ne tik skaitlinga lietuvių bendruomenė Airijoje, bet ir tai, kad Lietuva ir Airija šiemet švenčia moterų balsavimo teisės šimtmetį – tad kongrese kėlėme klausimą koks bus antrasis moterų dalyvavimo politiniame gyvenime šimtmetis, ar pasieksime sąžiningą ir lygų vyrų ir moterų atstovavimą, ar įveiksime stereotipus, „stiklines lubas“ ir kitus trukdžius, neleidžiančius pasauliui pilnai išnaudoti moterų potencialo kuriant tvarią gerovės visuomenę. Kaip pasakė kongrese kalbėjęs Airijos premjeras Leo Varadkar: „Negaliu negalvoti, kad Airijai būtų sekęsi kur kas geriau, jei aplink Vyriausybės stalą būtų sėdėjusios moterys jau antrajame, trečiajame, ketvirtajame XX a. dešimtmetyje – galbūt kai kurių klaidų nebūtume padarę.“ Labai panašias mintis išsakė ir Kongreso atidarymo vakaro šeimininkas – Airijos Prezidentas Michael D. Higgins. Airiai svarsto netgi Konstitucijos pataisas, kad pašalintų iš pagrindinio šalies įstatymo moteris diskriminuojančias nuostatas.

Airijos Parlamento Bendruomenių rūmų Motinos titulą turinti parlamentarė Harriet Harman sako: “Neužtenka įleisti moteris į parlamentą – jos turi būti ir vadovaujančiose pozicijose, kitaip mes vis dar neužtikriname sąžiningo visos visuomenės – vyrų ir moterų – atstovavimo priimant sprendimus”. Bet 35-erius metus parlamente praleidusi Harriet pastebi, kad moterys politikės neturi tikėtis būti populiarios, nes už tokius pat veiksmus kaip vyrai, jos yra vertinamos visai kitaip – pravardžiuojamos skandalistėmis ir trukdytojomis.

Garsi istorijos profesorė britė Mary Beard, BBC dokumentikos serialo “Civilizacijos balsas”, Kongrese pasakojo: “Vyrams politikams visuomenė ir žiniasklaida vėl ir vėl atleidžia bet kokias padarytas klaidas – randa pateisinimų ir tiki, kad “jis gali geriau”. Bet moteriai politikoje viena klaida tampa nuosprendžiu, kad ji netinkama, nekompetentinga, “geriau jau grįžtų prie puodų”. Matyt, tai neturėtų stebinti, kai moterims apskritai taip neseniai atsivėrė durys į politiką. Buvusi Aukščiausiojo teismo teisėja Catherine McGuinness pasidalino: “50-aisiais Parlamente tebuvo keletas moterų – ir tos pačios buvo mirusių parlamentarų našlės. Tad tuo metu, norint padaryti politinę karjerą, iš esmės reikėjo ištekėti už perspektyvaus politiko ir tikėtis, kad jis greit pakratys kojas”.

Beje, ar žinojote, kad serialuose moterims tenka tik 30 proc. teksto? Likusius 70 proc. pasako vyrai. Laura Friedman, Kalifornijos valstijos asamblėjos narė sakė, kad dar blogesnė padėtis yra su vaikams skirtais serialais – tad ir toliau mokome mergaites, kad “kai vyras kalba – moteris klausosi”. Kaip tuomet galime tikėtis pasaulio, kuriame kiekvienas žmogus duoda pasauliui tai, ką sugeba, nepriklausomai nuo lyties?”

Užsienio lituanistinių mokyklų klausimas bus svarstomas Seime

“Po pokalbio su Lietuvos ambasadoriumi Airijoje Egidijumi Meilūnu, kreipiausi į savo kolegas Seimo Švietimo ir mokslo komitete prašydama į Komiteto rudens sesijos darbotvarkę įtraukti lituanistinio mokymo emigrantų vaikams klausimą – lituanistinių mokyklėlių finansavimo problemą ir kontaktinių valandų atstatymas nuotolinio lituanistinio mokymo 5-12 klasių moksleiviams.

Sužinojau iš ambasadoriaus E. Meilūno, kad iš 14 000 Airijoje gyvenančių vaikų lituanistines mokyklas lanko tik 700, tai maždaug 5 proc. Palyginimui – Lenkijos imigrantų vaikų 30 proc. lanko lenkiškas mokyklas, kurioms patalpų nuomą, beje, apmoka Lenkijos Vyriausybė arba Seimas su Užsienio reikalų ministerija. Antra klausimo dalis – apie nuotolinio lituanistinio mokymo kontaktinių valandų skaičių vyresniems moksleiviams. Dar užpraėjusio Švietimo ir mokslo ministro laikais buvo sumažintas kontaktinių valandų skaičius nuotoliniam mokymuisi, nors ir taip vaikai temato mokytoją Skype, tad dėmesio ir taip trūksta. Sumažinus valandų skaičių, vaikai, kurie gyvena užsienyje, diskriminuojami – tam pačiam lietuvių kalbos kursui baigti jie gauna kone dvigubai mažiau kontaktinio laiko su mokytoju, tad tai “muša” per motyvaciją, sumažina besirenkančių laikyti lietuvių kalbos egzaminą skaičių, pablogina jo rezultatus, neatlieka savo funkcijos paruošti vaiką grįžimui į lietuvišką mokyklą ir kt.

Mano supratimu, jei rimtai norime padėti išeivijai išlaikyti ryšį su Lietuva, jei mums svarbus lietuviškos pilietybės išlaikymo klausimas, jei norime grįžtančių šeimų – turbūt suprantame, kad šiuos klausimus spręsti privalu ir nedelsiant. Komiteto pirmininkas ir kolegos išgirdo mano argumentus – klausimas įtrauktas į darbotvarkę vienbalsiai, pažadėta parama jį sprendžiant”.

Dėkojame Seimo narei Dovilei Šakalienei už įdomų pasakojimą apie Airijoje vykusį pirmąjį Tarptautinį moterų parlamento narių kongresą, o ypač už tai, kad jos dėka Seime bus peržiūrėta užsienyje veikiančių lituanistinių mokyklų situacija ir labai tikimės, kad Dovilė jau artimiausiu metu informuos mus apie tai, kokius Seimas priėmė sprendimus dėl užsienyje veikiančių lituanistinių mokyklų.

Parašykite komentarą