Lietuva + Airija = Aš

Lituanistinė mokykla – tai ne tik mokykla, tai – gyvenimo būdas. Mes, “Gintarėlio” lituanistinės mokyklos mokiniai bei mokytojai, supratome šią šventą mums tiesą jau seniai. Tad labai natūraliai gimė tarptautinio projekto “Lietuva +Airija = Aš“ idėja bei būtinybė. Taip, mokytis apie Lietuvą yra įdomu, bet mokytis apie Lietuvą po ją keliaujant yra žymiai įdomiau. Juk ne veltui sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei 100 kartų išgirsti!

Stovyklos Lietuvoje idėja gimė 2017-aisiais metais, nes labai norėjosi priartinti lituanistinės mokyklos mokinius kuo arčiau Lietuvos. Norėjosi padėti  mokiniams ieškoti tikrojo savęs, parodyti, kad nors jie ir dalinai laiko save airiais, juose yra labai daug lietuviškumo bei padėti tą lietuviškumą atrasti, atpažinti bei didžiuotis juo, taip formuojant ir tautinį identitetą.

Projektas buvo palaimintas bei dalinai finansuotas Švietimo ir mokslo ministerijos ir pirmoji stovykla įvyko 2017 m. Panevėžyje. Su mokyklos partneriais Panevėžio “Beržų” progimnazija tyrinėjome Aukštaitiją. Kadangi projektas labai patiko mūsų mokiniams, supratome jo svarbą ir nuspendėme stovyklas Lietuvoje organizuoti kasmet. Tad šiemet stovykla nusikėlė į Žemaitiją ir jos sostinę Telšius.

Į stovyklą Telšiuose vyko 5 mūsų mokyklos mokiniai: Martyna, Justinas, Domantas, Dominykas ir Helvijus bei dvi mokytojos Rasa ir Agnė. Projektui augant bei plečiantis, padidėjo ir mūsų partnerių ratas. Telšiuose mūsų laukė naujieji draugai iš “Ateities” progimnazijos, Panevėžio “Beržų” progimnazijos mokytoja Jolanta koordinavo stovyklos veiklas. Labai džiaugiamės bendradrbiavimu su Panevėžio socialinių paslaugų centru ir tuo, kad jų globotinė Gabrielė galėjo prisijungti prie mūsų stovyklos. Na, o su tokiu būriu naujų draugų liūdėti tikrai nebuvo kada! Nepabūgę mus užklupusio vasariško lietuviško lietaus, leidomės į įspūdingą kelionę po Žemaitijos žemę. Ko tik mes nedarėme!

Po šilto priėmimo Telšių miesto savivaldybėje, apkeliavome Telšius ir susipažinome su žemaitiškomis meškutėmis. Ar žinojote, kad Telšiuose jų net 50! Nuvykę į  Biržuvėnų dvarą ieškojome lobio. Didžiausią lobį Biržuvėnuose  atrado mūsų mokinys Helvijus, nes būtent čia savo vaikystę leido jo tėvelis.

Kitą dieną vykome į Plungę. Išvaikščiojome Plungės dvaro sodybos parką, apžiūrėjome M. Oginskio rūmų sales, parodas. Ypač įdomi buvo Panevėžio stiklapūčių paroda. Pabuvome ir laikrodinėje-oranžerijoje. Neaplenkėme ir Bukantės. Žemaitės memorialiniame muziejuje susipažinome su žemaičių kulinariniu paveldu. Ragavome tradicinių žemaičių valgių (kastinio su karštomis bulvėmis, spirginės, varškės sūrio su medumi, gėrėme žolelių arbatą).  Vaikai  mokėsi patys pasigaminti kastinį.

Trečią dieną išsiruošėme aplankyti  Platelių, po juos plaukiojome katamaranu ir klausėmės gidės pasakojamų mitų bei legendų. Sudomino puiki ekspozicija Platelių lankytojų centre. Įlipus į Siberijos bokštą (tik 84 laipteliai!)  atsivėrė nuostabi panorama.  Edukacijos tradicinių amatų centre susipažinome su blynų kepimo papročiais, ragavome „čirvinių“ blynų.  Aplankėme Šaltojo karo muziejų, kuris vaikams paliko nepaprastą įspūdį!

Paskutinė  diena buvo skirta Rietavui ir jo įdomybėms. Daug įdomaus sužinojome apie kunigaikščių Oginskių giminę Rietavo dvare. Apžiūrėjome šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią. Ragavome vandens iš Lopaičių piliakalnio šaltinio. Visus sužavėjo jodinėjimas žirgais. Daugelis pirmą kartą ragavo ožkos pieno ir sūrio. Beveik visos edukacijos buvo vedamos žemaitiškai, tad gerai, kad turėjome Rasą, kuri galėjo vertėjauti ir nesupratusiems paaiškinti, ką gi tie žemaičiai mums iš Airijos atvykusiems porina.

Stovyklos tikslai bei užmojai pasiekti su kaupu. Mes ne tik keliavome Lietuvos žeme. Mes keliavome savo istorijos takais, prisilietėme prie Lietuvos  ne kaip prie atostogų ar tėvų-senelių šalies, o pažinome ją kaip savo šaknų pradžią. O svarbiausia yra tai, kad mes susiradome naujų draugų ir jie spalio 25-30 dienomis atvyks pas mus į Airiją. Tad mūsų nuotykiai nesibaigia!

Pratęsimo kaip lietuviai Airijoje draugus linksmino laukite lapkritį, nes juk mūsų mokykla “Gintarėlis” tai ne tik mokykla, o gyvenimo būdas, draugystė ir nauji atradimai. Kelionė po Lietuvą tęsiasi, nes #gintarėlisnesnaudžia, o naujų draugų sutikimo planą Airijoje audžia!

Donata Simonaitienė

Kavano lituanistinės mokyklos “Gintarėlis” vadovė

Nuotraukos J. Vaitkevičienės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *