Svajūnas Sabaliauskas: Mes turime tikėti stebuklais

Publicistas ir rašytojas Svajūnas Sabaliauskas gyvena Airijoje ir po sunkios ligos padeda atsigaunančiam draugui. Pirmąją pavasario dieną susitikome su kolega, žurnalistu, puikiu žmogumi ir pasikalbėjome.

Nuo 2012-ųjų Airijoje gyvenantis ir kuriantis Svajūnas Sabaliauskas – nepailstantis žurnalistas, meno vadybininkas ir rašytojas. Jau kelis dešimtmečius atsidavęs mėgstamam žurnalistikos menui, jis yra parašęs nesuskaičiuojamą gausybę straipsnių, rašinių ir kitų darbų visuomet dėmesį patraukiančiomis politikos, verslo ar socialinėmis temomis. Bet visgi kadaise Šiaulių dramos teatre dirbusiam Svajūnui – aktualiausia tema išlieka kultūra. Rašytojas yra išleidęs net tris knygas skirtas teatrui, o nuoširdžiausi ir dialogu pakerintys straipsniai neišvengiamai kuriami kartu su įvairiais menininkais bei rašytojais. Dėl tikrumo ir gyvybingumo pamėgęs atsiminimų knygos žanrą, skaitytojų itin vertinamose knygose „Rūta Staliliūnaitė: Aš esu Barbora. Atsiminimai apie legendinę scenos karalienę“ (2014 m.) ir „Atviri pokalbiai su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais“ (2015 m.) žurnalistas nepriekaištingai nupasakoja opiausius ir jautriausius Lietuvos menininkų kultūrinio ir asmeninio gyvenimo niuansus. Už nuoširdų ir išskirtinį darbą kuriant knygą „Rūta Staliliūnaitė: Aš esu Barbora. Atsiminimai apie legendinę scenos karalienę“Svajūnas 2015-aisiais buvo įvertintas prestižine Vytauto Gedgaudo premija.

Mes jį pažinojome kaip teatro kritiką ir žinomų menininkų gyvenimo istorijų tyrinėtoją, tačiau po pažinties su juo supratome, kad Svajūno interesų ir gebėjimų spektras daug platesnis – skubame jį pristatyti laikraščio skaitytojams.

Svajūnui – 45-eri metai ir jis jau daug ko pasiekė. Baigęs  Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, dainavo, vėliau – baigė Žemaitijos kolegiją ir Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą. Tačiau jo lyriška siela buvo įkūnyta poezijoje. Pirmą savo eilėraščių knygą „Besėklės Kriaušės sėkla“, jis išleido Telšiuose dar 1991 metais. Kitos Svajūno knygos:

1992 m. „Gimimas iš garso ir spalvos“. Poezijos knyga.
2011 m. „Scenos riteris. Atsiminimai apie Praną Piauloką“.
2011 m. „Šiaulių dramos teatras nuo 1931 m. rugsėjo 23 d.“
2014 m. „Rūta Staliliūnaitė. Aš esu Barbora. Atsiminimai apie scenos karalienę“.
2015 m. „Atviri pokalbiai su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais“.

Pagal jo eilėraščius yra sukurtos kelios dainos. Melpomenės pasaulis atrado talentingą ir energingą kūrėją. Nuo 2006 iki 2012 m. Svajūnas Šiaulių dramos teatre dirbo literatūrinės dalies vedėju ir archyvaru. Be pagrindinių pareigų, susijusių su meno tekstų tyrimu ir redagavimu, Svajūnas rašė reportažus apie teatrą ir jo veikėjus.

Savo žurnalistinį talentą Svajūnas tobulino bendradarbiaudamas su tokiais laikraščiais, kaip „Šiaulių kraštas”, „Vakaro žinios“, „Eta plius“, „Nemunas“ ir kt. Jo straipsnių tematika – teatrų istorija ir kultūrinis gyvenimas Lietuvoje.

Už indėlį į Lietuvos kultūros ir meno plėtrą Svajūnas buvo apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu ir gimtojo miesto Radviliškio mero įsteigtu pagarbos ženklu už nuopelnus gimtajam kraštui.

2016 m. už puikią žurnalistinę veiklą jis apdovanojamas dr. Vinco Kudirkos premija, tai aukščiausias Lietuvos Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos įvertinimas. Ši premija gali būti skirta tam pačiam asmeniui tik vieną kartą gyvenime.

Svajūnas, atsidūręs savo karjeros piko viršūnėje – Vilniaus universiteto magistras, garsus meno kritikas, knygų autorius, premijų laureatas – Tarptautinę migrantų dieną 2012 m. gruodžio 18 d. atvyksta į Airiją ir joje lieka.

Naujas profesinio gyvenimo etapas prasideda nuo interneto laikraščio „Airijos diena” (www.adiena.lt) organizavimo. Virtuali svetainė populiarėja. Svajūnas bando realizuoti savo seną, ilgai puoselėtą svajonę – parašyti knygą apie garsųjį aktorių Donatą Banionį ir ieško sponsorių. Tačiau netikėti įvykiai priverčia atidėti visus planus – suserga jo kolega ir bendražygis Darius Kuodys. Tad “Airijos dienos” leidimas sustoja.

Infarktas, o kitą dieną du insultai Svajūno draugą ilgam prikausto prie lovos … be giminių ir draugų, svetimoje žemėje. Svajūnas negali jo palikti; jis atiduoda visas savo jėgas, kad padėtų Dariui – apsupa jį dėmesiu, meile ir globa. Šis poelgis parodo mums kitokį Svajūno veidą – gero ir nuoširdaus žmogaus, sugebančio užjausti ir nepalikti artimo nelaimėje. Vienuoliką mėnesių jis budi prie draugo lovos Drogheda ir Dundalk ligoninėse. Darius šį pavasarį gydėsi  Dublino Nacionalinėje reabilitacijos ligoninėje (National Rehabilitation Hospital), esančią Dun Laoghaire. Svajūnas lankė draugą, kasdien įveikdamas  daugiau nei 100 kilometrų.

Kasdienis susidūrimas su sunkiai sergančiais žmonėmis, sielvartas, baimė, akistata su mirtimi, priverčia Svajūną kitaip pažvelgti į gyvenimo vertybes, perkainoti jų skalę. Jis matė, kaip žmonės palieka mūsų mirtingąjį pasaulį, matė ir tuos, kurie netikėtai prisikėlė po ilgos komos. „Mes turime tikėti stebuklais! – tvirtina Svajūnas, – juk ir Šventajame Rašte pasakyta, kad tas, kas sėja su ašaromis akyse, vaisius skins su džiaugsmu” (Psalms, 126: 5).

Skaudi gyvenimo patirtis paskatino Svajūną kurti filosofinį romaną „Šiąnakt neužtrauksiu užuolaidų“. Svajūnas tikisi, kad romanas bus baigtas šiais metais.

Kai pamatėme Svajūną ligoninėje, nejučiom patys sau uždavėme labai nemalonų klausimą: ar sugebėtume taip atsiduoti savo draugui, artimam žmogui? Arba: ar būtų kas nors šalia mūsų, jeigu ištiktų kokia nors nelaimė? Nežinia. Tačiau mes susipažinome su žmogumi, kuris žino atsakymus į šiuos ir dar į daugelį kitų klausimų, kurių net patys sau bijome užduoti. Atsisveikindamas Svajūnas Sabaliauskas siunčia sveikinimus ir linkėjimus laikraščio skaitytojams, o jo draugas Darius, įveikdamas skausmus linkteli galva ir netgi nusišypso. Linkime visiems mums vienybės, darnos, abipusės pagalbos ir artimo meilės. Saugokime save ir savo artimuosius.

Darius jau namuose. Jam reikalingi masažai ir fizioterapeuto pagalba, bet už juos reikia patiems mokėti. Vienas masažas kainuoja 35 eurus, o fizioterapeuto paslauga kainuoja 60 eurų. Tad jei kas gali, Svajūnas prašo finansiškai padėti. Per savaitę reikėtų bent 2 masažų ir 1 fizioterapijos, tai galėtų padėti atgauti vis dar paralyžuotą kairiąją pusę.

Svajūno banko sąskaita: IE64IPBS99061426754141  

Permanent tsb banke

Sabina Salim

Parašykite komentarą