„Raganos kalva“ – senovės civilizacijos pėdsakai Meath grafystėje

Daugelį nuostabių statinių, pastatytų prieš šimtus metų iki Egipto piramidžių,  galima rasti Airijos Boyne upės slėnyje. Iš jų labiausiai žinomas Newgrange kompleksas, tačiau netoliese yra daugybė tūkstantmečius siekiančių ir kitų statinių, kurie yra ne mažiau didingi nei Knowth ir Dowth kalvos. Tačiau bene populiariausia yra Loughcrew piramidė (airiškai Sliabh na Calliagh) arba “Raganos kalva” (Hill of the Witch).

Airijos istorikai mano, kad pirmosios gyvenvietės Smaragdinėje saloje atsirado prieš 8 000 tūkstančių metų. Jas įkūrė persikėliai iš Iberijos pusiasalio, kuris tuo metu buvo sujungtas su Britų salomis sausumos tiltu ir žmonės galėjo judėti šiuo tiltu arba sekti tolstančiu ledynu. Panašu, kad paskutinis „pasaulinis atšilimas“ įvyko kaip tik tuo metu.

Loughcrew iš akmenų sudėtos piramidės (angl. cairn) statyba prasidėjo maždaug prieš 6 000 metų. Kaip ir Newgrange, šios piramidės statybai ir karkasui reikalingi akmenys buvo atplukdyti Boyne upe, o po to sunkių mechanizmų ir svirčių pagalba buvo užkelti į kalvą.

Terminą Megalitas (Megalith) –  iš didelių akmenų sudaryta monumentinė konstrukcija – 1849 m. pasiūlė anglų tyrinėtojas A. Herbertas ir ji reiškia ne tik statinius ar pastatų grupę, bet ir atskirus akmenis, kuriuos nušlifavo civilizacijos atstovai, gyvenę Neolito eros laikais, 4 000 metų iki mūsų eros.

Tais laikais buvo žmonių, galinčių rasti „galių veikiamas vietas“, kuriose koncentruojasi gravitacinės ir paranormalių reiškinių jėgos. Boyne upės slėnyje tokių vietų yra dešimtys, įskaitant Tara ir Newgrange kalvas. Kalvose, šalia Sliabh na Calliagh, buvo surasti 32 tokie statiniai. Loughcrew cairn – didžiausias iš jų, kurio skersmuo yra beveik 37 metrai.

Buvo tikima, kad megalitiniai statiniai yra tam tikras portalas tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Egzistuoja keturi pagrindiniai pastatų tipai, kurių kiekvienas yra pavadintas pagal tam tikrą, tik jam vienam būdingą bruožą: dvaro kapavietės, portalinės, perėjimų ir pleištinės kapavietės. Tipiška perėjimo kapavietė turi kryžminę formą su ilgu centriniu praėjimu, vedančiu į pagrindinę patalpą, kuri išsiplečia į tris “patalpas”. Kaip ir Newgrange, Loughcrew  piramidė sudėta iš kelių tonų akmenų, padengtų žemėmis.

Skiriamasis Airijos kapaviečių bruožas – piešiniai ir raštai ant akmenų prie įėjimo ir šventų patalpų viduje. Dabar atrodo, kad tai yra abstraktus menas, tačiau senovės akmenų tašytojai siekė palikti palikuonims naudingą informaciją apie keliones į „dvasių pasaulį“. Raktas, kuris galėtų atverti kelią į tą pasaulį, pasak mokslininkų, slypi tuose piešiniuose, deja, kol kas niekam nepavyko jo rasti ir atverti tas paslaptingas duris, kurios skiria gyvuosius ir mirusiuosius.

Įėjimas į Loughcrew piramidę pastatytas taip, kad dienos šviesa į jį patenka tik pavasario ir rudens lygiadieniais ir neapšviečiai visko taip ryškiai, kaip  Newgrange.

Kur dingo senoji, galinga civilizacija, nežinoma. Galbūt ji persikėlė į kitus pasaulius, o gal ją sunaikino keltai, atvykę į Airijos teritoriją VI amžiuje prieš mūsų erą, atnešdami geležinius ginklus ir airių kalbą ?

Dingo senovės žinios, o kartu su jomis ir tie, kurie galėjo iššifruoti paslaptingus akmenų užrašus, tačiau liko išsaugotos legendos ir padavimai apie senovines vietas. Senovės keltų legendose minimi užkariautose žemėse gyvenę dievai ir herojai. Airijoje lig šiol tikima, kad jeigu nepagarbiai elgsitės su šiais didingais statiniais, neišvengiamai užtrauksite prakeiksmą – protėvių dvasios ateis iš anapusinio pasaulio ir jums atkeršys!

Šios kalvos ir pačios kapavietės kartu sudaro dieviškąjį Airijos mitologijos paveldą.

Po krikščionybės įvedimo, keltų legendos tapo pasakomis, o kalva buvo pavadinta Sliabh na Calleigh arba “Raganos kalva”.

Apskritai, „Hog“ ar „Hag“ dvasia airių tautosakoje ne visiškai reiškia raganą – tai daugiau moteris, turinti paslaptingų žinių medicines srityje. Varžybos tarp magų nuo senų laikų praktikuojamos Airijoje, sakoma, kad tuo užsiimdavo net Šv. Patrikas.

Taigi, norėdama įrodyti pranašumą, viena „Hog“ raganų nusprendė nušoliuoti per visas pagrindines Airijos kalvas ir pakeliui visa, kas pasitaikydavo jai po kojomis, ji paversdavo akmeninėmis piramidėmis. Ji beveik buvo bepasiekianti tikslą, tačiau Loughcrew  paslydo, susilaužė kaklą ir ten paliko savo kėdę, kuri yra lig šiol ir ant kurios atsisėdę galite pareikšti savo norą, kuris tikrai išsipildys.

Nebuvusiems Loughcrew cairn norime pranešti, kad įėjimas yra nemokamas, o viršūnėje atsiveria puikus vaizdas, vedantis nuo Dublino į Šiaurinę Airiją ir nuo Airijos jūros iki Atlanto vandenyno.

Loughcrew žemė priklausė Plunkett šeimai, iš kurių žymiausias buvo Šv. Oliver  Plunkett, kuris už savo tikėjimą labai nukentėjo nuo anglų. Netoliese yra dvaras ir sodo sodai, taip pat priklausę garsiai šeimai.

1863 m. megalito statinius iškylos metu atsitiktinai aptiko Eugene Conwell. Jis pasiūlė paženklinti statinius A1 raidėmis Carnbane West iki Y Patrickstown. “Raganos kalva” buvo paženklinta T raide. Paženklino ir pamiršo – maždaug šimtmetį apie tai niekas nei kalbėjo, nei girdėjo ir tik 1980 m. Martin Brennan dėka aie tai vėl prabilta.

Parengė Oksana O’Kerrol ir Sergejus Tarutinas

Parašykite komentarą