Radviliškis, surengęs Europos tautų festivalį, ketina užmegzti ryšius su Airija

Paskutiniąją liepos savaitę Radviliškis tapo unikaliu Europos miestu, kuriame susirinko keliolikos skirtingų Europos tautų atstovų delegacijos. Per folkloro dainas ir šokius, gatvės teatrą, fotografiją ir tapybą, tradicinius patiekalus ir sporto rungtynes kiekviena šalis pristatė savo krašto kultūrą, papročius ir tradicijas bei susirungė draugiškose krepšinio, petankės, plaukimo, paplūdimio teniso ir futbolo varžybose. Šiam tarptautiniam įvykiui ruoštasi ilgiau nei vienerius metus. Apie festivalį kalbamės su Antanu Čepononiu, Radviliškio rajono savivaldybės meru, kurio iniciatyva Lietuvos dalyvavimas šiame gražiame judėjime ne tik nenutrūko, bet ir įgavo pagreitį.

  Kam priklauso idėja surengti šįmetinį Europos Tautų festivalį Radviliškyje ir kodėl buvo pasirinktas būtent Jūsų miestas?

– Šis festivalis per visą jo istoriją  (o ji – netrumpa, tęsiasi jau dvidešimt šešerius metus) Lietuvoje buvo organizuojamas pirmą kartą. Tai – Radviliškio dovana Valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai. Šios dovanos prasmė – švęsti Europos tautų vienybę, nepaisant kultūrinių, kalbinių, religinių ir kitokių skirtumų, jausti bendrystę ir džiaugtis gyvenimu kiekvieną akimirką, dovanojant šventę kitiems.

Lietuva šiame festivalyje kaip asociacijos „Europos žmonių festivalio“ narė dalyvauja  jau nuo 2006 metų. Tuomet tai buvo entuziastų iš visos Lietuvos suburta grupė žmonių, kurie labai troško apie Lietuvą garsiai pranešti pasauliui, pristatyti, kas tokie yra lietuviai, kokia jų kultūra ir kuo jie panašūs bei kuo skiriasi nuo kitų Europos tautų. Entuziastų grupelė vienijosi po Lietuvos ūkininkių draugijos sparnu. Ėjo metai, pamažu artėjo eilė surengti festivalį Lietuvoje. Pradėta ieškoti galimybių tą padaryti, kalbėtasi su savivaldybių merais, bet jiems vis pritrūkdavo ryžto tapti festivalio šeimininkais. Kai iškilo tiesioginė grėsmė Lietuvai iškristi iš šio judėjimo, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos dabartinės vadovės Virginijos Šetkienės ir mano atsitiktinio susitikimo dėka gimė mintis šį festivalį atvežti į Radviliškį, parodyti šį miestą Europai. 2014 metais sulaukta ir vietos politikų pritarimo, todėl jau 2015 metais Radviliškio delegacija svečio teisėmis Europos žmonių festivalyje dalyvavo Lenkijoje, o 2016 ir 2017 metais jau kaip pilnateisiai asociacijos nariai 50-ies lietuvių komanda atstovavo savo šaliai Latvijoje ir Prancūzijoje.

  Gerbiamas mere, gal galite papasakoti, kaip vyko pasiruošimas festivaliui?

  Šiam festivaliui rengtasi tikrai ilgai ir atsakingai. Kaip jau minėjau, važiuota į žvalgytuves Lenkijoje, vėliau dalyvauta festivaliuose Latvijoje ir Prancūzijoje. Semtasi patirties, stebėta, kalbėta su organizatoriais apie finansavimo galimybes, rašyti projektai, deja, lėšų, finansinio palaikymo iš Vyriausybės nesulaukta, todėl ieškota rėmėjų. Džiaugiuosi, kad jų atsirado, todėl bendromis jėgomis sukurta puiki šventė tiek festivalio dalyviams, tiek radviliškiečiams, tiek miesto svečiams. Nemažai laiko užtruko įvairūs pasirengiamieji darbai: petankės aikštelės įrengimas, šventės vietos elektrifikavimo darbai, namelių, skirtų šventės dalyviams, atnaujinimas, reklaminės medžiagos gamyba ir pan. Stengėmės ne tik gražinti ir tvarkyti miestą, bet ir svetingai žmones priimti, užtikrinti svečių saugumą.

Daug laiko užtruko ir festivalio idėjos pristatymas vietos bendruomenei: labai buvo sunku paaiškinti, kas laukia Radviliškio paskutiniąją liepos savaitę, tradicinį festivalio laiką. Kiekvieną mėnesį susirinkdavo didžiulė darbo grupė, kuri posėdžiaudavo po dvi-tris valandas. Ieškota geriausių sprendimų, diskutuota su festivalyje jau dalyvavusiais radviliškiečiais. Įsibėgėjus finišo tiesiajai, dirbome grupėse, aptardavome viską iki smulkmenų. Tas didelis įdėtas darbas organizuojant festivalį atsipirko su kaupu jau jam prasidėjus, kai supratome, kad viskas vyksta sklandžiai. O kai sulaukėme puikių festivalio dalyvių atsiliepimų, tai buvo kaip balzamas sielai. Stipri komanda dirbo maksimaliai gerai.

 Kokios šalys dalyvavo ir apskritai, ar daug žmonių apsilankė festivalyje? 

 Tradiciškai kiekvieną šalį-dalyvę festivalyje atstovauja apie 50 žmonių komanda. Į Radviliškį šiais metais atvyko mažesnės komandos, vidutiniškai po 20–35 žmones iš Belgijos, Danijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Škotijos, Airijos, Liuksemburgo, Suomijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos. Jie buvo įkurdinti trijose specialiai paruoštose ir saugomose miesto mokyklose.

 Ką Radviliškio miestui davė šis ir panašūs renginiai?

– Europos žmonių festivalio esmė – kad šventę organizuotų ir joje dalyvautų prie kultūrinių renginių nepratę mažesni miesteliai, kurių gyventojai galbūt neturi galimybės išvykti svetur. Tokiu būdu Europa tarsi atvyksta į vietinių kiemą: kiekviena šalis stendais, nuotraukomis, patiekalais, sceniniais pasirodymais, sporto rungtimis bei eisenomis atskleidžia savitumą. Nors Europos Sąjunga (ES) apjungė tautas, kiekviena jų – išskirtinė, su savu identitetu, kultūra bei tradicijomis. Radviliškiečiai visą savaitę gyveno judesyje, nuolatiniame veiksme – juk trylikos Europos tautų atstovai čia atvežė dalelę savo šalies. Jie kasdien galėjo ne tik stebėti gatvės teatro pasirodymus, bet ir palaikyti besivaržančiuosius sporto aikštynuose, kartu šokti šalių kultūriniuose pasirodymuose, paskanauti tradicinių kiekvienos dalyvavusios šalies kulinarinio paveldo patiekalų.

Naudodamiesi proga, norėtume paklausti: ar daug žmonių emigruoja iš Radviliškio ir ar yra grįžtančių?

  Taip, išvykstančiųjų nemažai, bet ir grįžtančių yra. Ne viskas  rožėmis svetur klota. Išvažiuojančiųjų padaugėja vasaros pradžioje, grįžtančiųjų – rudeniop. Vieni tinkamo darbo neranda, kiti vaikus į mokyklas nori išleisti, treti studijuoti grįžta. Išvykimo priežastys labiau ekonominės: nedarbas, maži atlyginimai, grįžimo priežastys labiau socialinės: švietimo sistema, gydymasis, artimųjų priežiūra. Turime kelis atvejus, kai į Radviliškį grįžę jauni žmonės sėkmingai susikuria savo verslą čia, Radviliškyje.

  Ar grįžtantiems yra galimybių įsidarbinti gimtajame mieste?

 Kai nori, darbo visada randi. Skiriasi tik užmokestis už tą patį darbą čia ir ten, galbūt todėl žmonės renkasi gyventi ten, kur daugiau gali uždirbti. Bet išsilavinusių, jaunų specialistų visur reikia. Šiuo metu kuriama  vadinamoji laisvoji ekonominė zona Šeduvoje. Čia – puiki vieta įsikurti stambiam investuotojui, kuris pasiūlys nemažai darbo vietų. Radviliškio rajono savivaldybė kasmet skiria apie 30 tūkstančių eurų smulkiajam ir vidutiniam verslui remti. Būtent ši programa yra galimybė pradedantiesiems savo verslą gauti paramą iš savivaldybės.

  Kaip keičiasi Radviliškis?

 Radviliškis kasdien gražėja, tuo labai džiaugiasi mano širdis. Žmonės tvarkosi, pradeda suprasti, kad bendras gražus buvimas lemia geresnę gyvenimo kokybę. Čia gausu renginių įvairiausioms amžiaus grupėms, veikia dar nė metų neturintis Radviliškio plaukimo baseinas, sportuojantiems žmonėms tarnauja puiki sporto bazė. Kasdien gražėja centrinė Radviliškio miesto aikštė, tvarkomi parkai. Kaimiškosiose vietovėse geriamojo vandens kokybė vis geresnė, nes statomi vandens nugeležinimo įrenginiai, įgyvendinami vandentvarkos projektai jau greitai užtikrins tinkamą nuotekų tvarkymą ir geresnę geriamojo vandens kokybę. Daug dirbama žmonių labui ir gerovei įvairiose srityse.

 Lietuvos Respublikos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas, kuris taip pat dalyvavo festivalyje,  sakė, kad ketinate užmegzti ryšius su Airija – ko tikitės iš šio bendradarbiavimo? 

 Kaip žinia, Airija ir Lietuva turi daug bendro: ir viena, ir kita šalis yra patyrusi emigravimo iš šalies bangas. Ištuštėjus Airijai, buvo pradėta skatinimo sugrįžti į Airiją programa. Labai tikiuosi pasisemti iš šios šalies patirties, kaip sugrąžinti į savo šalį išvažiavusius jos piliečius.

Taip pat  vienas iš siekių yra stiprinti užsienyje gyvenančių lietuvių, man ypač – Radviliškio rajono gyventojų, ryšį su savo gimtuoju kraštu. Atlikti tyrimai rodo, kad apie 40% jų domisi galimybėmis grįžti namo.

Kaip jau minėjau anksčiau,  pastebima, kad užsienyje įgiję patirties ir sugrįžę į savo gimtą kraštą lietuviai kuria savo verslus. Tikiuosi, kad bendradarbiavimas su Airijos miestais padės skleisti žinią apie galimybę grįžti namo, apie grįžusių tautiečių sėkmės istorijas, padės neprarasti ryšio su gimtąja žeme. Dėkoju už palaikymą ir Lietuvos Respublikos ambasadoriui Airijoje ponui Egidijui Meilūnui, kuris, išgirdęs, kad į Radviliškyje vyksiantį festivalį atvyksta delegacija iš Athlone miesto, prisijungė prie bendro dviejų šalių miestų – Athlone Airijoje ir Radviliškio Lietuvoje – ryšio kūrimo.

Dėkojame Jums už puikų renginį, interviu ir tikimės artimiausiu metu pamayti jus Airijos žemėje.

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *